Ar Valstybinių miškų urėdijos reformai vėl reikia reformos?

Prieš beveik pusantrų metų iš Generalinės miškų urėdijos sukurta nauja Valstybinių miškų urėdijos struk­tū­ra su 26 re­gio­ni­niais pa­da­­niais vietoj buvusių 42 urėdijų. Ar jau pasiekti visuomenės prieštaringai vertintos pertvarkos tikslai – Lietuva pagaliau turi atsparią bet kokioms ža­lia­vi­nės me­die­nos pre­ky­bos, vie­šų­jų pir­ki­mų, per­so­na­lo at­ran­kos korupcinėms apraiškoms, pelningą, biudžeto lėšas taupančią valstybės įmonę, efektyviai saugančią miškus nuo gaisrų ir teršėjų?

Visuomenės nuomonė

Pradėdama valstybinių miškų ūkio reformą, kuriai pritarė pagrindinės Seimo opozicinės partijos ir Prezidentūra, Vyriausybė taip pat žadėjo padidinti mažiausius Valstybinių miškų urėdijos (VMU) darbuotojų atlyginimus ir išlyginti miškininkų darbo užmokesčių skirtumus, privilioti jau­nų spe­cia­lis­tų į VMU padalinius ekonomiš­kai sil­pnuose Lietuvos re­gio­nuose.

Visuomenės nuomone, po pertvarkos tik dar labiau pradėta kirsti miškus, naikinti istorines girias (Labanoro, Šimonių) ir šilus (Punios šilą nuo Aplinkos ministerijos laiminamų sanitarinių kirtimų ir medžioklių stojo ginti net buvęs Prezidentas Valdas Adamkus), o užsienio baldų gamybos įmonės nusipirko dar daugiau geriausių Lietuvos miškų. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis, daugiausia miškų valdo švedų koncernas IKEA – 27 tūkst. ha. Tai beveik kaip du Kauno miestai. Antra – suomių bendrovė „Dasos Capital“ – 14,6 tūkst. ha.

Nėra stiprios komandos

„Norai buvo geri, bet reforma sužlugo. Tai ne tik mano nuomonė. Nuolat pasikalbu su buvusiais kolegomis, likusiais dirbti Valstybinių miškų urėdijoje. Nepavyko surinkti stiprios VMU vadovų komandos, pertvarka per ilgai užsitęsė“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino buvęs Kauno r. Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos vadovas Kęstutis Šakūnas.

Vykstant valstybinių miškų ūkio reformai iš buvusių 42 urėdijų pasitraukė per 330 darbuotojų. Anot K. Šakūno, vieni gavo išeitines kompensacijas, kiti buvo tiesiog išvaryti. Ne tik tie, kurie apsipylę prakaitu vertė medžius benzininiais pjūklais ir genėjo kirviais, bet ir kvalifikuoti miškininkai.

Patarė kurti savo įmones

„VMU dirba 3,5 tūkst. žmonių – 2 tūkst. specialistų ir 1,5 tūkst. darbininkų. 90 darbuotojų kasmet išeina į pensiją. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakultetas turėtų kasmet įteikti diplomus apie šimtui miškininkų, kad būtų kam rūpintis valstybiniais miškais. Tačiau iš 83 pernai Kauno kolegijoje Miškininkystės studijų programą baigusių absolventų tik 21 buvo pasirinkęs miško ruošos specializaciją. 2017 metais – 40. Per metus jų sumažėjo perpus. Kolegijos direktorius Vaidotas Lygis nuolat prašė tuomečio VMU vadovo Mariaus Pulkauninko paaiškinti, kiek valstybei reikėtų miško ruošos specialistų. M. Pulkauninkas patarė absolventams ieškotis darbo ne tik VMU regioniniuose padaliniuose, bet ir prašytis pas privatininkus, nes pusė miškų yra privatūs, arba savo įmones kurti“, – stebėjosi K. Šakūnas.

Latviškas modelis geriausias

Buvęs urėdas nėra reformos priešininkas. „Valstybinių miškų sektoriui poslinkių reikėjo. Daug kas buvo užsistovėję. Nepritariu sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ šūkiams. Tai – lengvas populizmas. Kategoriški reikalavimai visiškai nekirsti miškų – nenuoširdūs. Įtariu, kad mūsų aktyvistams moka kažkokie europiniai žalieji fondai. Lietuvos miškų plotai didėja, medžių amžius ilgėja. Pūdysime tokį turtą? Neleisime valstybei gauti naudos iš parduotos medienos ir atimsime darbą iš jaunų miškininkystės specialistų? Žaviuosi Latvijos valstybinių miškų ūkio reforma, kurią kaimynai nuosekliai padarė prieš 20 metų. Latviškasis modelis yra vienas geriausių, šiuolaikiškiausių Europoje. O pas mus vadovauti valstybinių miškų įmonei atėjo žmogus „iš gatvės. Ankstesnės urėdijų sistemos senbuviai, buvęs generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis ir jo pavaduotojas, ilgametis Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, savo rankomis padėjo staigiai, be jokių pereinamųjų, bandomųjų laikotarpių sugriauti ankstesniąją miškų priežiūros tvarką. Tikriausiai tikėjosi naujoje įstaigoje gauti didesnius atlyginimus, bet patys buvo išvyti, kai atliko mauro darbą“, – piktinosi buvęs Miškų urėdų tarybos pirmininkas.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 114, p. 1-3

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas