Baigta dar viena ministerijos šou akcija

Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis tik pradėjęs eiti pareigas iškart ėmėsi naujos šluotos: panaikino ne vieną savo pirmtako įsakymą, keitė komandą. Vienas iš buvusio ministro sugalvotų projektų – mobiliosios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų komandos – taip pat panaikintas. Vieni jų gailisi, kiti sako, kad tai tebuvo graži viešųjų ryšių akcija, norint pademonstruoti, kaip gerai dirba ministerija, o dar labiau – ministras.

Nutrūko vos pradėta

Viena iš paskutinių buvusio ministro Giedriaus Surplio iniciatyvų buvo mobilioji įvairių specialistų komanda, kuri beveik du mėnesius šiemet nuo gegužės pabaigos keliavo į Lietuvos regionus pas ūkininkus pagal konkrečius iškvietimus. Naujasis ministras komandą panaikino. Ministerijoje neliko ir šios komandos vadovo – buvusio ministro patarėjo Jono Pupiaus.

ŽŪM mobilioji komanda, sudaryta iš Europos Sąjungos paramos administravimo, augalininkystės, agrarinės aplinkosaugos, maisto kokybės, veterinarijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų ūkininkams aktualių tarnybų specialistų, per porą mėnesių spėjo aplankyti šiems vizitams užsiregistravusius kai kuriuos Kelmės, Telšių, Šilalės, Kėdainių, Alytaus, Kazlų Rūdos, Kaišiadorių rajonų ūkininkus ir padėjo jiems atsakydami į kilusius klausimus. Nuo to, kokios pagalbos prašydavo ūkininkai, priklausydavo ir tuo metu pas jį vykstančios komandos sudėtis. Jie padėjo ūkininkams spręsti konkrečius rūpesčius, rekomendavo, kokiais teisės aktais remtis ginant savo interesus, kaip sėkmingai siekti ES investicinės paramos, nepatirti nuostolių deklaruojant pasėlius ir žemės ūkio naudmenas tiesioginėms išmokoms gauti, aptarė pieno sektoriaus klausimus.

Ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Vaičiūnė „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog tiksli mobiliosios komandos aplankytų ūkininkų apskaita nebuvo vykdoma, o apie aplankytus ūkininkus rašė ne viena žiniasklaidos priemonė, informavo ir pati ŽŪM.

„Iš arti pamatėme, kaip ūkininkai gyvena, dirba, kaip dirvas gali „išarti“ šernai ir kiek dar yra spręstinų problemų. Tačiau toks ir yra šios grupės tikslas – patarti. Manau, kad praktikos, kai visų pirma patariama ir paaiškinama, kaip laikytis reikalavimų ir juos įgyvendinti, turėtų būti laikomasi visose žemės ūkio subjektų veiklą kontroliuojančiose institucijose. Ši diena ūkiuose buvo naudinga abiem pusėms: ir besikreipusiems, ir pačiai patariamajai grupei“, – po išvykos į Žemaitijos ūkius anksčiau gyrėsi dabar jau buvęs specialistų komandos vadovas J. Pupius.

O po kelionės į Dzūkiją jis kalbėjo, jog buvo nustatyta problemų, kurių net nebūtų kilę, jeigu žmonės ir valdžios institucijos žiūrėtų viena kryptimi. Pasigesta daugiau geranoriškumo ir tarp pačių kaimynų. Tačiau buvo džiugu, kad žmonės mato perspektyvą, domisi finansinėmis ir kitomis galimybėmis, padėsiančiomis ūkiams atsilaikyti nelengvu jiems metu.

Iš panašių nelabai informatyvių ir vienpusiškų ataskaitų mažai išvadų galima padaryti apie mobiliosios komandos naudą pagalbos į ją besikreipusiems ūkininkams.

Atsiliepia skeptiškai

„Kokia čia gali būti mobili komanda: esą mes padarysime, visiems padėsime, patarsime. Visa tai – viešųjų ryšių akcija ir tiek. Prisigalvoti gali bet kokių „estradinių“ priemonių, bet ūkininkas dėl to nieko nepajaučia, nes rezultatas arba minusinis, arba nulinis. Buvo padarytas šou: esą žiūrime, važiuojame, sužinome, dirbame. Iš mobiliųjų komandų žemdirbiai jokios naudos neturėjo. Ir būtų gerai, kad tokios komandos neliktų, juolab kad ji visiškai nekompetentinga“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo LŪS pirmininkas Jonas Talmantas.

Jam atitarė ir R. Juknevičius: „Tos komandos juokingos ir primena Rusijos prezidentą, kuris, būdamas Maskvoje, bando išspręsti problemą Novosibirske, darydamas savo politines televizijos laidas. Jei kiekviena Žemės ūkio ministerijai pavaldi institucija dirbtų savo darbą, mobilių komandų nereikėtų.“

Jo įsitikinimu, toji komanda – tai popsas. Parodė per televiziją. Išleidžiamos lėšos projektui viešinti, įtikinėti apie naudą, bet tokie dalykai greitai ir baigiasi. „Kvaila yra tai, kad ministerijai reikia spręsti ne vienetinius atvejus. Yra sisteminės problemos, kurių neišspręsi nuvažiavęs pas vieną ūkininką“, – konstatavo LŪS vicepirmininkas.

Buvo ir patenkintų

Telšių krašto ūkininkas Vladas Termenas, auginantis ekologiškus grūdus, papasakojo savo istoriją. Grūdų supirkėjas Kėdainiuose registruotai bendrovei pardavė grūdus, tačiau už juos supirkėjas nevisiškai atsiskaitė. Dalį skolos, kuri siekė 32 tūkst. eurų, pavyko atgauti sėkla, bet liko 22 tūkst. eurų skola.

„Ir ką šiuo atveju daro valstybė? Man supirkėjas už parduotus grūdus išrašo sąskaitas, bet pinigų nemoka. Aš tas sąskaitas privalau pateikti mokesčių inspekcijai ir kas mėnesį sumokėti PVM. Man išrašytos sąskaitos byloja apie tai, kad gavau pajamas, nors realiai aš jų negavau. Vadinasi, aš sumoku PVM mokesčių inspekcijai, o įmonė, kuri mane apvogė, tą mokestį susigrąžina, – piktinosi V. Termenas. – Valstybinę mokesčių inspekciją apie šią problemą informavome. Gavome atsakymą, jog tai ne jų, o mūsų problema: yra sąskaita – turite PVM susimokėti.“

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 119, p 1-2

Petras MARTINKĖNAS