Bitininkai stojo mūru už savo bites

Juozas SKRIPKAUSKAS „ŪP“ korespondentas

Nuo ūkininkų jau nukentėję bitininkai Audra Jazdauskienė ir Juozas Skripkauskas neslepia: gyventi šalia stambaus ūkininko labai pavojinga. Įvertinti galimą pažeidimą į Lankučių kaimą atvyko Valstybinės augalininkystės tarnybos Klaipėdos regioninio skyriaus vyresnysis specialistas Kazys Reichenbachas.

Civilizacija braunasi į pačius nuošaliausius gamtos kampelius. Net atokioje sodyboje gyvenantis žmogus nėra tikras, kad jo nepasieks blogosios žemės ūkio veiklos pusės, per jo sodą ar bityną nenusidrieks purškalų šleifas, upeliais nenutekės chemikalų srovės. Ir nors priimami tai reguliuojantys įstatymai, veikia kontroliuojančios tarnybos, pažeidimų nemažėja.

Antai vienkiemyje atokiame Lankučių kaime Klaipėdos rajone gyvenantis Juozas Skripkauskas (ne ne, tai ne straipsnio autorius, o jo bendrapavardis) prieš keletą metų kibirais jau sėmė negyvas savo bites. Nedaug trūko, kad istorija būtų pasikartojusi ir praėjusią savaitę.

Istorija kartojasi? „Laimė, kad laiku pastebėjau per žydintį lauką važiuojantį purkštuvą. Tuoj paskambinau ūkininkui, traktorininkas iškart susivyniojo ir išvažiavo. Žino, kad taip negalima. Nieko kito mums iš jo nereikia, tik kad dirbtų tvarkingai – nupurkštų, kol tos svėrės nepražydo. Arba, kad darbą dirbtų naktį. Rytą bitelė jei ir atskrenda, pauosto, kvapas nepatiko – tuoj pasišalina, taip išvengdama apsinuodijimo. O kai purškia tuo momentu, kai jos ant žiedų darbuojasi, nebeturi kur trauk- tis“, – pasakojo Lankučių k. gyventojas, prieš kelias dienas išvengęs bėdos. Jam antrino ir gretimo Letūkų kaimo gyventoja Audra Jazdauskienė. Vienas jos šeimos narys sugebėjo net nufilmuoti dienos metu laukais šliaužiantį purkštuvą. „Kažkada turėjome 12 avilių, beliko vienas. Nors nemažai metų praėjo, nuo to laiko gyvename neramiai. Kai tik pamatome, kad važiuoja su purkštuvu, sakome, viskas bitėms. Seniau dar perspėdavo, dabar visai neperspėja. Širdis plyšta, kai bitės miršta“, – širdgėlos neslėpė A. Jazdauskienė. „Aną kartą išliko tos bitės, kurios neskraido, o prižiūri perus. Visos darbininkės žuvo, tais metais medaus nebuvo, šeimas atkūrė tik kitais metais“, – prisiminė J. Skripkauskas.

Už pažeidimą nubaudė Nuo svėrių žiedų geltonuojančio avižų lauko pakraštyje susirinko bitininkai, atvyko Valstybinės augalininkystės tarnybos Klaipėdos regioninio skyriaus vyresnysis specialistas Kazys Reichenbachas. Lauką, prie kurio kalbėjomės, ūkininko Romo Liaudansko technika jau buvo nupurškusi, laimė, jis yra atokiau nuo bitynų, tačiau bičių, matyt, vis viena atskrenda. Svėrių žiedynai buvo nusvirę, kova su piktžolėmis įvykdyta efektyviai. O štai kitame lauke tą patį darbą atlikti sutrukdė budrūs kaimiečiai. „Kiečiai, matau, reagavo, svėrės taip pat. Vadinasi, turėtų būti purkšta, matyti ir poveikis, ir provėžos. Dvi dienos iki žydinčių augalų purškimo ūkininkas privalo užsiregistruoti paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. Visi bitininkai, kurių bitės registruotos Gyvūnų registre, 2,5 km spinduliu nuo purškiamo lauko gauna apie tai įspėjančią žinutę. Tada bitininkai turi imtis priemonių, neleidžiančių bitėms išskristi iš avilio. Tačiau šįkart, sprendžiant iš matomų požymių, ūkininkas padarė kitą pažeidimą – jis žydinčius augalus purškė dienos metu, kai tai daryti kategoriškai draudžiama“, – sakė Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistas K. Reichenbachas. Kitą dieną minėtoje tarnyboje pasitikslinome, kuo ši istorija baigėsi. Klaipėdos regioninio skyriaus vedėja Irena Baltuonienė patvirtino, kad ūkininkas nubaustas. „Ūkininkas kaltas ir nubaustas. Jis neturėjo kur pranešti, nes bitininkas nėra įregistravęs savo bityno. Bet esmė ta, kad purkšti dienos metu negalėjo. Avižas dieną purkšti kaip ir galima, tačiau kai jose auga labai daug žydinčių piktžolių, ypač svėrių, kurias bitės intensyviai lanko, purkšti negalėjo. Purškiantysis turėtų žinoti, kad aplinkui yra bičių. Minėtu atveju, nepriklausomai nuo to, pranešė ar ne minėtoje sistemoje, ūkininkas nubaustas už tai, kad bičių lankomus žydinčius augalus, nesvarbu, piktžolės tai ar kas kita, purškė dienos metu. Tokius augalus purkšti galima nuo 21 val. vakaro iki 4 val. ryto“, – reziumavo VAT darbuotoja.

Kaltę verčia traktorininkui „Ūkininko patarėjo“ kalbintas ūkininkas R. Liaudanskas neneigė, kad padaryta klaida, tačiau kaltę suvertė savo darbuotojui. „Su vairuotoju buvome sutarę, kad purkšime vakare. Bet jis nuvažiavo ir tą lauką nupurškė anksčiau. Kai atėjau devintą valandą vakare, žiūriu, kad purkštuvas tuščias. Darbuotojas apsižioplino. Nors buvau pasakęs, kad nepurkštų, jis ne taip suprato ir nuvažiavęs nupurškė“, – paaiškino R. Liaudanskas. Paklaustas, ar veikia išankstinio įspėjimo sistema, ūkininkas sakė, kad veikia, tačiau turėjo jai ir priekaištų. „Sistema veikia, bet kaimynas bitininkas net nebuvo registruotas. Todėl, jei ir būtų viskas suveikę, jokios žinutės jis nebūtų gavęs. Atsitinka ir taip, kad praneši apie numatomą purškimą, o technika sulūžta, važiuoti nebegali. Šiandien irgi esame suplanavę, tačiau subyrėjo siurblys, viską reikia atšaukti. Pranešti prieš dvi dienas yra per anksti, kitai dienai būtų gerai“, – svarstė vienas stambiausių Klaipėdos r. ūkininkų R. Liaudanskas.

Bityną įregistruoti paprasta Į „Ūkininko patarėją“ kreipęsis bitininkas J. Skripkauskas pripažino, kad neregistruodamas savo bityno turėjo tik daugiau rūpesčių. „Mano bitynas nebuvo įtrauktas į Gyvūnų registrą, todėl pats nuolat stebėjau laukus, baimindamasis, kad neišnuodytų bičių. Pradėjau tvarkytis registravimo dokumentus, tikiuosi, rūpesčių bus mažiau“, – sakė Lankučių k. gyventojas. Klaipėdos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) pasiteiravome, kokia bitynų registravimo tvarka ir ar verta tai daryti turintiems mažus bitynus. „Bitininkas atvyksta pas mus į kabinetą Gargžduose ar Klaipėdoje, pateikia asmens dokumentą ir patvirtina, kad tikrai laiko bites, nurodo, kurioje vietoje. Mes įvedame į duomenų bazę, tada jam atsiųs žinutę apie numatomą augalų purškimą. Daugiau kaip 90 proc. bitynų yra registruoti, bitininkams tai naudinga dar ir todėl, kad jiems skiriama įvairi parama. Remiami maži bitynai, todėl net turintiems kelis avilius verta toje sistemoje būti, jie gali kreiptis paramos aviliams, medsukiams įsigyti“, – aiškino Klaipėdos VMVT vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Rimandas Lukauskas.

Ragina bendrauti su ūkininkais O štai Klaipėdos krašto bitininkų bendruomenės „Midutis“ pirmininkas Arūnas Neverdauskas mano, kad vien bičių šeimų užregistravimas Gyvūnų registre nuo galimų problemų neapsaugos. „Žinutes gauna bitininkai, kurie užregistruoja savo šeimas Gyvūnų registre. Žinutėje nurodyta purškimo diena ir valanda, augalo ir chemikalo pavadinimas, kokiam ūkininkui priklauso, duotas jo telefonas. Būna, kad bitininkai žinutes gauna net po purškimo. Tai absurdiška, matyt, informacinio centro darbuotojai pavėluoja. Įstatymas yra, bet jis negina bitininkų šimtu procentų. Jei praneš, kad bus nupurkšta sisteminiais chemikalais, kurie veikia 7 ir daugiau dienų, tai reiškia, kad neužtenka bičių šeimą uždaryti purškimo metu. Tada bičių šeimą tenka net išvežti, o tai padaryti labai sunku, reikalingas transportas ir daug sveikatos. O vienas iš įstatymo punktų sako, kad gavęs pranešimą bitininkas privalo pasirūpinti savo bičių saugumu ir sveikata. Įstatymo leidėjai neatsižvelgė ir į tai, kad bitės lanko ne tik žydinčius, bet ir amarų apniktus augalus, pavyzdžiui, pupas. Amarai išskiria saldžias išskyras, kurias bitės labai mėgsta, tos išskyros yra viena sudedamųjų lipčiaus dalių. Tačiau tokius augalus purkšti nedraudžiama ir dieną. Matyt, ir įstatymą, ir pranešimų sistemą dar tobulins. Savo bitininkams visada rekomenduoju kontaktuoti ir draugiškai sugyventi su ūkininkais, tai tikrai padeda išvengti problemų“, – savo patyrimu dalijosi Klaipėdos krašto bitininkas A. Neverdauskas. Bendruomenės pirmininkas taip pat mano, kad klaidinga didžiausią dėmesį skirti stambiesiems bitynams. Viso bityno niekada neišnuodys, o du tris avilius turintis bitininkas dėl vieno neatsakingo ūkininko gali prarasti viską.

Autoriaus nuotraukos