Biurokratinis popierizmas glemžiasi net viščiukus. Tikrintojai lengvina naminių paukščių ir jų augintojų ar savo dalią?

Žygintas Juodaitis iš Gerdžiūnų, Šakių r., žino, kas nuo gaišaties gelbsti įsigytus naminius paukščius.

Sakoma, kad viščiukai skaičiuojami rudenį, – tada geriausiai matyti pasirinkimo ir įdėto darbo vaisiai. Šie vaisiai šįkart tebūna suprantami ne perkeltine, o tiesiogine prasme. Taigi ruduo atskleidžia, ar pavasarį pirkti viščiukai sėkmingai tapo vištomis ir gaidžiais.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tarsi bando pagelbėti pirkėjams įsigyjant kokybiškus paukščius – įpareigoja pardavėjus net ir vieną viščiuką parduodant išduoti važtaraštį. Tačiau, pasirodo, tokie reikalavimai yra beverčiai – net ir turėdamas šį dokumentą, žmogus nėra apsaugotas nuo nekokybiškos prekės ir tai nepadeda susigrąžinti pinigų už ją.

Našta verslui ar pagalba pirkėjui?
„Pirmiausia, paukščius pirkite iš patikimų prekiautojų“, – įspėja VMVT specialistė Aušra Leščinskaitė-Petrauskienė, pridurdama, jog žmogui, kuris pirko net vieną vienadienį viščiuką ar kitą naminį paukščiuką, pardavėjas privalo išduoti važtaraštį. Neva tik turint tokį dokumentą galima skųstis, jei paukščiukai buvo nekokybiški.
Naminių paukščių pardavėjus piktina VMVT reikalavimas išduoti pirkėjui važtaraštį. „Ūkininko patarėjo“ žiniomis, jie nė neketina gaišti laiko ir mėtyti pinigų kiekvieną paukščiukų pardavimo dieną spausdindami pluoštą šių dokumentų, o ir retas klientas prašo kvito, juolab važtaraščio. Matyt, žino, jog teks nemažai pinigų pakloti, laiko sugaišti, norint įrodyti, jog paukščiukas krito ne dėl jo, augintojo, kaltės. Ar pirkėjai teisūs? Ar VMVT oficialūs pranešimai, kad naminių paukščių pardavėjas privalo pirkėjui pateikti važtaraštį, nesudaro apgaulingo įspūdžio, kad prireikus pirkėjas lengviau apsigins, tačiau iš tiesų tai tėra dar vienas biurokratiškas reikalavimas, kuriam apibūdinti tinka rusiškas posakis kipiaščiaja bezdejatel­nostj (kunkuliuojantis neveiklumas)?

Važtaraščių nebruka
Paskambinus vienadienių viščiukų bei kitų naminių paukščių jauniklių pardavėjams, – jų skelbimų netrūksta internete, – dažnas tvirtina parodantis pirkėjui, jei šis pageidauja, dokumentą, kuriame nurodyta paukščiukų kilmė, veislė, sveikatos būklė, t. y. ar jie vakcinuoti. Tai neva rimtas įrodymas, kad pirkinys yra kokybiškas. „Ar šiomis aplinkybėmis įsigyti paukščiukai sėkmingai augs, šimtu procentų priklauso nuo jų augintojų. Jei jūsų viščiukas kris, turėsite įrodyti, kad krito dėl ligos – dėl to, kad sirgo, kai buvo parduodamas. Jei žmogus, per­kan­tis paukščius, pageidauja, išra­šome pirkimo kvitą. Tačiau važtaraščio nebrukame. Laiko ir pinigų važtaraščiams spausdinti nešvaistome, jie pirkėjams nė neįdomūs“, – tvirtino panevėžiškis, prekiaujantis vienadieniais mėsiniais ir kitų naminių paukščių jaunikliais, nenorėjęs sakyti vardo ir pavardės. Panašiai kalbėjo dar keli prisistatyti vengę naminių paukščių pardavėjai.
Minėtas vyras sakė Panevėžio turguje prekiaujantis savaitgalį, kitomis dienomis – įvairiose Šiaurės ir Rytų Lietuvos vietovėse. Dabar vienadienius viščiukus parduodąs po 70 ct, nuo antradienio jie kasdien brangsta po 7 ct. Kelių savaičių kalakukučius parduodąs po 4 Eur, Pekino ančiukus – po 1,3 Eur, ančiukus mulardus – po 2,3 Eur, žąsiukus – po 5 Eur. Jų kaina nuo šiol kasdien didėsianti po 5–10 ct. Vieni paukščiai atvežti iš Lenkijos, kiti – iš Čekijos, Prancūzijos.
Pašnekovas pabrėžė, jog auginant vienadienius viščiukus svarbiausia yra nepažeisti temperatūros režimo – geltonuosius pūkuotukus privalu laikyti aplinkoje, kurios temperatūra ne žemesnė nei 32 °C. „Jei nesilaikysite šios taisyklės, viščiukai ims viduriuoti ir nugaiš“, – įspėjo panevėžiškis.

Pūkuotukams skersvėjis pražūtingas
Kitas sėkmingo viščiukų laikymo ir auginimo taisykles primena Šakių r. Gotlybiškių gyventoja Irena Povilaitienė.
„Dvi lempos šildė įsigytuosius viščiukus. Vis tiek iš 34 viščiukų nugaišo 11. Manau, taip atsitiko, nes jie visą dieną buvo vežiojami, ir dar per karštį, automobilyje su atidarytu liuku, todėl patyrė skersvėjį. Tąkart iš tos pačios pardavėjos viščiukų pirko daugiau žmonių, kai kurių išstipo visi“, – pasakoja moteris, kokiomis aplinkybėmis ji ir kaimynai pernai iš į Gotlybiškius užsukusios prekeivės įsigijo vienadienių mėsinių viščiukų ir kas su jais atsitiko.
Pasak I. Povilaitienės, viščiukai galėjo kristi ir todėl, kad nebuvo vakcinuoti. Ji prisiima kaltę, kad nepaprašė pardavėjos dokumento, kuriame būtų patvirtinta, jog paukščiukai vakcinuoti. Moteris vėliau pasakė viščiukų pardavėjai, kad nemažai jų krito. Pardavėja gynėsi, kaltę dėl nugaišusių viščiukų versdama pirkėjai, vis dėlto pažadėjo kitąmet gotlybiškiškei padaryti nuolaidą, kai ji pirks viščiukų.
„Visur pasitaiko broko – visi klysta, tačiau nederėtų bėdos versti ant kito“, – sako I. Povilaitienė.

Ar turi leidimą prekiauti?
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja A. Leščinskaitė-Petrauskienė primena: „Gyvais paukščiais prekiauti gali tik atitinkamus leidimus turintys asmenys ir paukštininkystės ūkiai. Visi paukščių prekiautojai turi būti įregistruojami specialiame registre. Prekiauti galima tik miestų, miestelių, kaimų turgavietėse ar kitose vietose, suderintose su savivaldybėmis ar seniūnijomis. Prekyba vienadieniais viščiukais gali būti vykdoma tiesiogiai iš patvirtintų peryklų arba per įgaliotus atstovus įvairiuose rajonuose. Didieji Lietuvos paukštynai neaugina ir neparduoda ančių, kalakutų ir vištų dedeklių. Lietuvoje turime tris patvirtintas didelio pajėgumo peryklas: Kaišiadorių, Vilniaus ir Rumšiškių paukštynus. Jie – pagrindiniai vienadienių viščiukų broilerių tiekėjai Lietuvoje.“

Nevežioti šaltyje ir karštyje
A. Leščinskaitė-Petrauskienė pataria perkant vienadienius viščiukus ar kitų paukščių jauniklius įvertinti, ar jie apsaugoti nuo šalčio, vėjo ir kritulių: „Sušalę, perkaitę ar netinkamai transportuoti paukščių jaunikliai patiria stresą, dėl to prasčiau auga, gali kristi. Gyvais paukščiais prekiaujantis pardavėjas turi, pirkėjui paprašius, pateikti dokumentus apie paukščių kilmę, sveikatos būklę ir veislę. Perkant nors ir vieną viščiuką, prekiautojas privalo pirkėjui išduoti dokumentą – važtaraštį, kuriame būtų visa reikalinga informacija. Tokio dokumento svarbu reikalauti dar ir todėl, kad šios informacijos reikia, norint ištirti skundą dėl įsigytų netinkamų paukščių. Pavyzdžiui, jei vienadieniai viščiukai vienas po kito ima kristi arba po kelių savaičių paaiškėja, kad vietoj mėsinių viščiukų nepatyrusiam pirkėjui buvo įsiūlyti vištų dedeklių jaunikliai.“

„Mums lengviau“
VMVT specialistė A. Leščinskaitė-Petrauskienė, paklausta, nuo kada naminių paukščių pardavėjas privalo pirkėjui pateikti važtaraštį, – juk paprastai perkant bet kokią prekę išduodamas pirkimo kvitas, – sako, jog VMVT nuostata, kad žmogui, įsigyjančiam naminių paukščių, privaloma pateikti važtaraštį, įsigaliojo nuo 2015 m. balandžio.
„Važtaraštis, reikalui esant, padeda pirkėjui įrodyti paukščiukų pirkimo faktą. Prekiautojui šis dokumentas reikalingas parduodamų paukščiukų apskaitai“, – teigia pašnekovė. Ji, paklausta, argi pirkimo kvitas nepadeda įrodyti pirkimo fakto, prisipažįsta: „Mums lengviau patikrinti.“ Atseit, kai įsigytais paukščiais besiskundžiantis pirkėjas pateikia važtaraštį, įstaigos darbuotojams lengviau atsekti, kur pardavėjas jų įsigijo, kur ir kada jais prekiavo ir pan.

Kai žmogus perka auksą, pardavėjas neprivalo jam duoti važtaraštį, o jei perka bent vieną auksaspalvį pūkuotuką – vienadienį viščiuką, – privalo, kaip skelbia VMVT pranešimai.

Toks tyrimas pirkėjo neguodžia
Kur kreiptis žmogui, kurio įsigyti viščiukai ar kiti naminiai paukščiukai susirgo ar krito, jo manymu, dėl to, kad buvo pirkti nekokybiški? „Pirkėjas turi kreiptis į teritorinę VMVT. Bet tam, kad tarnybos specialistai pradėtų tirti skundą, jiems reikia turėti dokumentus, patvirtinančius paukščiukų pirkimą. Dažniausi nusiskundimai yra dėl pirktų paukščiukų sveikatos. Augintojai skundžiasi, kad paukščiai ašaroja, šnopuoja, pastebimos išskyros iš nosies, akių patinimai, matyti kitų kvėpavimo takų ligų požymių. Dažniausia tokių negalavimų priežastis būna pirmomis paukščiukų gyvenimo dienomis neužtikrinta tinkama jų laikymo temperatūra, t. y. paukščiukai peršąla“, – aiškina A. Leščinskaitė-Petrauskienė. Paprašyta patikslinti, ar negalima į VMVT kreiptis pateikiant ne važtaraštį, o pirkimo kvitą, neryžtingai sako, jog galima. Specialistės pozicija tarytumei sušvelnėja: „Paukščiukų pardavėjas važtaraštį pirkėjui turi duoti tik jam paprašius. Pardavėjas neprivalo pirkėjui kišti važtaraščio. Tačiau pirkėjas turi būti sąmoningas ir paprašyti važtaraščio.“
Ką daro VMVT, gavusi pirkėjo skundą, kad jo įsigyti vienadieniai viščiukai ar kitų naminių paukščių jaunikliai yra nekokybiški? „Važiuojame į vietą, kur prekiautojas laiko ir parduoda paukščiukus. Tiriame apskaitą, patalpas, kur paukščiukai laikomi, ir ar jais prekiaujama su savivaldybe ar seniūnija suderintose vietose“, – aiškina A. Leščinskaitė-Petrauskienė. Priduria, jog, kas prekiauja vienadieniais viščiukais ir neturi tinkamų patalpų jiems laikyti, juos privalo parduoti tą pačią dieną, kai pasiima iš paukštyno.
Pašnekovė patvirtina, jog tuo VMVT tyrimas ir pasibaigia. O pradėti jį buvo būtinas… važtaraštis, kurį pateikė pirkėjas! Šis po tokio tyrimo lieka it musę kandęs.

Rūpestis tikras ar apsimestinis?
Pasak A. Leščinskaitės-Petrauskienės, žmogus, norintis atgauti pinigus, kuriuos sumokėjo už nekokybiškus, jo manymu, įsigytus paukščiukus, privalo kreiptis į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą Vilniuje arba jo skyrius Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, pateikdamas paukščiukų mėginius ir prašydamas ištirti, dėl ko jie sirgo, krito.
„Atliekant prekiautojų patikrinimus VMVT jokių sprendimų dėl pinigų grąžinimo nepriima. Kritusių paukščių tyrimai dažniausiai nėra atliekami, nes už juos turi mokėti pats pirkėjas ir jie gana brangūs“, – teigia A. Leščinskaitė-Petrauskienė, pastebėdama, jog žmonės labai retai stengiasi atgauti pinigus, kai paukščiukai nugaišta. Juk nuostoliai dar labiau padidės, jei paaiškės, kad paukščiukai krito ne dėl paukščių pardavėjo kaltės.
Tad lieka neaišku, kodėl VMVT, platindama pranešimus, kad paukščių pardavėjai privalo pirkėjams duoti važtaraščius, pirmiesiems kelia papildomą įtampą, o antriesiems sukelia iliuziją, kad jais rūpinamasi?
„Labai gaila močiučių, kurios, sukrapščiusios paskutinį pinigėlį, iš nesąžiningų pardavėjų įsigyja nekokybiškų paukščiukų“, – VMVT vardu teisinasi A. Leščinskaitė-Petrauskienė.
Ji nemato jokios problemos, jei naminių paukščių pardavėjas kasdien, kai prekiauja, važtaraščių pridaugins ir juos išmes, jei pirkėjams jų nereikės. VMVT specialistė pataria pardavėjui kiekvieną dieną, kai jis prekiauja, važtaraščių atsispausdinti iki 20, jei jų pirkėjai nepaprašys – „išmesti, kitą dieną vėl atsispausdinti“.

Per žvarbą viščiukų nepirko
Praėjęs penktadienis buvo šaltas. Pūtė žvarbus vėjas. Iš anksto buvo paskelbta, kokiu tądien laiku ir kurioje vietovėje bus prekiaujama Vievio paukštyne išperintais vakcinuotais vienadieniais mėsiniais viščiukais ir vištaitėmis. Antai grafikas skelbė, kad Lekėčiuose bus prekiaujama 11.30 val. gretimuose Kriūkuose – 12.05 val., prieš tai ir vėliau – dar keliose vietovėse.
Nurodytu laiku Kriūkuose prie automobilio su užrašu „Vilniaus paukštynas“, stovėjusio 10 min., nepriėjo nė vienas potencialus pirkėjas.
„Kur čia atsispausdinsi ryte kiekvienam pirkėjui po važtaraštį arba prekyvietėje gaiši laiką jį pildydamas?! Jei pildysi važtaraštį kiekvienam pirkėjui, tada prekyvietėje teks stovėti ne po 10, o po 20–30 minučių“, – sakė automobilio, kuriame karksėjo vištos ir ciepsėjo viščiukai, vairuotojas ir prekiautojas Tomas Ludavičius. Pasak jo, retas paukščių pirkėjas prašo pirkimo kvito: „Kvitų prašo tik gyvenantieji teritorijoje, kurioje draudžiama laikyti kiaules, ir vietoje jų nusprendę auginti paukščius ir už juos iš valstybės gaunantys paramą. Pridaugintus važtaraščius teks išmesti. Kam veltui gaišti brangų laiką ir mėtyti pinigus?“
Galbūt VMVT inspektoriai, praėjusį penktadienį išvydę, jog T. Ludavičius prekiauja vienadieniais viščiukais, būtų jį nubaudę. Mat, pasak A. Leščinskaitės-Petrauskienės, kai lauke šalta, net negalima vykti į paukštyną parsivežti viščiukų. Jei T. Ludavičius tądien būtų neprekiavęs, apgauti liktų žmonės, kurie, iš viešai paskelbtos informacijos sužinoję apie prekybą paukščiais, būtų jų atėję pirkti sugalvoję, kaip juos saugiai – kad nesušaltų – iš vieno šilto automobilio perkelti į kitą šiltą.

Drausmina atsiliepimai internete
T. Ludavičius – alytiškis. Su tėvu ir broliu turi ūkį, jame naminiai paukščiai auginami parduoti. „Prisiduriame parduodami Vilniaus paukštyne išperintus vienadienius mėsinius viščiukus. Šiandien jų iš Vilniaus į Alytų 8 val. parvežė brolis, o aš parduodu važinėdamas po šalį“, – aiškino T. Ludavičius, neslėpdamas apmaudo, kad dėl šalto oro nėra viščiukų pirkėjų. Jų nebuvo nė gretimuose Gerdžiūnuose. Čia prie Vilniaus paukštyno automobilio stabtelėjo tik vietos gyventojas Žygintas Juodaitis, iš anksto telefonu užsisakęs 10 jaunų vištų dedeklių po 5 Eur. Jis, suprasdamas, jog diena nepalanki vienadieniams viščiukams pirkti, teigė jų įsigysiąs kitąkart. Pardavėją tarsi guodė sakydamas, jog visi iš jo pernai pirkti vienadieniai mėsiniai viščiukai, jų buvo 30, užaugo, nė vienas nenugaišo.
Kodėl dabar Ž. Juodaitis nepaprašė pirkimo kvito ar važtaraščio? Ką darysiąs, jei įsigytos vištos nugaiš? Nejaugi sutinkąs su panevėžiškio teiginiu, jog paukščių augintojas 100 proc. kaltas, jei jie nugaišta?
Pasak Ž. Juodaičio, pasitaiko nesąžiningų prekeivių. Užtai reikia stengtis pirkti iš laiko patikrintų. Jei ir kris paukštis, sunku bus rasti galus – įrodyti, jog krito dėl pardavėjo kaltės. Dabar, interneto laikais, atsiliepimai jame geriausiai drausmina žmones, šiuo atveju – paukščių pardavėjus.

Gelbsti miltukai
Gerdžiūniškis žino paslaptį, ką daryti, kad visi įsigyti paukščiukai užaugtų: „Kai įsigyju vienadienių viščiukų ar paaugintų paukščių, visiems dėl saugos kelias dienas duodu geriamųjų miltukų „Trisulfon“, jų yra veterinarijos vaistinėse. Vieną metą neįpyliau miltukų, ir ėmė paukščiai kristi. „Trisulfon“ paukščiams – labai gerai: nei serga, nei stimpa. Labai svarbu, kad viščiukams būtų sausa.“
„Trisulfon“ – antibakterinio, dezinfekcinio poveikio. Jis išganingas ir kitiems gyvūnams jaunikliams – ėriukams, ožkiukams, paršiukams, veršiukams, triušiukams.
Kodėl Ž. Juodaitis tąkart iš T. Ludavičiaus įsigijo ne vadinamųjų kaimiškų vištų dedeklių, o pramoninių?
„Pramoninės geresnės – daugiau nei kaimiškos deda kiaušinių. Turiu 9 pramonines vištas, jos per savaitę padeda 6–7 kiaušinius“, – aiškina Ž. Juodaitis, minėdamas ir šių vištų trūkumus: jos – trumpesniam nei kaimiškos vištos laikui. Pramoninės vištos paprastai po dvejų metų nugaišta, mėsai netinkamos. Kaimiškos vištos gyvena 5–6 metus, tik kiaušinių mažiau deda, paskui pjautinos mėsai.
Ž. Juodaitis vienadienius viščiukus mėnesį lesina specialiais kombinuotaisiais lesalais, vėliau, kaip ir kitus naminius paukščius, – maltų kviečių, žirnių ir miežių mišiniu, jį papildo vitaminais, duoda ir virtų bulvių, duonos plutų, kitų maisto likučių. Pasak gerdžiūniškio, vištinių paukščių nevalia palikti be žvyro ir vandens. „Močiutė turbūt neklydo sakydama, kad žvyras padeda suvirškinti lesalą, išvalyti skrandį“, – sako vyras.

Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos