Bulviasodžio naujokams

 Artėjantis bulviasodis dažnam lietuviui tikrai ne naujiena, bet galbūt yra ir tokių „Rasų“ skaitytojų, kurie savo žemdirbišką „karjerą“ dar tik pradeda. Jiems – bulvių sodinimo atmintinė.

1. Bulviasodžio negalima nustatyti labai tiksliai. Jis priklauso nuo pavasario ankstyvumo, dirvos drėgnumo, įšilimo ir kitų sąlygų. Bulvės gali sudygti, kai dirvoje tik 4–5 oC šilumos, tačiau daigai auga labai lėtai, juos puola įvairios ligos, dažniausiai supūdančios daigus ir visą pasodintą gumbą. Todėl geriausia jas sodinti tada, kai 10–20 cm gylyje dirva įšilusi iki 7–8 oC, o vidutinė paros oro temperatūra aukštesnė nei 8 oC šilumos. Lengvos Pietryčių Lietuvos dirvos įšyla anksčiau, o sunkesnės šiaurinės dalies – vėliau. Sudaigintas bulves galima sodinti dirvai įšilus iki 5 o Pagal fenologinius reiškinius, bulvės sodinamos kaštonams sprogstant.

2. Didesnės bulvės išaugina stipresnius daigus, iš jų išauga stipresni kerai ir gaunamas didesnis derlius. Nederėtų sodinti labai smulkių gumbų, nes jie dažniausiai būna išaugę iš ligotų augalų.

3. Bulvės į tą pačią vietą sodinamos po 3–4 metų dėl fitosanitarinės pertraukos. Nepatartina šalia auginti bulvinių šeimos augalų (pomidorų, baklažanų). O geriausia bulves auginti po ankštinių daržovių (pupų, pupelių, lubinų, žirnių ir kt.).

4. Tinkamiausios priesmėlio ir priemolio dirvos. Svarbu, kad žemė būtų puri, nes požeminėms bulvių dalims reikia daug deguonies. Uždera ir drėgnesnėse smėlio dirvose, jei pakanka maisto medžiagų. Gali būti auginamos ir durpynuose, netinka tik šlapios dirvos. Dirvos rūgštumui bulvės ne tokios jautrios kaip kiti augalai. Jos geriausiai auga, kai dirvos pH siekia 5–6.

5. Paruoštas bulves, kurių daigai yra 1 cm ilgio, galima sodinti dirvai įšilus iki 5–6 o Jei numatoma pridengti plėvele – kai dirva įšyla iki 3–5 oC. Bulvės sodinamos taip, kad augalai galėtų suformuoti didelį lapų paviršių ir gautų kuo daugiau šviesos: 70 cm tarpueiliais 25–30 cm atstumu tarp gumbų eilutėje. Sunkesnėse dirvose sodinti iki 8 cm, lengvesnėse – apie 10 cm gilumu. Negiliai pasodintas bulves būtina anksčiau apkaupti, kol jos nesukrovusios žiedinių pumpurų. Labai anksti (kai dar yra šalnų pavojus) sodinamos daigintos bulvės įterpiamos giliau, nes storesnis dirvos sluoksnis geriau apsaugo daigus nuo staigių temperatūros svyravimų.

Ar sodinti galima ir parduotuvėje pirktas bulves? Pavasario klausimynas

Geriau to nedaryti. Parduotuvėse realizuojamos bulvės gali būti atvežtos iš kitų šalių, o kartais net ir iš pietinių Europos regionų ir jų veislės netinkamos mūsų klimatui. Be to, prekybos centruose parduodamos bulvės yra užaugintos pagal šiuolaikines technologijas. Tai intensyvios veislės, kurioms reikia atitinkamos priežiūros. Mėgėjai augintojai negalės jos užtikrinti. Tokios veislės greitai išsigimsta ir gero derliaus tikėtis neverta. Geriausiai auga tos bulvės, kurių sėkliniai gumbai užauginti vietinėmis gamtos sąlygomis ar šiek tiek šiauriau nuo mūsų krašto. Taigi norint auginti bulves, sėklinių gumbų reikėtų įsigyti sėklininkystės ūkiuose arba specializuotose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse.

Ar tiesa, kad pirkti sėklines bulves brangu?

Tiesa, bet šykštus moka du kartus. Geriau įsigyti mažiau, bet kokybiškų sėklinių bulvių, negu sodinti nežinia kokias. Kokybiška pirktine sėkla galima užsodinti ne visą planuojamą, o bent ketvirtadalį ploto. Kitais metais bulves iš to ploto pasiliksime sėklai ir – reikalas išspręstas. Kiekvienais metais įsigydami nedidelį kiekį sėklinių bulvių, ateityje visada turėsime sėklinių gumbų, kuriuos sodindami užsiauginsime norimą kiekį derliaus savo stalui. Iš geros sėklinės medžiagos visada gausime geresnį ir kokybiškesnį derlių.   Beje, netaupykime sėklinių gumbų pjaustydami. Dabar platinamos veislės yra jautrios ligoms, o pjaustant didėja rizika užsikrėsti. Be to, dabar dažniausiai auginamos ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės, kurios jautresnės marui ir kitoms ligoms, negu seniau populiarios vėlyvesnės. Per pjūvius į gumbus pakliūva infekcija, dalis jų dirvoje tiesiog supūva, ypač jeigu pasodinus būna šaltoki orai.

Ar tiesa, kad bulves prieš sodinimą būtina sudaiginti?

Yra priežasčių taip elgtis. Daiginant labai gerai atsiskleidžia gumbų kokybė: ligotos bulvės neišleidžia daigelių arba jie būna prasti. Taigi padaiginus galima atrinkti sodinti tinkamus gumbus. Teoriškai bulves daiginti reikėtų pradėti kovo pirmąją pusę, bet šiemet, ko gero, tai galima pradėti daryti kad ir dabar, jei temperatūra siekia 12–14 laipsnių. Kai pabunda akutės, jose matyti daigiukai, temperatūrą galima pakelti, tačiau neviršyti 20 laipsnių. Gumbus teks laikyti šviesoje, tačiau neturėtų būti labai sausa, nes jie per daug suvysta. Likus keturioms paroms iki sodinimo gumbai su maždaug 1 cm ilgio tvirtais daigais laikomi tamsoje, kad pasodinti nepatirtų streso. Bulvių daiginimas užtrunka tris savaites ar ilgiau.

Ar tikrai kuo anksčiau pasodintas bulves, greičiau valgysime?

Ne visai. Kam bulves laikyti šaltoje žemėje? Padaigintas bulves sodinkime, kai dirvos temperatūra yra ne žemesnė nei 6–8 laipsniai. Tuomet per dvi tris savaites bulvės sudygsta, jų pasėlis būna gražus. Jis greičiau vystosi ir reikia mažiau chemikalų, norint apsaugoti nuo maro. Atstumas tarp vagų – 65–70 cm, tarp gumbų – 30–35 cm. Nepasodinkime per giliai – ant gumbo užtenka 8–12 cm žemės sluoksnio.

Ar tiesa, kad bulvės tokios nereiklios, jog gerai augs ir išartos pievutės vietoje?

Nenuvertinkime bulvių poreikių. Netinka bulves sodinti į ką tik suartą pievą, nes velėnoje greičiausiai bus spragšių, kurie kenkia gumbams. Dirvą ir vietą joms reikia gerai apgalvoti. Netiktų bulves sodinti ten, kur jos būdavo daugelį metų auginamos anksčiau, nes dirvoje gali būti pavojingų kenkėjų nematodų. Toje pačioje vietoje neauginkime bulvių dažniau nei kas ketverius metus. Tai ypač aktualu kolektyviniuose soduose ir sodybų sklypuose. Visai netikęs sprendimas bulvių sklypeliui parinkti vietą sode, tarp medžių ar gyvatvorių. Vietose, kuriose nepučia vėjas, daug greičiau išplinta maras. Bulvėms netinka ir sunkesnės bei šlapios žemės, be to, mūsų dirvos dažnai stokoja organikos, t.y. humuso. Tiesa humuso kiekį padidinti nesunku, jei tik turime mėšlo ar kitų organinių trąšų, kurias į sklypą reikėtų įterpti rudenį. Be to, sklypelyje, kuriame žadame auginti bulves, prieš metus vertėtų pasėti žaliųjų trąšų – rapsų, garstyčių, aliejinių ridikų ar kitų, o rudenį aparti, apkasti.

Ar tikrai šiuolaikinių veislių bulvės neužaugs be chemikalų?

Gaila, bet tenka pripažinti, kad taip. Šiuolaikines veisles auginant be chemikalų tikėtis kokybiško derliaus, tinkamo laikyti per žiemą, neverta. Aišku, kažkas užauga, tačiau nei kokybės, nei didesnio derlingumo tikrai nebus. Senosios veislės būdavo pritaikytos neintensyviam auginimui, o dabar, deja, tokių praktiškai nebeliko arba reikėtų gerai paieškoti, jei norime ekologiškai užauginto derliaus.

Ar tiesa, kad bulves būtina tręšti mineralinėmis trąšomis?

Būtino nėra nieko, bet tikrai verta. Visos pagrindinės – azoto, fosforo ir kalio – trąšos bulvėms reikalingos, kaip ir įvairūs mikroelemetai. Tręšti reikia labai saikingai, apgalvotai. Bulvėms labiausiai tinka kompleksinės, chloro neturinčios mineralinės trąšos su mikroelementais. Sodinant (šalia gumbo) galima berti ne daugiau kaip 60 g tokių trąšų į kvadratinį metrą. Apskritai visų svarbiausių maisto elementų NPK santykis turėtų būti bent 1:1:1, o dar geriau, kai fosforo ir kalio veikliųjų medžiagų yra šiek tiek daugiau negu azoto, tuomet pagerės gumbų kokybė.

„Rasų“ inf.
Rūta ANTANAITIENĖ

image description Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.