Dėmesys bitėms – ne tik vasarą

Metų bitininkas Sigitas Uselis pataria kaitalioti bičių gydymo nuo varozės priemones, geriau rinktis natūralias, ekologiškas.

Metų bitininkas Sigitas Uselis pataria kaitalioti bičių gydymo nuo varozės priemones, geriau rinktis natūralias, ekologiškas.

„Kiekvieni bičių metai – rūpestis bitininkui, – sako Metų bitininkas Sigitas Uselis, – klimato kaita, šiltos žiemos ir vėsūs pavasariai, intensyvioji žemdirbystė – visa tai turi įtakos bičių gyvenimui.“
Kiekvienais metais žinomi šalies bitininkai, specialistai ir mokslininkai ieško būdų, kaip apsaugoti bites nuo ligų, žūčių. Rajonų bičiulius konsultuoja Metų bitininkai dr. Algirdas Amšiejus, Juozas Jankauskas, S. Uselis, Bičių karalienės Birutė Budreckienė, Violeta Šedienė, Roma Mačienė, Ramunė Cibienė, į talką ateina prof. Almantas Šimkus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai rajonuose. Patirtimi dalijasi jauni bitininkai, buvę prof. A. Šimkaus studentai, užsienio praktikos įgiję Vytautas Patinskas, Andrius Bučius ir kiti.

Neblėstantis rūpestis

Svarbiausias bitininkų klausimas – kodėl reikia naikinti varroa erkes bičių šeimoje? Specialistai teigia, jog šito nepadarius per porą trejetą metų bičių šeima tiesiog išnyks ar žus žiemą ir avilys liks tuščias. Tai jokiu būdu nereiškia, kad negydomos nuo šios ligos bitės pasaulyje išnyks. Jos sugeba išgyventi ir apniktos šių parazitų, tačiau šis išgyvenimo būdas (masinis spietimasis) bitininkui jokios naudos neduoda.
Pasak S. Uselio, pastaruoju metu erkių daroma didžiausia žala bičių šeimai pasireiškia kaip susirgimai virusinėmis ligomis. Pastaraisiais metais tokių masinių reiškinių Lietuvoje nebuvo, tačiau nėra garantijos, jog epidemija (2009–2010 metais) nepasikartos.
Didžioji bitininkų dauguma turi ką išsirinkti iš šiuo metu Lietuvoje registruotų kovos prieš erkes priemonių, tačiau yra kategorija „medžiotojų“, kuriuos dr. A. Amšiejus vadina „avilio ir kibiro bitininkais“. Vasaros pradžioje į jų turimą avilį atskrenda spiečius, rudenį ligų apniktos bitės išskrenda numirti. Žmogui telieka pasiimti iš korių medų.

Sėkmingas startas

Pasak S. Uselio, praėjusių metų ruduo ir 2015–2016 metų žiemojimo laikotarpis bitininkams buvo sėkmingas. Tie bičiuliai, kurie varroa erkes naikino laiku ir apgalvotai, nepatyrė jokių nuostolių dėl šių invazinių parazitų bičių šeimose. Tačiau ši sėkmė priklausė per pusę bitininkams ir gamtai. Karšta ir sausa antroji vasaros pusė (ypač pati pabaiga) sudarė nepalankias sąlygas erkių vystymuisi. Įprastai per tą laikotarpį erkių kiekis bičių šeimoje padidėja mažiausiai dvigubai, tačiau tuo minėtu laikotarpiu tokio padidėjimo tikrai nebuvo. Daugiau galėjo nukentėti tie bitynai, kurių šeimininkai galbūt dar žengia pirmuosius žingsnius bitininkystėje ir dėl elementarių žinių trūkumo naikinant erkes padarė kažką ne taip ar nieko nedarė, tiesiog nežinodami šios problemos svarbos ir galimų pasekmių.
Pasak Metų bitininko, iki šiol dar neatrandama pasaulyje tokių erkių naikinimo priemonių ar būdų, kurie padėtų išvengti erkių bičių šeimose, todėl vienu iš svarbiausių faktorių sprendžiant šią problemą tampa bitininko žinios apie varozę, jos priežastis ir pasekmes.

Kraujasiurbė erkė

Bičių stebėsena – kiekvieno bityno šeimininko pareiga.

Bičių stebėsena – kiekvieno bityno šeimininko pareiga.

Pasak S. Uselio, bičių erkės yra ovalo pavidalo, 1,2 mm ilgio, 1,6 mm pločio, rudos spalvos, su gerai išvystytais čiuptuvėliais, keturiomis kojelių poromis (moteriškosios) ir apvalesnės formos, 0,8 mm skersmens (vyriškosios). Bičių šeimoje parazituoja tik erkių patelės, nes patinėliai, korio akutėje atlikę apvaisinimo pareigą, žūsta. Vienintelis erkių maistas – lervutės, lėliukės ir suaugusios bitės hemolimfa (bičių kraujas). Erkės dauginasi tik tada, kai yra bičių šeimoje uždengtų perų. Dauginimosi periodu erkė patelė išgyvena 1–2 mėn., o bičių šeimos žiemojimo laikotarpiu – ir iki 6 mėn. Erkė patelė prieš bitėms uždengiant korio akutę įlenda į ją ir pradeda dėti vyriškos bei moteriškos lyties kiaušinėlius, iš kurių išsivystę individai tarpusavyje apsivaisina. Erkių patinėliai žūsta čia pat, akutėje, o su išsivysčiusia bite išlenda patelė motina ir mažiausiai viena apvaisinta dukra (nespėjusios apsivaisinti patelės neišgyvena). Erkė motina tokį kiaušinėlių dėjimo procesą pakartoja dar mažiausiai vieną kartą ir po to žūna. Vidutiniškai po vieno tokio ciklo bitės korio akutėje pasidaugina 1,3 erkių dukrų. Pavyzdžiui, iš 3 akučių išeina keturios naujos erkės, pasiruošusios daugintis, o iš traninio pero akutės – vidutiniškai 2,5 naujos erkės. Taip yra todėl, kad trano pero vystymosi laikas yra trimis paromis ilgesnis ir daugiau erkių suspėja subręsti bei apsivaisinti. Kai yra traninių perų, apie 80 proc. erkių lenda būtent į tokias akutes.

Ligų priežastys

Parazituodamos ant bitės kūno, erkės nužudo lervutę, jei daugintis į korio akutę įlenda ne viena, bet kelios erkės. Be to, 50 proc. sutrumpėja suaugusių bičių gyvenimo trukmė, silpsta imunitetas kitoms ligoms, išplatinamos virusinės ligos, kurios vėliau tampa dažniausia šeimų žuvimo priežastimi.
Pastaruoju metu plačiausiai paplitusi deformuoto sparno virusinė liga. Šios rūšies virusu įvairių šalių skelbiamais duomenimis yra užsikrėtusios nuo 60 iki viso 100 proc. bičių šeimų. Erkės, prieš tai virusu užsikrėtusios nuo bičių, tampa šios ligos platintojomis.
Tipiškas šios ligos požymis – rudenį likę tušti aviliai su pilnais maisto rėmais. Taigi, tokių bičių žuvimo priežastis – gerokai didesnis erkių kiekis, o pasekmė – deformuoto sparno ar rečiau aštraus paralyžiaus virusinė infekcija. Taip pat prieš dešimtmetį Europoje prasidėjus gausiems bičių žuvimo atvejams greta virusinių ligų kaip priežastis buvo įvardijama ir nozema cerana sporų sukeliama liga, bitininkų vadinama „sausąja nozemoze“. Bitės be jokių viduriavimo požymių, būdingų įprastai nozemozei, tiesiog palieka avilį aktyvaus sezono metu ir nebegrįžta.
Pasak S. Uselio, žuvimo priežastys dažniausiai tampa įvairiomis spėlionėmis. Kaltinamas laukų ar miškų purškimas chemikalais, vapsvų ar svetimų bičių atakos, prasta vaistų kokybė, blogas cukrus ir t.t. Visa tai nėra esminiai dalykai, o pradinė ir pagrindinė priežastis yra bitininko nesugebėjimas kontroliuoti varozės situacijos.
Iš tikrųjų bičių šeimos žūdavo ir žūsta ne vien dėl varroa erkių, bet ir kitų priežasčių – per didelės drėgmės žiemos lizde, šeimos susilpnėjimo dar vasarą dėl kurios nors perų ligos, motinos netekimo ir t.t. Tačiau jei tai įvyksta dėl erkių kaltės, šią kaltę turėtų prisiimti bityno šeimininkas, nes būtent jis padarė kažką ne taip naikindamas šiuos parazitus ir kartu padėdamas bičių šeimoms išgyventi. Būdingiausia klaida – per vėlai arba išvis nekaitaliojamos naikinimo priemonės.

Nepamirškime stebėsenos

Ypač reikia rūpintis stipriomis šeimomis. Būtent jos prisiaugina sezono metu daugiausia erkių (yra nustatyta tiesioginė priklausomybė – kuo daugiau perų šeimoje, tuo sėkmingiau dauginasi erkės). Jeigu nesiimama papildomų ar pakartotinių priemonių tokiose šeimose, palyginti su vidutinėmis, po 2–3 metų buvusių šeimų rekordininkių bitininko nuostabai tiesiog nebelieka, nors buvo gydomos nuo varozės, kaip ir visas bitynas.
Varroa erkių naikinimo metodų yra gana įvairių – cheminiai, organiniai, biologiniai, technologiniai, terminiai ar dar kiti. Pastaruoju metu pasaulyje daug dirbama siekiant surasti ir toliau veisti ypač higieniškomis savybėmis pasižyminčias bites, kurios šalina iš uždengto pero lervutę su ant jos įsitaisiusia erke ir stabdo erkių dauginimąsi.
Bitininkai varozei gydyti naudoja įvairias priemones: kvapiuosius augalus, akaricidines juosteles, amitrazę, skruzdžių, oksalo rūgštis. Bet kuriuo atveju patikimiausia kreiptis į specialistą.