Didžiausias autoritetas – tėvas

Joniškio rajono Priešginių kaime žemę dirbanti 21 metų Monika Kašubaitė savo ūkį įregistravo vos baigusi vidurinę mokyklą. Svarbiausias patarėjas ir didžioji gyvenimo atrama jai yra tėvas. Dukrą jis vienas augino nuo ketvirtos klasės. Monikos mama gyvena kitoje seniūnijoje. Jaunoji ūkininkė nusprendė siekti aukštojo mokslo diplomo ir pasirinko neakivaizdines agronomijos studijas Aleksandro Stulginskio universitete. Jau baigė tris kursus. Su Monika pirmiausia kalbėjomės apie prieraišumą žemei ir jos pasirinktą gyvenimo kelią.

Labiausiai merginą traukė technika
Monika augo kaime, matė, kaip stropiai žemę dirba jos tėvas Vitalijus Kašuba.
Jis ūkininkauja tiek pat metų, kiek dabar Monikai, deklaruoja 200 ha, augina grūdus. Tikriausiai tėvo pavyzdys ir turėjo lemiamos reikšmės, kai reikėjo priimti svarbų sprendimą – kokį gyvenimo kelią pasirinkti.
Be jokių dvejonių ji nutarė gyventi kaime, įkurti savo ūkį ir dirbti žemę.Vos paaugusi padėjo tėvui dirbti laukuose. Labiausiai Moniką traukė technika. Vaikystėje pagrindiniai jos žaislai buvo ne lėlės, o įvairios mašinytės, traktoriai.
Laukuose traktoriumi darbuotis pradėjo jau nuo keturiolikos metų. Egzaminus vairuoti traktorių išlaikė sulaukusi šešiolikos. Į paskutinio skambučio šventę, kai baigė Meškuičių gimnaziją, ji atvažiavo traktoriumi.
Monika sako, kad žemė jai reiškia daug: jei esi arti žemės, jauti jos trauką, neišklysi iš tikrojo kelio. Ūkininkui žemė yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis: jei jos neturėsi, nei sėsi, nei pjausi, neužauginsi jokių gėrybių.
Jaunoji ūkininkė deklaruoja 115 ha, augina sukultūrintus grūdinius augalus. Monika nepamiršo savo tėvo pamokymų: žemę reikia tausoti, nenualinti, saikingai tręšti, laiku pasėti, kitus darbus padaryti, nes tik kantriai dirbdamas užauginsi gerą derlių. Pradedančiajai ūkininkei geriausias žemės ūkio pradžiamokslis buvo tėvo patarimai. Per darbymetį ji traktoriumi į elevatorių gabena derlių, dirba kitus darbus. Pamatę Moniką prie traktoriaus vairo vyresnio amžiaus ūkininkai stebisi: tokia jauna ir taip sumaniai tvarkosi.

Įsikūrė nedideliame namelyje
Didelės sodybos kiemo viduryje stovi nedidelis šviesus namelis. Tėvas netoli savo dviejų galų trobos dukrai pastatė atskirą namelį, kuriame yra mažytė virtuvė ir kambarys. Čia Monika įsikūrė prieš ketverius metus. Neseniai čia įsikėlė ir jos širdies draugas Daivaras.
Kol kas dviem jauniems žmonėms romantiškame namelyje užtenka vietos. Jaukumo nedideliam būstui suteikia židinyje spragsinčios malkos. Dabar Monika daug laiko skiria mokslams, reikia pasirengti egzaminams. Kai ateis pavasaris ir prasidės didieji ūkio darbai, knygoms liks mažiau laiko.
Jaunoji ūkininkė pasiryžusi sėkmingai baigti studijas, svajoja po kelerių metų savo žemėje pasistatyti didesnį gyvenamąjį namą, auginti ne tik duoną, bet ir vaikučius. Ji džiaugiasi, kad turi du brolius Rimvydą ir Genadijų, susitinka, pabendrauja. Jie daug vyresni, jau sukūrė savo gyvenimus.

Gimtadieniui – šuolis parašiutu
Tvirtai ant žemės stovinčiai Monikai kartais norisi pakilti virš debesų. Užvertusi galvą ji smagiai juokiasi ir sako, jog geras jausmas pažvelgti į gimtinės laukus iš paukščio skrydžio. Tokią svajonę ji jau įgyvendino, kai pernai rugpjūtį šventė savo gimtadienį. Monikos draugas jai padovanojo skrydį parašiutu. Šoko iš 3 km aukščio. Labai patiko. Mergina iki šiol nepamiršta patirtų emocijų, adrenalino ir įspūdžių. Ji jau svajoja apie kitus skrydžius ir sako: ,,Šuoliai parašiutu gali tapti mano laisvalaikio leidimo forma. Kitas mano pomėgis – žiemą po laukus važinėti keturračiu. Jį man tėvelis padovanojo, kai švenčiau 17-ąjį gimtadienį. Labai smagu skrieti laukais. Vasarą tokioms pramogoms neturiu laiko.“
Iš didelio molinio tvarto Monika keturračiu išrieda pasigrožėti sniegu užklotais laukais. Ji suka ratus netoli tvenkinio ir patenkinta šypsosi: „Tai bent smagumėlis.“ Nuo šalčio paraudę skruostai, švytinčios akys ir šypsena – žiemos malonumais besidžiaugianti Monika linksmai kalbėjo, kad tokios atokvėpio akimirkos jai suteikia nepaprastai daug džiugesio, aplanko šviesios mintys. Tada ir gyvenimas šviesiomis spalvomis nusidažo. Ji nuolat šypsosi ir kartoja, kad gyvenime jai didžiausias autoritetas yra tėvas. Monika eina jo pramintu taku.

Mokėsi traukti virvę
Kai mokėsi Meškuičių gimnazijoje, kūno kultūros mokytojas Petras Vaitkus ją paskatino sportuoti. Technika besidominčiai merginai patiko jėgos sportas, mokėsi traukti virvę. Ji varžėsi ne tik merginų, bet ir vaikinų komandose (komandoje galėjo būti viena mergina), taip pat buvo mišrios komandos narė. Mokytojo padedami, moksleiviai daug treniravosi. Meškuičių komanda dalyvavo ne tik respublikinėse, bet ir tarptautinėse varžybose, pelnė daug apdovanojimų, ne kartą laimėjo pirmąją vietą. Ir dabar, kai Meškuičių virvės traukimo komanda rengiasi varžyboms, trenerio pakviesti buvę auklėtiniai sulekia į būrį. Į savo komandą atkakliąją Moniką buvo pasikvietusi Klaipėdos virvės traukimo komanda, su ja vyko į tarptautines varžybas.
Monika sakė, kad jai bendrą kalbą daug lengviau buvo rasti su berniukais. Gal įtakos tam turėjo jos pomėgiai, domėjimasis technika, sportas. Gal su berniukais daug paprasčiau ir lengviau bendrauti nei su mergaitėmis, jie sukalbamesni ir ne tokie smulk­meniški. Bet ir su mergaitėmis ji nesipyko.

Aldona SIREIKIENĖ
ŪP korespondentė