Diskusijose dėl lengvatinio PVM taškas dar nededamas

Vytautas Tėvelis.

Vakar Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) diskutavo dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Diskusijos dėl jo netyla, juolab kad į Lenkiją apsipirkti traukia vis didesnis tautiečių srautas, o vietos gamintojams tenka taikstytis su mažėjančiu vartojimu. Seime įregistruoti trys PVM mažinimo maisto produktams pasiūlymai, tačiau šiandien beveik akivaizdu, kad visi jie yra pasmerkti. Tiesa, KRK rankų nenuleidžia.

Trys pasiūlymai
Dar 2014 m. rugpjūtį Seimo narys Bronius Bradauskas įregistravo pasiūlymą lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikyti šviežiai, atšaldytai mėsai ir šviežiai tvenkiniuose išaugintai žuviai. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projektas buvo parengtas, siekiant paskatinti vidaus vartojimą. Maisto produktų kainų augimas, palyginti su kitomis ES valstybėmis, auga gerokai sparčiau, o ženklios gyventojų dalies pajamos yra menkos.
Po metų Ritos Tamašunienės iniciatyva grupė parlamentarų pateikė kitą pasiūlymą – lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikyti būtiniausiam maisto produktų krepšeliui, sudaromam Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Tarp argumentų – maisto produktų kainų Lenkijoje ir Lietuvoje palyginimas: jos skiriasi apie 26 proc., duonos – 32 proc., vaisių ir daržovių – 37 proc., kiaušinių – 36 proc.; Lenkijoje PVM mokestis siekia 23 proc., tačiau tam tikriems maisto produktams taikomos išimtys – paruoštiems maisto produktams (cukrus, dešros ir pan.) – 8 proc., pienui ir pieno produktams, žaliai mėsai, paukštienai, žuviai – 5 proc.
Trečiasis pasiūlymas buvo užregistruotas pernai vasarį. Kęstutis Daukšys ir grupė kitų Seimo narių pasiūlė tokio pat dydžio lengvatinį tarifą taikyti būtiniausiems maisto produktams, kaip jie apibrėžti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (duona, miltai, makaronai, kruopos, pienas, kefyras, sviestas, šviežia mėsa, šviežia žuvis, aliejus, daržovės, vaisiai, cukrus).

Algis Baravykas.

Vyriausybė nepritaria
Vyriausybė nelinkusi pritarti nė vienam iš pateiktų pasiūlymų.
Svarbiausias argumentas – kad dėl lengvatinio 5 proc. PVM tarifo valstybės biudžetas per metus netektų reikšmingos dalies įplaukų: nuo 43 mln. eurų (jei mokesčio lengvata galiotų šviežiai mėsai ir tvenkinių žuviai) iki 135 mln. eurų (jei mokesčio lengvata galiotų visam maisto produktų krepšeliui). Tam, kad valstybės biudžetas išvengtų praradimo, produktų vartojimas turėtų padidėti keturis kartus, o tai – mažai tikėtina.
Vyriausybė taip pat labai abejoja, kad sumažinus PVM tarifą pavytų pasiekti norimą tikslą – sumažinti maisto produktų kainas. Tai esą patvirtina praktika. Antai nuo 2013 m. sumažinus keleivių vežimo paslaugoms taikomą PVM tarifą (nuo 21 iki 9 proc.), vežimo keliais kaina per vienus metus padidėjo 1 proc., o per beveik ketverius metus – 3,8 proc. Panašus scenarijus pasitvirtino, sumažinus PVM tarifą spaudinių leidybai, apgyvendinimo paslaugoms.
Finansų ministerija nepalenkiama: PVM yra vartojimo mokestis ir nėra tinkama priemonė stiprinti verslą, ieškoti naujų rinkų, sudaryti palankesnes realizavimo sąlygas, didinti konkurencingumą žemės ūkio ir maisto produktų gamybos bei realizavimo srityse.
Pateikdama savo išvadas, Vyriausybė galiausiai pasirėmė ir statistikos duomenimis, kurie esą atskleidžia, jog mūsų šalies gyventojai Lenkijoje maistui išlaidauja ne taip jau daug: 2015 m. kaimyninės šalies prekybos centruose paliko apie 330 mln. Eur (apie 3,7 proc. visos mūsų šalies mažmeninės prekybos apimties). Pirkinių struktūroje maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams teko apie 19 proc. visų išlaidų.

Audronė Misiūnaitė.

Rankų nežada nuleisti
Vyriausybės išvadoje minimi dvejų metų senumo duomenys apie Lietuvos piliečių Lenkijoje paliekamus pinigus, įsigyjant įvairias prekes, šiandien yra keliskart išaugę. KRK pirmininkas Andriejus Stančikas pripažįsta, jog tai milžiniška problema – dėl kainų skirtumo vis daugiau perkama ne tik maisto produktų, bet ir statybinių medžiagų, kitų prekių. Tačiau kaip suktis iš situacijos, kad vartotojui numatyta mokesčio lengvata nenusėstų prekybininkų kišenėse? „Vyriausybė turi garantuoti, kad lengvata pasiektų vartotoją, tai turi būti reglamentuota, kontroliuojama įstatymo“, – teigia parlamentaras.
Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Audronė Misiūnaitė priminė, kad kainų lygiui mūsų šalyje turi įtakos ta aplinkybė, jog rinka yra maža, tad ir konkurencinės sąlygos nelygios. Kaina lemia, kur apsipirkti.
Vyriausybės nuostata yra tokia: PVM tarifo mažinimas ilguoju periodu vartotojams naudos neduoda; iš tikrųjų naudingas vartotojams turi būti jų pajamų lygio kėlimas, pirmiausia – mažiausiai uždirbantiems, o mokesčių naštą mažinant neapmokestinamojo pajamų dydžio sąskaita.
Kad PMV lengvatinis tarifas neduoda naudos, kategorišai nenorėjo sutikti Kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas, Paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis. Kaip gali būti, kad vienoje šalyje tokia priemonė veikia, o kitoje ne?
Gamintojų atstovai priminė Finansų ministerijos atstovei apie legaliais ir nelegaliais keliais iš Lenkijos įvežamus produktus. Turgavietėse sąžiningai prekiaujantys, valstybei mokesčius mokantys asociacijų nariai piktinasi matydami, kaip iš lenkiškos produkcijos pelnosi prekeiviai. „Žiūrėkim į gamybininką. Jei norim, kad atsigautų, reikia pamažinti PVM, kad neapsimokėtų įvežti“, – ragino Seimo narius A. Baravykas.
KRK nutarė siūlyti Vyriausybei atlikti lengvatinio PVM taikymo kai kuriems maisto produktams eksperimentą, kad poveikis vartojimo rinkai būtų išanalizuotas realiai. Bandomojo lengvatinio tarifo taikymo pasiūlymą Komitetas prašo parengti iki rugsėjo 10-osios – Seimo rudens sesijos pradžios.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos