Ashburn +3,8 °C Debesuota
Antradienis, 19 Kov 2024
Ashburn +3,8 °C Debesuota
Antradienis, 19 Kov 2024

Ekologiškos trąšos: pirkti, nepirkti?

2016/04/19


Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis savojo ūkio dirvose maisto medžiagų ir humuso kiekius papildo augindamas ankštinius augalus ir daugiametes žoles. Pasakiškų pinigų ekologiškoms trąšoms jis neturi.

Kaip ir visų ūkininkų, taip ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų pajamas nulemia derliai ir supirkimo kainos. Tačiau šie faktoriai ne visada žemdirbiams palankūs: brangesnė produkcija nepadengia derliaus netekties, kurią turėtų mažinti ekologiškos trąšos. Nors reklamos teigia, kad šios idealiai subalansuotos trąšos užtikrina gausesnę, geresnės kokybės produkciją, tačiau jas naudojusieji svarių derliaus pokyčių nepajunta. Tik piniginė gerokai suplonėja.

Svarbu, kad tiktų dirvožemiui Sertifikuoti Lietuvos ekologiniai ūkiai užima apie 217 tūkst. ha, tad gausesniems derliams gauti (teoriškai) reikia nemažai ekologiškų trąšų. Jų pasiūla tikrai nemenka, tad „Ūkininko patarėjas“ pakalbino kai kurias šiomis trąšomis prekiaujančias įmones. Ne visi jų atstovai įvardijo trąšų kainas, paklausą, realizuojamus kiekius. Suprantama, šiems skaičiams svarbūs maisto medžiagų santykiai, tręšimo laikas, kiek kartų tręšiama per vegetaciją, normos, būdas, ir, be abejo, konkurencija. Pasak UAB „Vipita“ direktoriaus Beno Puišio, įmonė prekiauja ekologiškomis organinėmis trąšomis „vipEKO“ (NPK 3,4:1,96:0,94) su mikroelementais. Jos gaminamos iš perdirbto nepanaudoto ar perteklinio gyvulinės ir augalinės kilmės maisto. Šios trąšos tinka ir javams, ir daržovėms tręšti, tręšimo norma – 1 t/ha. „Efektyvumui nustatyti buvo atlikti palyginamieji tyrimai su vištų bei galvijų mėšlu, palygintas ir kai kurių daržovių derlius, pvz., ridikėlių gautas didesnis“, – teigia direktorius, bet kainų ir paklausos neatskleidžia. UAB „Pruszynski ir Part­neriai“ generalinis direktorius Vytautas Martusevičius papasakojo apie kompleksinės trąšos NPK 1,2:0,01:0,23 tinkamumą: maisto medžiagos subalansuotos idealiai, derlių padidina 20–30 proc., augalus apsaugo nuo streso. Visiems augalams rekomenduojama norma yra 0,5–1 l/ha, tik kukurūzams 1–1,5 l/ha: išpurškiama ant susmulkintų ražienų ir iškart diskiniais skutik­liais įterpiama į dirvą 5–10 cm gyliu. Šios trąšos tirtos Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) ir Bulgarijoje. Mažmeninės prekybos kaina – 18–20 Eur/l su PVM. UAB „Raskilė“ direktorius Ruslanas Kožinas pristatė kompleksinę trąšą, gaminamą Lietuvoje, tinkančią visiems žalios spalvos augalams: norma – 4 l/ha (būtina skiesti 1:100), tręšiama per lapus. Teigiami rezultatai patvirtinti ASU ir kitose mokslo įstaigose. Kaina – 1,30 Eur/l su PVM, parsivežant patiems. Koks šių trąšų kiekis realizuojamas per sezoną, direktorius nepasakė, tačiau pabrėžė, kad įmonė, turėdama 6 metų patirtį, nesijaučia pradžiamokslė ir trąšas pardavinėja tonomis (?). UAB „Biodinamika“ direktorius Artūras Vasiljevas papasakojo apie kompleksines granuliuotas (NPK 3:1,5:6) ir skystas (NPK 4,25:0,80:13,23) ekologiškas trąšas, kurios gaminamos iš kraikinio mėsinių galvijų mėšlo ir tinka visiems augalams tręšti. „Tyrimai atlikti ES akredituotose laboratorijose EUROFINS Varšuvoje ir ZUOVA Ostravoje. Granuliuotų trąšų kaina apie 220 Eur/t be PVM, skystų trąšų koncentratas – apie 1,5 Eur/l be PVM, – aiškino A. Vasiljevas. – Skystų trąšų išpurškimo norma – 9 l/ha (koncentratą praskiedus 1:35), o biriomis tręšiama lokaliai – 0,4–0,6 t/ha, pagrindiniam tręšimui reikia 1,5–2 t/ha, o papildomam – 0,8–1,5 t/ha.“ Direktorius atviravo, kad šiais metais granuliuotų trąšų planuojama parduoti apie tūkstantį tonų, o skystų – 50 t. Pasak UAB „Ekoakademija“ direktorės, biomedicinos mokslų daktarės mikrobiologės Loretos Piaulokaitės-Motuzienės, mikrobiologiniai preparatai padidina augalų tankį, derlingumą, tačiau netinkamai parinkti biopreparatai per 1–2 mėnesius duos neigiamų rezultatų. Perkant reikia atkreipti dėmesį, iš kur jie atvežti ir kokios kokybės, ar tinka mūsų dirvožemiui ir augalams. Invazinės jų rūšys po dešimties ar dvidešimties metų gali padaryti dirvožemiui neatitaisomos žalos.

Beprotiškos kainos Pasak Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko Sauliaus Daniulio, minėtos ekologiškos trąšos vienaip veiksmingos ir naudojamos smulkiuose ir kitaip – stambiuose ūkiuose. „Savame ūkyje naudoju humuso ir fulvo rūgštis, humuso kiekį papildo daugiametės žolės ir ankštiniai augalai. Sudarydamas sėjomainą atsižvelgiu į tyrimų nustatytus maisto medžiagų kiekius, – aiškina pašnekovas. – Lietuvos ekologiniai ūkiai naudoja kalio trąšas (ekoplantą), fosforo trąšų nėra, ekologiškų azoto trąšų yra mažai ir jos brangios, todėl patartina auginti ankštinius augalus, kurie dirvožemį natūraliai praturtina azotu.“ S. Daniulio nuomone, daug firmų siūlo begalę įvairių preparatų, kurie atvežami iš bet kur, kai kurie jų sertifikuoti kitose ES šalyse. Ne visi ūkininkai turi pakankamai žinių, kad įvertintų siūlomos produkcijos efektyvumą. Mokami pasakiški pinigai už vandenėlį ir laukiama žadėtojo derliaus. Pasigendama konkrečių mokslinių tyrimų ir rekomendacijų, kaip ir kada ekologiškas trąšas naudoti ir kokio efektyvumo tikėtis. Dažnai ūkininkai patys eksperimentuoja ir aiškinasi, kurios ekologiškos trąšos veiksmingos, o kurios – ne. „Stambiuose augalininkystės ūkiuose patariama naudoti granuliuoto mėšlo trąšas, kurios irgi labai brangios, tręšimo normos didelės (siūloma 2 t/ha, nors šiame kiekyje azoto tėra 0,5–0,7 proc.), – teigia LEŪA pirmininkas. – Tokias trąšas galima naudoti tik šiltnamiuose, nes abejojama, kad laukuose derliai padidės 50–80 proc. Daug pelningiau laukus tręšti turimu mėšlu ar pagamintu kompostu.“ S. Daniulio nuomonei pritaria ir kiti ekologiškai ūkininkaujantieji. Antai ūkininkė Laimutė Zaborskienė (Utenos r.) atviravo, kad auginamus augalus tręšia gyvulių mėšlu ir kompostu. Zita Rimkienė (Kauno r.) pasakojo, kad naudoja turimą gyvulių mėšlą arba jį perka. Danutė Petrušauskienė (Kupiškio r.) sakė, jog, turėdama 10 metų patirtį, ekologinės veiklos atsisakė. Neatsipirko nei investicijos, nei įdėtas triūsas. Ūkininkė teigė, kad ekologiškos trąšos, palyginti su įprastomis mineralinėmis, kelis kartus brangesnės.

Efektyvumą patvirtina tik bandymai ASU Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto Agroekologijos centro vadovas doc. dr. Juozas Pekars­kas pabrėžė, kad ekologiniame ūkyje naudojamos trąšos turi būti sertifikuotos. Šiuo metu trąšų pasirinkimas didelis, išskyrus fosforo trąšas. Biologinių preparatų poveikis kompleksinis: jie suaktyvina augalų vystymąsi, juos aprūpina reikalingomis maisto medžiagomis, sąlyginai apsaugo nuo ligų ir kenkėjų. „Didesnis derlius, geresnė kokybė ir dirvos savybių gerinimas – veiksniai, kurie skatina naudoti atitinkamas trąšas. Vieni jas perka, kiti augina ankštinius augalus, derina sėjomainas, bet dauguma renkasi organines trąšas, – įsitikinęs J. Pekarskas.–Ūkininkas, kuris nelaiko gyvulių ir neturi galimybės įsigyti mėšlo iš ekologinių ūkių, renkasi tiek skystas, tiek birias ekologiškas trąšas, kurias patogu transportuoti, saugoti, paprastesnis jų įterpimas ar paskleidimas.“ Pasak „ŪP“ pašnekovo, trąšos derlių padidina nuo kelių iki keliolikos procentų, bet įtakos turi ir dirvožemis, ir trąšų savybės. Daug firmų reklamuoja, kad jų trąšos efektyvios, derlius padidėja net 90 proc. Tokios rekomendacijos nerealios, nes siūlantieji trąšas turi pateikti atitinkamus tyrimų duomenis. „Trąšų efektyvumas skirtingas, bet kaina efektyvumo neparodo. Todėl ūkininkams siūlau pasižiūrėti į tiksliųjų ir gamybinių bandymų rezultatus, – aiškino J. Pekarskas. – Tačiau ką pasirinkti, sprendžia pats ūkininkas pagal sau keliamus tikslus.“

Jurgita SASNAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Vandos BARONYTĖS nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/18

Slovakijos Žemuosius Tatrus sukaustė baimė dėl lokių

Slovakijos ir Rumunijos aplinkos ministrai artimiausioje ES Aplinkos ministrų taryboje žada kelti klausimą dėl rudųjų lokių apsaugos statuso peržiūrėjimo. Pastarųjų dienų įvykiai perpildė kantrybės taurę.
2024/03/18

Prof. D. Schulz: Kodėl D. Trumpas prieš J. Bideną ir kas, jei vienas ar abu turės pasitraukti iš rinkimų lenktynių?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas prof. Davidas Schulzas dalijasi įžvalgomis apie painią Amerikos politinę sistemą ir dėsto įvairius scenarijus bei problemas renkant JAV prezidentą rinkimuose, neturinčiuose analogų JAV ist...
2024/03/18

Septyni patarimai, kaip valdyti ūkio finansus

(VDU ŽŪA langas) Ūkio finansiniai rezultatai yra pagrindinis rodiklis to, kaip ūkis veikia ir kokios jo perspektyvos. Gyvybiškai svarbu žinoti savo ūkio finansinę padėtį, nes tik nuolatinis ūkio finansų valdymas leidžia planuoti ateitį. Tai...
2024/03/18

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19-oji – Pempės diena, bundančios gamtos ir atšilimo simbolis. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau...
2024/03/18

Pirmą kartą per 15 metų per dieną pasigaminta elektros daugiau nei jos reikėjo vartojimui

Praėjusią savaitę, Lietuvai švenčiant Kovo 11-ąją, pirmą kartą per pastaruosius 15 metų pagamintos per dieną nacionalinės elektros energijos kiekis buvo didesnis nei reikalingas vartojimui. Daugiausia prie to prisidėjo didelė vėjo elektrini...
2024/03/18

Žlugęs bandymas apgaule įgyti 200 tūkst. Eur ES finansinės paramos lėšų

Europos prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė ikiteisminį tyrimą dėl bandymo apgaule įgyti 200 000 Eur Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšų. Šį ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Europos dele...
2024/03/18

Skiepijimo situacija Lietuvoje per metus reikšmingai nepagerėjo

Kad dėl užkrečiamųjų ligų galėtume jaustis saugūs tiek savo šalyje, tiek keliaudami, reikalingas kolektyvinis imunitetas – rekomenduojama, kad kasmet būtų paskiepijama 90–95 proc. vaikų. Lietuvoje šis tikslas buvo pasiekt...
2024/03/18

Vilkaviškyje demaskuota požeminė kanapių auginimo laboratorija

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų organizuojamame ikiteisminiame tyrime, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo ...
2024/03/18

Melžimo robotų Lietuvoje daugės – į ką atkreipti dėmesį investuojant?

Pasaulyje pieno ūkiuose veikia daugiau nei 35 000 melžimo robotų, o Lietuvoje šiuo metu jų yra apie 200. UAB „Dotnuva Baltic“ pieno ūkių įrangos specialistai prognozuoja, kad mūsų šalyje melžimo robotų tikrai daugės, ir p...