Fazanynas: malonumui ar verslui?

Fazanų medžioklė dažniausiai gausi laimikio.

Fazanų medžioklė vienų smerkiama dėl neva etikos stokos, nes medžiojamas nelaisvėje užaugintas paukštis, kuris, net pasprukęs nuo šratų dozės, laisvėje taps lapių pietumis, kitų ši medžioklė su šunimis įvardijama kaip ypač graži proga susirinkti bendraminčiams, juolab kad gamtai jokia žala nedaroma.
Nepaisant nuomonių skirtumo, fazanų medžioklės mūsų šalyje visgi populiarėja, tačiau didelę dalį šių paukščių tenka įsivežti iš kaimyninių šalių, nes užauginamų vietoje stinga. Ar nevertėtų mūsų ūkininkams auginti šių paukščių – užsiimti papildomu verslu? Ypač tiems, kurie dėl afrikinio kiaulių maro plitimo buvo priversti atsisakyti kiaulių, o alternatyvios ūkininkavimo šakos dar nepasirinko.

Didžiausi priešai – privilegijuoti plėšrūnai
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Olgirda Belova sako, kad prieš kurį laiką Dubravos (Kauno r). urėdijoje fazanai buvo veisiami ir auginami. Tačiau šiuo metu šalyje juos augina tik pavieniai asmenys: vieni – savo malonumui dėl grožio, kiti – medžioklei. Pasak O. Belovos, pagrindinis, nesvarbu, kokios rūšies laukinio paukščio ar žvėriuko, skirto paleisti į gamtą, auginimo principas yra išsaugoti laukinį tipą. „Tai labai svarbu, nes tam tikrame gyvūno amžiuje atsiranda specifinė išmokimo rūšis, pagrįsta tuo, kad gyvūnas įsidėmi tėvų, brolių ir seserų, maisto ir kitų objektų skiriamuosius požymius ir su jais susijusias įgimtas elgesio reakcijas. Tokiu būdu nelaisvėje auginami paukščiai prisiriša prie žmogaus, kuris juos prižiūri, lesina. Šį kritinį momentą reikia žinoti ir stengtis jo išvengti. Kitu atveju, jeigu sakoma, kad dalis medžiok­lei skirtų, nelaisvėje augintų, bet paleistų ir nesumedžiotų fazanų gyvens laisvėje, to nebus. Tokie paukščiai neskrenda toli nuo savo gimtosios vietos, neišsisklaido, laukia, kada bus palesinti. O dėl plėšrūnų – lapių, usūrinių šunų, sulaukėjusių kačių ir šunų, žodžiu, gausybės priešų, jiems išgyventi laisvėje galimybių praktiškai nėra“, – sakė mokslininkė.

Fazanams reikia erdvės
O. Belovos kolega Rytis Zizas, LAMMC Miškų instituto Miško apsaugos ir medžioklėtyros skyriaus jaunesnysis darbuotojas, fazanus augina apie dvidešimt metų. Pasak jo, fazanų rūšių yra daug, bet mažiausiai reiklūs yra medžiojamieji, arba kaukaziniai, fazanai. Juos dažniausiai žmonės ir augina, o medžiotojai perka medžioklėms.
„Fazanai puikiai užauga lesinami vištoms dedeklėms skirtais kombinuotaisiais pašarais. Gerai lesa ir grūdus, žolę, daržoves, vaisius. Fazanai užauga maždaug per pusmetį ir rudenį jau gali būti skiriami medžioklei. Voljero plotą reikėtų skaičiuoti vienam paukščiui skiriant kvadratinį metrą. Be abejo, yra ir tam tikrų auginimo niuansų, pavyzdžiui, tarp fazanų labai ryškus kanibalizmas. Jeigu pulke atsiranda silpnas individas ar kuris nors susižeidžia, fazanai linkę tokį gentainį pulti. Tačiau šis reiškinys valdomas įveriant paukščiui per šnerves tam tikrą plastikinį įvarą, ribojantį jo matymo lauką“, – sakė R. Zizas.
Pasak medžioklėtyros specialisto, fazanų veislinį pulką turėtų sudaryti vienas patinas ir mažiausiai bent trys keturios patelės, o geriausiai, jei jų būtų šešios ar septynios. „Svarbu, kad kiekviena šeima turėtų atskirą voljerą, nes pavasarį fazanų patinai tampa labai karingi ir seksualiai aktyvūs. Patinų tarpusavio kovos gali baigtis net žūtimi, o trūkstant patelių pastarosios kenčia nuo per didelio vyriško dėmesio, – sakė R. Zizas. – Voljeruose auginamų fazanų patelės perėjimo instinktą dažnai būna jau praradusios, todėl kiaušinius jos „mėto“. Tad veisėjas kiaušinius turi surinkti ir perinti inkubatoriuje, o išsiritusius fazaniukus prižiūrėti kaip viščiukus – šildyti lempomis, lesinti jiems skirtais lesalais. Specialiai fazanams skirtus lesalus gamina lenkai, čekai, jų atvežama į Lietuvą.“
R. Zizo teigimu, fazanus puola tos pačios ligos bei parazitai kaip ir kitus naminius paukščius. „Todėl jie būtinai turi turėti galimybę pasikapstyti, „išsimaudyti“ sausame smėlyje ar durpėse. Labai tinka fazanams duoti obuolių, kuriuos jie mielai lesa, ir būtina nepamiršti gastrolitų – smulkaus žvyro, reikalingo geram virškinimui“, – apie fazanų auginimo ypatumus pasakojo specialistas.
Pasak R. Zizo, jo patirtis rodo, jog mūsų šalyje fazanų medžiok­lėms šių paukščių neužauginama tiek, kiek reikėtų. „Fazanų medžioklės sezono metu, jo antrąją pusę fazanai vežami daugiausia iš Lenkijos. Lietuvoje fazanynų tikrai galėtų būti gerokai daugiau, tačiau norint, kad tai būtų pelningas verslas, o ne tik pomėgis, šių paukščių auginti reikėtų ne dešimtį, o mažiausiai tūkstantį“, – tvirtino mokslininkas.

Trūksta informacijos
Kad auginti fazanus yra labiau užsiėmimas savo malonumui, o ne pelnui, sakė ir fazanyno Bukiškių k. (Elektrėnų sav.) savininkas medžiotojas Giedrius Medelis. „Jau daug metų kiekvieną rudenį su kolegomis vykstame į Čekijoje vykstančias fazanų medžiokles. Mėgstu šias medžiokles, nes jos aktyvios bei gražios, todėl ir mūsų šalyje galėtų būti jų organizuojama daugiau. Pats fazanus auginu tik antrus metus. Pirmaisiais metais turėjau dvi šeimas, iš jų užsiauginau apie 200 fazanų. Dar šių paukščių kiaušinių iš Čekijos atsiuntė kolega. Turiu inkubatorių, augintuves, tačiau neapsieita be nuostolių, visgi labai trūksta žinių ir patirties, o fazanų auginimo paslaptimis nelabai kas ir dalijasi“, – apgailestavo G. Medelis. Jo teigimu, daugiau nei keturių ar penkių šimtų fazanų jis auginti neketinąs, tai liks labiau malonumas nei pelno siekis.
Pasak G. Medelio, fazanai, kurie paleisti medžioklės metu laimingai pasprunka į laisvę, galimybę išgyventi gamtoje turi tik­rai nedidelę. „Ir ne todėl, kad jie nebemokėtų gyventi be žmogaus priežiūros, nes, pavyzdžiui, mano voljerai tiek dideli, kad sąlygos juose tikrai labai artimos laisvei. Pagrindinė problema fazanams išgyventi natūraliai gamtoje yra net ne maistas, o begalė plėšrūnų. Juk fazano patelė, sudėjusi dėtį, nuo jos nesitraukia, taip ji tampa labai lengvu grobiu lapėms, kiaunėms, valkataujantiems šunims, katėms bei plėšriesiems paukščiams. Žūna ir patelė, ir visa dėtis, – sakė G. Medelis. – Tenka tik apgailestauti, kad kol kas plėšrūnai pas mus turi tikrai išskirtines teises.“

Mato gerą perspektyvą
Trečius metus fazanus auginanti pakaunės ūkininkė Daiva Misevičienė šios veiklos ėmėsi ieškodama alternatyvos tradicinėms ūkininkavimo šakoms. „Pirmuosius metus viską tik išbandėme, bet antraisiais ir trečiaisiais metais jau plėtėme voljerus, didinome pulką. Investicijų, nepaisant pastangų viską daryti apskaičiuotai ir kuo pigiau, reikia nemažų, – sakė D. Misevičienė. – Mes fazanus auginti pradėjome norėdami juos parduoti ne tik medžiotojams, bet ir tiekti mėsą maitinimo įstaigoms. Tai žadame įgyvendinti, tačiau ne viskas juk iš karto padaroma.“
Pasak ūkininkės, fazano pardavimo kaina Lietuvoje svyruoja apie dvylika eurų. „Esu girdėjusi, kad Lenkijoje fazanai parduodami maždaug už 7–8 Eur, bet iki artimiausio, tokia kaina parduodančio ūkio – ne arčiau nei 800 km. Tad galutinė suma tampa panaši kaip Lietuvoje.
Auginti fazanus, D. Misevičienės teigimu, suskaičiavus reikalingas investicijas ir darbo sąnaudas, toli gražu nėra labai pigu ir lengva, bet iš esmės tai perspektyvų turintis verslas.

Elena RINKEVIČIENĖ
Redakcijos nuotrauka

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.