Galimybės, adrenalinas ir socialiniai tinklai

„Vartotojus privalome išmokyti ištikimybės lietuviškiems produktams – medui, sūriui, duonai“, – aiškina ukmergiškiai bitininkai Linas ir Rita Kazėnai.

„Pastaraisiais dešimtmečiais bitininkai pirmieji sukūrė šeimos ūkius, kooperavosi, išbandė naujausias verslo ir socialinių tinklų galimybes“, – sako raseiniškė bitininkė Regina Šerkšnienė. Jos šeimos ūkio produkcijos, paženklintos išskirtine etikete „Šerkšno medus“, galima įsigyti ne tik mugėse, parodose, bet ir vaistinėse, prekybos centruose, taip pat internetu. Praėjusią savaitę ji drauge su dar dešimčia bičiulių dalyvavo Kaune surengtoje tarptautinėje parodoje „AgroBalt 2016“.

Autorizuotas produktas
Žinomo bičiulio, Metų bitininko Pranciškaus Karoso mokinė Regina po 1990-ųjų įkūrė nuosavą bityną, jame įdarbino visus šeimos narius. Pasitelkusi mokslininkus medikus, maisto technologus, R. Šerkšnienė savo šeimos ūkyje sukūrė ir vartotojams nuolat pateikia kelias dešimtis medaus ir liofilizuotų (džiovintų šalčiu) vaistažolių, uogų bei vaisių mišinių. Kiti šeimos nariai rūpinasi rinkodara, populiarina bičių produktus, panaudodami juos apiterapijos, aromaterapijos, žmonių sveikatinimo tikslams. „Labai svarbu, kad vartotojui bičių produktai pateikiami kaip autorizuoti gaminiai – iš paties bitininko rankų, – kalba R. Šerkšnienė, – tai stiprina abipusį pasitikėjimą, ugdo bičių produktų vartojimo kultūrą.“
Pasak R. Šerkšnienės, medaus mišiniai su liofilizuotomis uogomis turi ypatingą skonį, puikiai laikosi, juos vertina vartotojai. Dažnai perkamas ne kiekis, o idėja. Medaus indelyje gali būti nedaug, svarbu, kaip jis pateiktas.

Verslo iniciatyvos
„Mes mokomės kurti maisto produktus, panaudodami jau išbandytas ir naujas technologijas“, – teigia Kauno kolegijos studentas, būsimasis maisto specialistas Gintaras Žakevičius.
Kuriant naujus gaminius Kauno kolegijos laboratorijose naudojami bičių produktai, grūdai, vaisiai, daržovės. Parodoje „AgroBalt 2016“ G. Žakevičius su kolegijos pedagogėmis Ingrida Kraujutiene ir Jūrate Bložiene pristatė dietinę duonelę, diabetikams skirtą šokoladą, midų su skrudinta cikorija, grūdų distiliatą, aromatizuotą ąžuolo drožlėmis, beržo pintimi, riešutų lukštais, likerį su laktoze.
„Bičių versle stengiamės išnaudoti visas šeimos ūkio teikiamas galimybes“, – pasakoja Stakliškių seniūnijoje (Prienų r.) šimto bičių šeimų ūkį puoselėjanti Alma Rančienė. Drauge su vyru Kęstučiu, baigusiu P. Karoso „akademijas“, ji sukūrusi interneto puslapį, priima užsakymus, savo ūkio medui išrūpinusi Nacionalinės kokybės produkto sertifikatą.
Internetinę bitininkystės produktų parduotuvę vienas pirmųjų šalyje įkūrė vilnietis Laimonas Galvonas, Zarasų krašte, senelių sodyboje, prižiūrintis daugiau nei šimtą bičių šeimų. Pasaulyje tai įprasta praktika. Po kelerių metų bičiulis paskaičiavo, jog kur kas mažiau rūpesčių įsteigti savo įmonę, o elekt­roninę parduotuvę nuomotis. Per metus tokia paslauga kainuoja kelis šimtus eurų, tačiau nėra rūpesčių dėl techninių interneto problemų.
Pasak bičiulio L. Galvono, bitininkystės verslas patrauklus savo kūrybinėmis galimybėmis, teigiamu visuomenės ir net valdininkų požiūriu. Naujoji bitininkų kartą ne tik mėgaujasi darbu gamtoje, bet ir pasirūpinusi bičių produktų (maisto) tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimais, turi įsirengę patalpas, tinkamas medui laikyti ir fasuoti. Socialiniai tinklai panaudojami bičių produktams reklamuoti bei populiarinti.

„Kaimas į namus“
„Zarasų krašto bitininkas Andrius Mašanauskas vienas pirmųjų įsijungė į mūsų internetinės prekybos programą „Kaimas į namus“, – sako Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė.
Zarasiškio ūkį „Bubilas“ tarptautinėje parodoje „AgroBalt 2016“ pristatė jaunoji bitininkė Inga Einikytė ir jos draugė Lina Albrichtaitė. Merginų teigimu, bitininkystė jaunimui suteikia galimybę gauti „sveiko adrenalino“, nepakeičiamą bendravimo socialiniuose tinkluose temą. Be to, bitininkavimas – ekonominės naudos teikiantis verslas.
Šilalės r. bitininkas Jonas Rabačius, šiemet pirmąjį rugpjūčio savaitgalį savo rajone priimsiantis didžiąją šalies bičiulių šventę, prižiūri šimtą bičių šeimų. Jo ūkio produkcija turi Nacionalinės kokybės produkto sertifikatą. „Vartotojai labai dėmesingi produkto pakuotei, informacijai etiketėje“, – sako J. Rabačius.
Ukmergiškiai Linas ir Rita Kazėnai – tikri bitininkystės veteranai. Savo ūkio produkcija jie prekiauja internetinėje parduotuvėje „Kaimas į namus“, taip pat šventėse, mugėse, parodose, turguje. Už Lietuvos rinkoje naują produktą – specialia technologija paruoštą kreminį medų – jie pelnė „AgroBalt 2016“ medalį. Be to, su šiuo jų ūkio produktu (kreminiu medumi) Lukšių (Šakių r.) pieninės meistrai pagamino saldų varškės sūrį, kuriuo vaišino parodos dalyvius ir svečius. Pasak L. Kazėno, tokie desertiniai sūriai bus tiekiami ir į parduotuves.
Savo ūkio ekspoziciją parodoje „AgroBalt 2016“ L. Kazėnas papuošė pušyje įaugusia „Kristaus kančia“, kurią jis aptiko kirsdamas mišką. Medžiui buvo 250 metų. Matyt, kaimo žmonės prikalė prie pušies iš vario išlietą krucifiksą, o šis per pusantro amžiaus „įaugo“ į medžio vidų. Tik lentpjūvėje bičiulis L. Kazėnas pastebėjo medyje įaugusį metalą. Toje pat pušyje būta ir drevės, kurioje gyventa bičių.

Puslapį parengė „ŪP“ korespondentas
Justinas ADOMAITIS

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.