Goji uogos – ožerškio vaisiai

Goji, arba godži, uogų naudingosios savybės itin išgirtos, tad ima atrodyti, kad būtų keista jų neišmėginti. Išmėginusieji dažnai trauko pečiais – skonis nėra ypatingas, tačiau jei jau taip sveika... Kitas žingsnis – užsiauginti jų patiems, juolab kad už krūmelį reikia mokėti kelis kartus pigiau nei už kilogramą džiovintų uogų. Šįsyk nutarėme išsiaiškinti, kas ožerškius augina mūsų kraštuose ir kokio derliaus pavyksta sulaukti.

Pradžių pradžia

Goji (godži) uogos – dygliuotojo ir kininio ožerškio uogos (tikrai ne ožekšnio, kaip skelbiama daugybėje interneto puslapių – red. past.), angliškai vadinamos „goji berries“. Jos raudonos ar kiek gelsvos, rūgščiai saldžios ir pailgos, labiausiai vertinamos dėl jose esančių antioksidantų. Be to, jos bene vienintelis natūralus germanio, kuris naudingiausias kovojant su vėžiu, šaltinis. Žmonės, nuolat valgantys šias uogas, rečiau serga širdies ligomis, diabetu, jų geresnis regėjimas ir stipresnis imunitetas.

Ožerškis –  krūmas, todėl apie jį pirmiausia teiraujamės Lietuvos dendrologų draugijos pirmininko Arvydo Rutkausko. Gal jis iš šių uogų jau seniai uogienes verda?

„Kininį ožerškį (Lycium chinense) pradėjau auginti tik šiemet, todėl didesnės patirties dar neturiu. Tai vaistinis ilgaamžis krūmas, o botaniškai ožerškis priklauso bulvinių šeimai (Solanaceae), kaip ir bulvės, baklažanai, paprikos, dumplūnės. Matyt, dėl to ir ypatingos tos uogytės, kad bulvinių šeimoje sumedėjusių augalų mažai“, – svarsto A. Rutkauskas.

Nuo seno retesnių valgomųjų augalų dauginimu garsėjantis pakaunėje ūkininkaujantis Jonas Matelis dygliuotą krūmą taip pat pasisodino tik šį pavasarį.

„Įsigijau apšalusį, vazonėlyje, tad pasodinus teko gerokai apkarpyti pusmetrines šakas ir nežinojau, ar atgis, nes pusė šakų ilgio buvo jau nudžiūvę. Bet vazonėlyje šaknys nepažeistos, pasodinau į trąšią žemę, kurioje buvo daug komposto, gerai palaisčiau ir augalui patiko, atžėlė iš šaknų ir per vasarą vėl išaugino pusmetrines šakas. Per sausras laisčiau tik kartą, bet išpyliau kelis kibirus vandens. Ir viskas, daugiau nieko, tik žolę aplink apipjoviau, kad saulės gautų. Jam tinka tokios pat sąlygos, kaip agrastams ir serbentams. Pasodinau saulėtoje vietoje, o šiai žiemai, manau, kiek pridengsiu eglių šakomis. Uogų dar neužaugino, net nežydėjo, tačiau pats augalas atrodo ištvermingas ir dauginti turėtų būti nesunku. Jis net pats „keliauja“ kaip avietės, mačiau, kad tolėliau nuo pasodinto krūmo lenda atžalos“, – pakomentuoja J. Matelis, visoje Lietuvoje garsėjantis kaip aktinidijų, kininių citrinvyčių augintojas. Gal todėl jis nelabai tiki, kad spygliuotas krūmelis sunokins tikrai stebuklingas uogas, mat ir apie kitus jo auginamus augalus legendos sklido.

„Kininis citrinvytis irgi labai vertinamas, iš tų pačių kraštų, ir ne vienas mano klientas džiaugėsi, kad jis padėjo sureguliuoti žemą kraujospūdį, suvalgius uogų išties jaučiasi energijos antplūdis, bet, manyčiau, kad jis veikia kaip savotiškas organizmo botagas, goji uogos irgi“, – sako J. Matelis.

Turėtų augti ir vesti

Tomas Panka daugino ir jau dvejus metus augina kininį ožerškį, o anksčiau buvo atsivežęs ir didesnių krūmelių. Jis jau matė ir nedidukus 0,5–1 cm skersmens melsvus žiedelius, tačiau uogos neužaugo.

„Aš sodinu į vazonėlius su durpėmis ir patręšiu, o namuose, manau, turėtų tikti juodžemis. Pirmuosius metus augalą reikia atidžiau prižiūrėti, dažniau palaistyti, ypač kai ilgesnė sausra, jo šaknys vidutinės kaip krūmo. Mūsų sąlygomis turėtų augti, nors man šią žiemą apšalo, ypač dar nespėję sumedėti ūgliai. Reikia mėginti ir žiūrėti, kas bus, jei nerizikuosi, tai ir nesužinosi“, – sako T. Panka. Jo pastebėjimu, uogos ant šio krūmo gali pradėti nokti skirtingai, nelygu veislė, jei augalas rūšinis – vėliau.

Kostas Jurkevičius – retų augalų entuziastas, bene vienintelis Lietuvoje užsiauginęs goji uogų. Tačiau tai buvo dygliuotojo (Lycium barbarum), o ne kininio ožerškio derlius.

Kininis savo išvaizda nesužavėjo, todėl buvo perkeltas atokiau ir tarp daugybės kitos egzotikos tiesiog pamirštas, o dygliuotasis, kadaise pasodintas patvoryje, dabar lipa ja kaip vijoklis ir yra užauginęs gelsvų pailgų uogyčių.

„Skonis neypatingas, uogos mažiukės, stebuklingomis galiomis irgi nelabai tikiu. Šita ožerškio rūšis gausiai auga Čekijos pakelėse, keliaujant galima atkreipti dėmesį į tokius banguojančius, išgriuvusius krūmus. Saviškį radau prie Pakuonio. Ištvermingas, gerai auga, dengti nereikia, bent jau augančio prie namo.

Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, kad geriausiai būtų įsigyti dvejų metų amžiaus ožerškio sodinuką, o jei kaina negąsdina, ir didesnį, mat geriausiu atveju tik trečiaisiais augimo metais pavyks išvysti uogas, dėl kurių ir auginamas. Lietuvoje šie krūmai turėtų užaugti iki 2,5 m aukščio ir 1,5 m pločio.

Superuogos ar nauja panacėja?                                                   

Vakarų pasaulyje goji uogos yra vertinamos dėl turtingos maistinės sudėties, jose randama 11 mineralų, 18 aminorūgščių, 6 vitaminai, keliolika rūšių angliavandenių, nesočiųjų riebalų rūgščių, augalinių sterolių, karotenoidų ir gausybė kitų biologiškai veiklių medžiagų. Kai kurie skaičiai įspūdingi – godži uogos turi net 2 kartus daugiau antioksidantų nei žalioji arbata, 3 kartus daugiau nei mėlynės ir 5 kartus daugiau nei spanguolės, o geležies net 15 kartų daugiau nei špinatai. Atliekant tyrimus buvo nustatyta, kad godži uogose yra daugiau vitamino C nei apelsinuose, daugiau beta karotino nei morkose. Jie taip pat turi keturis kartus daugiau kalio nei bananai.

Tradicinėje kinų medicinoje tikima, kad šios uogos mažina svaigimo pojūtį, stiprina regėjimą, didina darbingumą ir ištvermę, pašalina liūdesį, slopina uždegimus. Vietiniai šiomis  uogomis gardina sriubas, ryžių, daržovių ir pupelių patiekalus, maišo į arbatą. Ožerškių uogos kultivuojamos per 6000 metų.

Dygliuotųjų ožerškių uogos vertinamos Kinijoje, Mongolijoje ir Tibeto Himalajuose. Ten jos vadinamos jaunystės eliksyru arba laimės uogomis. Tibete manoma, kad goji uogos suteikia energijos ir gyvybingumo, balansuoja chi energiją. Centrinėje Azijoje žmonės net garbina šias uogas, kasmet švenčia keletą joms skirtų švenčių. Tradicinėje kinų medicinoje yra tikima, jog uogos padeda įveikti apatinės nugaros dalies skausmus.

Dygliuotasis ožerškis laikomas vienu vertingiausiu vaistinių augalų pasaulyje. Mat jo uogų sudėtyje esantis kalcis reikalingas dantų ir kaulų struktūrai, kalis naudingas širdžiai ir kraujotakos sistemai , geležis – kraujui, cinkas – imuninės, virškinimo ir lytinės sistemos veiklai. Todėl kartais šios uogos dar vadinamos natūralia viagra. Goji uogose daug seleno, galinčio padėti sumažinti cukrinio diabeto riziką bei padedančio išvengti aterosklerozės, labai reikalingo ir skydliaukės veiklai.

Nuolatinis dygliuotųjų ožerškių uogų vartojimas (parai pakanka šaukšto džiovintų uogų) padeda stiprinti visą organizmą: teigiamai veikia regėjimą, medžiagų apykaitą, imunitetą, saugo kepenis, padeda atitolinti senėjimo procesus, kovoti su depresija, suteikia energijos.

Džiovintos  uogos kiek panašios į razinas, salstelėjusio ir kartu aitroko skonio. Jų rekomenduojama berti į košes,  tešlą, jogurtą, salotas, sausus pusryčius, o brinkintas vandenyje maišyti į žaliuosius kokteilius arba valgyti vienas.

Tačiau šios uogos gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistiniais preparatais bei medikamentais, skirtais diabetui ir padidėjusiam kraujo spaudimui gydyti. Todėl juos vartojant ir norint papildyti racioną goji uogomis vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

 Dar vertėtų žinoti, kad tik natūraliai išdžiovintos uogos pasižymi geriausiomis savybėmis, todėl geriau nevartoti uogų, kurios džiovinamos naudojant sierą. Jei uogos minkštos ir drėgnokos – didelė tikimybė, kad jos buvo apdirbtos siera, kuri apsaugo uogas nuo rūgimo.

 Daiva VALEVIČIENĖ

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.