Grūdų rinka: derliaus perteklius smukdo kainas

Kasmet pa­sau­ly­je grū­dų derliai gausėja, keičiasi eksporto geografija, importuotojų perkamoji galia, pin­ga naf­ta, nuvertėja Rusijos rublis dolerio bei euro atžvilgiu. Tai yra svarbiausios priežastys, dėl kurių per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus grū­dai pa­sau­ly­je at­pi­go be­veik 30 proc.
Mažėja grūdų kainos, smunka žemdirbių pajamos ir tokia tendencija, Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plė­tros or­ga­ni­za­ci­jos (OECD) eks­per­tų nuo­mo­ne, išliks iki 2020 metų: ne­bent pasaulinį derlių pakoreguotų gamta. Nedžiugina ir tai, kad šiemet pasaulio sandėliuose sukauptos didžiausios grūdų atsargos nuo 1980 m. Todėl Lietuvos grūdų eksportuotojai vienbalsiai teigia, kad šį sezoną laimėjo tie ūkininkai, kurie buvo sudarę išankstinius pardavimo sandorius, ir tie, kurie nelaukė didesnių pavasarinių grūdų supirkimo kainų.

Kokybė – lemtingas rodiklis
Tokios tendencijos veikia ir Lietuvos žemdirbius, kurie pastarąjį penkmetį grū­dų užaugina vis daugiau ir der­lius per šį laikotarpį padidėjo maždaug 75 proc. Tikėtina, kad jis nemažės ir šiemet, nes, negalutiniais Statistikos departamento rudeninės sėjos duomenimis, žieminių javų pasėta 6 proc., o žieminių rapsų – net 22 proc. daugiau nei 2015 m. Mokslininkų nuomone, 60–80 proc. grū­dų der­lius priklauso nuo gamtos, o ši žiema žiemkenčiams nebuvo bloga. Nors apie laukiamą derlių kalbėti anksti, tačiau grūdų kokybė iki šiol eksporto šalis tenkino, todėl pastaraisiais metais eks­por­tuojamų grūdų kainos aukštesnės nei vi­daus rin­koje.
Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo cent­ro (LŽŪIKVC) duomenimis, 2014 m. eksportui mais­ti­niai kviečiai buvo superkami po 196 Eur/t, vietinėje rinkoje – po 154 Eur/t; 2015 m. (pir­muosius de­šimt mė­ne­sių) atitinkamai kainos buvo 189 ir 167 Eur/t. Tad ūkininkų pasirinkimas turėtų būti aiškus – kuo daugiau investicijų grūdų kokybei gerinti. Tačiau įvertinti ekspertų nuomonę, kad grū­dų kai­nos per at­ei­nan­čius pen­ke­rius me­tus ne­didės – būtina. Tai skatina daryti ir LŽŪIKVC pateikiami duomenys: 2016 m. pra­džio­je iš augintojų mais­ti­niai kvie­čiai buvo superkami po 158 Eur/t ir, palyginti su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu, jie atpigo 18 proc. Šių metų kovo paskutiniąją savaitę iš augintojų grūdai buvo superkami dar pigiau – kviečiai po 155 Eur/t, miežiai – apie 151 Eur/t, rapsai – 356 Eur/t.
Norėtųsi, kad žemdirbius optimistiškiau nuteiktų gana spartus eksportas: šį vasarį iš Lietuvos grūdų bei rapsų eksportuota 48 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2015 m. Iš 323 tūkst. t grūdų kviečiai sudarė 97 proc. (315 tūkst. t – dvigubai daugiau nei tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu) ir vidutinė jų kaina buvo 165 Eur/t. Tačiau miežių eksportas analizuojamu laikotarpiu sumažėjo nuo 62 tūkst. t (2015 m.) iki 1 tūkst. t (2016 m.) ir už juos sumokėta po 161 Eur/t. Kvietrugių ir rapsų eksportas šių metų vasarį, palyginti su analogišku 2015 m. laikotarpiu, taip pat sumažėjo po 59 proc. Kvietrugių kaina „sukosi“ apie 127 Eur/t, rapsų – 377 Eur/t. O štai žirnių ir pupų eksportuota 25,2 tūkst. t, 14,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinė kaina – 227 Eur/t.

Perdirbėjai sukasi sparčiau
Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. grū­dų der­lius šalyje pa­di­dė­jo 22 pro­c. Šį skaičių nulėmė 13 proc. išaugęs der­lin­gu­mas ir 8 proc. padidėję pasėlių plotai. Bendras derlius siekia 6,5 mln. t, tad didėjant derliams 20 proc. (maždaug 100 tūkst. t) padidėjo jų perdirbimas ir suvartojimas vietinėje rinkoje. „Grūdų perdirbėjai ir eksportuotojai teikia kalendorinių metų statistinius duomenis, tad per 2015-uosius asociacijai priklausančios įmonės perdirbo apie 1,2 mln. t, o eksportavo apie 3,2 mln. t grūdų, kone trigubai dau­giau, nei su­var­to­ja­me patys, – „ŪP“ sakė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos (LGPA) direktorė Dalia Ruščiauskienė. – Į šį skaičių patenka ir ankstesnių metų derlius, tačiau, įvertinant derliaus paskirtį ir kiekius, reikia nepamiršti grūdų, paliktų sėjai, pašarams (kuriuos gamina patys ūkininkai), maistui.“ Pasak direktorės, pastaraisiais metais gaminama daugiau lesalų, miltų poreikis beveik nesikeičia, ieškoma rinkos dribsniams, plečiasi krakmolo gamyba ir jo eksportas.
LŽŪIKVC palygina 2015–2016 metų vasario grūdų ir rapsų produktų gamybos duomenis: kvietinių miltų per vasarį šiemet pagaminta 23,4 proc., dribsnių – 7,4 proc., salyklo – 55 proc. daugiau nei pernai. O štai kruopų gamyba sumažėjo 8,2 proc., rapsų aliejaus, reikalingo biokurui, pagaminta 16 proc. mažiau. Kviečių krakmolo 2016 m. vasarį pagaminta 11,3 proc. daugiau nei sausį. Anot „Ūkininko patarėjo“ pašnekovės, gausesni derliai verčia spėriau suktis supirkėjus, perdirbėjus ir eksportuotojus, nes nė nepajusime, kaip į aruodus pradės byrėti šiųmečio derliaus grūdai.

Realizacija – kaip loterija
UAB „Imlitex grūdai“ vadovė Asta Vaičiulytė sako, kad jų įmonė kalendoriniais 2015 metais supirko apie 250 tūkst. t šalies derliaus. „Eksporto pikas praėjo, tačiau derliaus dar yra ir įmonės, ir ūkininkų sandėliuose. Mes orientuojamės į MATIF (Prancūzija) biržos diktuojamas sąlygas ir visiems gerai, kai kainos kyla, – „ŪP“ teigia A. Vaičiulytė. – Tačiau ūkininkai visada turi pasirinkimo teisę, ir žaidimas kainomis prilygsta loterijai.“
UAB „Agrorodeo“ generalinis direktorius Robertas Lapinskas džiaugiasi žemdirbiais, kurie pasirinko tinkamą strategiją ir didžiąją derliaus dalį (apie 80 proc.) jau pardavė. Šiuo metu Prancūzijoje supirkėjų laukia 7–8 mln. t, Vokietijoje – 3 mln. t, Lenkijoje – 1 mln. t grūdų, nes ūkininkai, per žiemą laukę geresnių kainų, dabar nebežino, kur ir kaip juos greičiau realizuoti. „Supirkimo kainų svyravimai 10–15 Eur/t būna kasmet, tačiau šį sezoną rekordiniai derliai pasaulyje reikalavo ypatingo akylumo“, – teigia R. Lapinskas.
Pasak UAB „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, buvę metai derlingi, ir įmonės supirktas derlius siekia apie 1,2 mln. t. Keičiasi eksporto šalys ir jų rinkos poreikiai, bet 85 proc. derliaus jau parduota. Laimėjo tie žemdirbiai, kurie buvo sudarę išankstinius sandorius ir nelaukė didesnių kainų. „Tokia situacija, kad eksportuojamų ir superkamų vietinėje rinkoje grūdų kainos mažėja, tęsiasi nebe pirmi metai, tačiau atsisakyti įpročio „parduoti pavasarį pelningiau“ visiems gana sunku, – kalba K. Šimas. – Daugėja sandorių būsimam derliui, nefiksuojant konkrečių supirkimo kainų. Pastaruoju metu intensyvi žirnių ir pupų realizacija, nes dabartinės jų kainos ūkininkus tenkina.“
AB „Linas Agro“ prekybos direktorius Baltijos šalims Dainius Pilkauskas patvirtina, kad ir jų įmonė pernykščio grūdų derliaus supirko daugiau – apie 1 mln. t (pernai apie 800 tūkst. t).
„Kainos žemdirbių netenkina, nes jos mažesnės už pernykštes ir, kaip būdavo anksčiau, artėjant pavasariui jos nekyla, – teigia pašnekovas. – Kita vertus, negalima sakyti, kad žemdirbiams metai nuostolingi: derlius rekordinis, kuras, trąšos ir energetika atpigę, tad augintojai, kurie nesiblaško, laikosi optimalių auginimo technologijų, sulauks teigiamo galutinio rezultato.“

Tendencija: supirkimo įmonių pelną nulems gausėjantys derliai
Visų kalbintų eksporto įmonių vadovų nuomonė vieninga: prekybos sezonas dar nesibaigęs, Iranas lietuviškus grūdus pakeitė į rusiškus ir ukrainietiškus, nors prieš keletą metų į šią šalį buvo eksportuojama apie 80 proc. antros klasės kviečių. Šį sezoną derlius eksportuojamas į Baltijos ir ES šalis, Turkiją, Saudo Arabiją, Pietų Afrikos Respubliką, Keniją, Tanzaniją, Taivaną, Filipinus, Zimbabvę, Libaną. Aukščiausios kokybės grūdai perkami Ispanijoje, Italijoje bei kitose pietinėse ES šalyse savo derliaus kokybei pagerinti.
Lietuvos eksporto, kaip ir kitų šalių, procesui didelės įtakos turi Rusijos ir Ukrainos grūdų derliai. Federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, 2015 m. Rusija prikūlė 104,8 mln. t grynojo svorio grūdų, o kviečių derlius padidėjo 3,5 proc. – iki 61,8 mln. t. Ukrainos nacionalinės statistikos žinybos duomenimis, 2015-aisiais prikulta apie 60 mln. t grynojo svorio grūdų – 6,1 proc. mažiau nei 2014 m. Kviečių derlius padidėjo 9,9 proc. – iki 26,5 mln. t. Pasak „ŪP“ pašnekovų, kol šios šalys nerealizavo didžiosios derliaus dalies, apie kainų kilimą nebuvo net galvojama. Mat jų nuvertėjusi valiuta ir dideli derliai sudarė palankias sąlygas grūdus eksportuoti gana mažomis kainomis. Apskritai žemesnėms supirkimo kainoms įtakos turi visame pasaulyje didėjantis grūdų derlius, realizuojami pastarųjų metų derliaus likučiai, mažėjanti paklausa, pinganti nafta ir kt.
„Grūdų rinkoje konkurencija labai didelė, derlių eksportuojančių įmonių Lietuvoje yra apie 15, o ūkininkai žino ir moka, kaip susirinkti informaciją apie kainas. Tad išsilaikyti ir dirbti pelningai kasmet vis sudėtingiau, – sako „Agrokoncerno grūdų“ direktorius K. Šimas. – Pernykščio derliaus grūdai buvo sausi, švarūs, tad elevatoriai jokio pelno neturėjo. Kainos irgi nepelningos, tad supirkimo įmonių pajamas ir pelną nulems supirkto derliaus kiekiai.“
Kalbai pakrypus apie derliaus kiekius, pašnekovų nuomone, apie būsimą derlių konkretesnes išvadas bus galima daryti po mėnesio. Atskiruose rajonuose labiau nukentėjo žieminiai rapsai ir galutinį rezultatą nulems pavasario orai bei žemdirbių sumanumas pavasarinio tręšimo metu. Tačiau tiek javų, tiek rapsų pernai pasėta gerokai daugiau nei 2014 m. rudenį.
ES pasėlių plotai labai nedidės, nebent bus daugiau sėjama vasarinių rapsų. Koks derlius bus Rusijoje ar Ukrainoje – neaišku, nes Rusijos teikiama informacija gana abejotina: vieną savaitę derlius mažėja, kitą – didėja.
Taigi dabartinė grūdų realizacijos situacija nei didelių nuostolių, nei pelnų nežada. Tačiau vis dažniau išsprūsta mintis, kad javų augintojams diržus teks susiveržti.
Kaip išspręsti dilemą: kas pakeis javus, jeigu grūdų kainos kasmet mažės?

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Redakcijos nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.