Gyventi pasidarė linksmiau, nes gyvenimas pagerėjo?

Seime vėl užvirė „saikingo svaiginimosi“ šalininkų kova su blaivininkais. Opozicija siekia jau nuo birželio atšaukti draudimą prekiauti alkoholiu atokesnėse lauko kavinėse ir paplūdimiuose. Draudimas visai ne naujas, ne karantininis, tai viena iš „valstiečių“ priešalkoholinės 2016 m. Seimo rinkimų programos dalių. Jeigu visuomenė po pandemijos daugiau gers, ar tai bus svarbiausias požymis, kad Lietuvoje „gyventi tapo linksmiau, gyvenimas pagerėjo“, anot sovietų diktatoriaus Josifo Stalino?

Projektas nusėdo

Iš pradžių opozicijai pavyko pristatyti Seimo narės Aušrinės Armonaitės įregistruotas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir joms pritarti, nes Seimo dauguma boikotavo balsavimo procedūrą. Vėliau valdantieji užsakė ekspertams įvertinti A. Armonaitės projektą ir jis ilgam nusėdo Seimo posėdžių sekretoriato stalčiuose.

Panašios aistros Seime virė ir buvo balsuojama kojomis prieš trejus metus, kai Seimo dauguma smarkiai suvaržė alkoholio prekybą ir propagandą.

Dabar galiojantys teisės aktai lauke pardavinėti svaigalus leidžia tik 40 metrų zonose aplink stacionarius restoranus ir kavines, o paplūdimiuose apskritai negalima prekiauti alkoholiu.

Degtinė dar niekam nepadėjo

„Seimas nusprendė teisingai. Prie vandens telkinių jokiu būdu negalima girtauti. Kaip sakoma, girtam jūra iki kelių. Gali prigerti pagriebtas sūkurio arba nusilaužti sprandą, iš didelio aukščio nėręs į vandenį ir galva atsitrenkęs į seklios pakrantės dugną. Argi prie taurelės, butelio reikėtų atsigauti, atsikratyti visų nemalonių, skausmingų prisiminimų apie karantino metu galiojusius suvaržymus? Žalingi įpročiai, narkotikai, degtinė dar niekam nepadėjo“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Seimo Sveikatos reikalų komiteto Sveikatos tausojimo ir stiprinimo pakomitečio pirmininkas Algimantas Kirkutis.

Per silpni argumentai

Seimo nario manymu, parlamente niekas nepritars, kad būtų liberalizuotas Alkoholio kontrolės įstatymas. Išskyrus kelis labai modernius parlamentarus, kurie linkę leisti Lietuvoje ir lengvus narkotikus (kanapes), ir vaikišką šampaną, ir eutanaziją, kad Hipokrato priesaiką pamiršę gydytojai galėtų „lengvai ir neskausmingai“ išvaduoti nuo kančių (į aną pasaulį pasiųsti) „nepagydomai sergančius“ žmones.

„Negi grįšime atgal, kai Lietuva labiausiai Europoje nusigerdavo? Nuotaiką galima pakelti sportuojant gamtoje, kol prakaitas išmuš, sveikai maitinantis, susidraugaujant su kaimynais. Jeigu bijosime, kad užsieniečiai, savo namuose įpratę gerti kur papuola, iš tolo aplenks blaivią Lietuvą, tai čia per silpnas argumentas. Verčiau pasidžiaukime, kad nuo 2017 m., kai įsigaliojo visų sveikai, blaiviai, dorai gyvenančių Lietuvos piliečių ilgai lauktos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, įvairiose gyventojų grupėse išgeriančiųjų sumažėjo 12–20 proc. Akivaizdi ir apčiuopiama blaivumo politikos nauda“, – tvirtino prof. dr. A. Kirkutis.

Absurdo teatras

Kėdainių r. bitininkui Erikui Augustinavičiui valstietiški prievartinio visuomenės blaivinimo metodai, šventasis karas su velnio lašais nuo pat pradžių priminė absurdo teatrą.

„Nė viena kita šalis nevaiko savo piliečių, laikančių alaus bokalą, iš restoranų lauko terasų. Varšuvoje labai stipri lauko kavinių kultūra. Lenkijos sostinės gyventojai vasarą nesėdi tvankiose kavinėse. Nešasi konjaku paskanintą kavą į artimiausią miesto sodelį. Lietuvoje lauko restoranėliai diskriminuojami, nes stacionariems restoranams leidžiama bet kur pardavinėti alkoholį. Visų tų priemonių, kuriomis „valstiečiai“ bando traukti tautą iš alkoholizmo liūno, pasekmės bus atvirkščios, priešingos – skatins buitinį alkoholizmą. Poilsiautojai iš viešbučių pasiims gėrimus ir gurkšnos paplūdimyje“, –„Ūkininko patarėjui“ aiškino E. Augustinavičius.

Latvija gerokai civilizuotesnė

Į Lietuvos pajūrį E. Augustinavičius pastaraisiais metais nevažiuoja. „Ilsiuosi Latvijos paplūdimiuose. Sėdėdamas jaukiose kavinėse tarp kopų, galvoju apie dar vieną „valstiečių“ nenuoseklumą. Žmonės skęsta ir ežeruose, bet jų krantinėse galima prekiauti alkoholiu. Latvija – daug laisvesnė, civilizuotesnė šalis. Pasistatai pakrantėje didelį skėtį, prekystalį po juo, pakabini ant skėčio krašto lentelę „Lauko kavinė“, atidarai labai populiaraus Latvijoje naminio obuolių vyno butelį (nepainioti su menkaverčiu, pigiu sovietiniu „rašalu“) ir vaišini klientus“, – broliukams latviams pavydėjo lietuvis bitininkas.

Stebuklų tikėtis neverta

E. Augustinavičiaus nuomone, šią vasarą pas mus dar neverta tikėtis panašių stebuklų kaip Latvijoje. Ji daug sėkmingiau sustabdė ir koronaviruso pandemiją, nors nevertė savo piliečių dangstyti burnų ir nosių medicininėmis kaukėmis. „Valdančiųjų pasamdyti ekspertai labai ilgai ir nuobodžiai svarstys Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektą. Bet tai bus paskutinis fanatiškų tautos blaivintojų pasispardymas. Į valdžią Lietuvoje rudenį ateis kiti. Tikėkimės, protingesni“, – pranašavo Kėdainių krašto midaus gamintojas E. Augustinavičius.

Vynas vietoj vandens

Fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad Lietuvai nebūdinga mėgautis vynu pagal prancūziškas ar Kaukazo tradicijas.

„Prancūzai, sakartveliečiai (gruzinai) vynuogių vyną geria per pietus vietoj vandens, bet išsilaiko ant kojų. Senasis Lietuvos kaimas išgerdavo labai saikingai. Per pagrindines metų šventes arba ypatingomis progomis: per vestuves (jaunikio ir nuotakos palyda gaudavo tik po vieną butelį), laidotuves, taip pat gimus kūdikiui. Švęsdami kaimo žmonės įsipildavo tik nestipraus alaus, mažai promilių turinčio midaus. Nuo blaivybės propaguotojo vyskupo Motiejaus Valančiaus laikų (XIX a. vidurio) ir praėjusio amžiaus tarpukario (1918–1940 metais) kaimas labiausiai gerbė lūpas alkoholiu vos suvilgančius ūkininkus, o ne tokius šiandien populiarius „atsparius gėrovus“, kurie daugiausiai išmaukia. Tai visiškai suprantama. Kaimiečiai tada daug ir sunkiai dirbo. Ar galėjo atlaikyti didelius fizinius krūvius ūkininkas arba samdinys, išvakarėse nusigėręs kaip pėdas?“ – pabrėžė profesorius L. Klimka.

Girtuoklystė plito iš dvarų

Girtauti Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pradėjo, anot L. Klimkos, nuosmukio laikais, prieš pat pirmąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą 1772 m.

„Girtuoklystė plito iš sulenkėjusių dvarų. Dvarininkams leista daryti spiritą, pardavinėti į šiuolaikinę naminę degtinę panašų gėralą iš bulvių ir nuodyti juo savo baudžiauninkus. Nusigėrusią tautą lengviau valdyti. O laukinis girtavimas užvaldė Lietuvą, kai mūsų šalį užgrobė carinė Rusija“, – priminė etnologas.

Pasak L. Klimkos, rusų carai iš degtinės monopolio išlaikydavo ir savo žandarų korpusą, ir kariuomenę, ir laivyną. Aišku, kai rusai kone išprotėdavo nuo girtavimo, ir Rusijos valdovams tekdavo įvesti „sausuosius įstatymus“.

Blaivybė nusmukdė alkoholio pramonę

Sovietų Sąjungos vadas Josifas Stalinas nusprendė, kad, geriant, kol akyse pažaliuos, rusams nepavyks industrializuoti atsilikusios savo valstybės, drebančiomis nuo pagirių rankomis sovietų liaudis socialistinę, vėliau komunistinę santvarką nulipdys kreivai šleivai. 1929 m. Rusijoje buvo pradėta antialkoholinė kampanija. Uždaryta daug alaus kioskų ir kitokių prastos reputacijos girdyklų. Vietoj jų atsirado blaivininkų valgyklos ir arbatinės, pradėtas leisti žurnalas „Blaivybė ir kultūra“, pliekęs senų, kapitalistinių įpročių vergus girtuoklius ir propagavęs sveiką gyvenimo būdą. Bet blaivybė smarkiai nusmukdė sovietų alkoholio pramonę ir išmušė didelę SSRS biudžeto skylę.

Komunistui leidžiama svaigintis alkoholiu

Po metų kampanija buvo skubiai nutraukta. J. Stalinas, kuris tuo metu jau pradėjo grobti visą valdžią į savo rankas, įkalino, kankino, liepė sušaudyti savo varžovus, kitus kompartijos vadus, pabūgo, kad išsiblaivę, alkoholinės abstinencijos kamuojami rusai pradės bruzdėti prieš patį geležinį vadą. J. Stalinas parašė draugui Viačeslavui Molotovui, kad partiečiai turi atsikratyti smulkiaburžuazinio gėdos jausmo, esą komunistui nedera gerti alkoholio. Sovietai pradėjo gaminti dar daugiau degtinės, kad nesusilpnėtų šalies gynybinė galia, Raudonoji armija būtų soti, apauta, apginkluota ir galėtų atblokšti iš visų pusių taikingą Sovietų Sąjungą apsupusių kapitalistinių šalių agresorius.

Gėrė į vado sveikatą

Po penkerių metų, 1935-aisiais, Maskvoje J. Stalinas pasveikino socialistinio darbo pirmūnų stachanovininkų suvažiavimo dalyvius: „Gyventi pasidarė linksmiau, gyvenimas pagerėjo, draugai!“. Nusileidę atgal į savo šachtas, sugrįžę į gamyklas, vos sulaukę pamainos pabaigos, nepersirengę, pirmūnai dar daugiau gerdavo į draugo vado sveikatą.

Reikia tęsti blaivybės politiką

Nijolė GOŠTAUTAITĖ-MIDTTUN

Gydytoja psichiatrė, viešosios įstaigos „Psichikos sveikatos iniciatyva“ direktorė

Dėl visuomenės sveikatos reikalingos visos priemonės, apsunkinančios galimybę įsigyti alkoholio. Per koronaviruso karantiną, kai visos medicinos pajėgos buvo mestos pandemijai įveikti, kitokie ligoniai gydytojų pagalbos ilgai nesulaukdavo. Todėl visiems buvo naudingiau sveikai gyventi, užuot mirkus alkoholyje.

Vargu, ar šią vasarą Lietuvoje lankysis labai daug užsieniečių, kurie priekabiai nagrinėtų ir neigiamai vertintų lietuvišką Alkoholio kontrolės įstatymą. O ir kodėl reikėtų visiems Europos Sąjungoje įsiteikinėti, lyg ant pečių savo galvos neturėtume?!

Nuo 2017 m. Lietuvoje smarkiai sumažėjo svaigalų sukeliamos žalos ir alkoholio nulemtų savižudybių. Mažiau girtauja vaikai ir jaunimas. Tokią blaivybės politiką reikia tęsti.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas