Importinių daržovių šaknys užsienyje, o kilmė – Lietuvoje?

Praėjusią savaitę akylesni pirkėjai apstulbo keliuose prekybos centruose pamatę ant prekystalių sukrautus lietuviškus ankstyvuosius kopūstus. Pirkėjai gūžčioja pečiais: kur matyta, kad viduržiemį mūsų augintojai galėtų pasiūlyti šviežių ankstyvųjų kopūstų gūžių?

Jau įprasta, kad su pirmuoju lietuvišku daržovių derliumi turgavietės užpildomos ir importinėmis, tačiau kartais lietuviškomis pavadintomis daržovėmis. Regis, kartas nuo karto ir prekybos centrai lipa ant to paties grėblio – painioja daržovių kilmę. Kaip išvengti tokių sąmoningo ar nesąmoningo žymėjimo klaidų? Kada pirkėjams pravartu būti itin atidiems, kada rinkoje matoma daugiausiai daržovių su netinkamai nurodyta kilmės šalimi, komentuoja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija CIRONKIENĖ ir „Maxima LT“ atstovas ryšiams su visuomene Paulius STONIS.

Z. Cironkienė: „Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, nuėmus naują daržovių derlių pietinėse šalyse ir jam pasirodžius mūsų šalies parduotuvėse, pardavėjai tyčia ar netyčia suklastoja jų kilmės šalį. Tokį atvejį užfiksavome vienoje iš prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvių, kai praėjusią savaitę jie pasisiūlė nupirkti lietuviškų ankstyvųjų kopūstų. Noriu pabrėžti, kad tai jokiais būdais negali būti Lietuvoje išauginti ankstyvieji kopūstai. Mūsų augintojai dar net daigų nėra atsivežę ar sėklų daigams pasėję, o prekybos tinkle jau parduodami ankstyvieji kopūstai, kurių kilmės šalis – Lietuva! Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, ankstyvieji kopūstai geriausiu atveju prekybos tinkluose atsiranda tik gegužės pradžioje, ne anksčiau. „Maxima“, ko gero, pirmoji pabandė įsivežti šviežių kopūstų, tačiau galiu pasakyti, kad toks ankstyvas derlius pietinėse šalyse yra per daug forsuojamas, daržovės nėra tokios skanios, bet pirkėjai po žiemos išsiilgę naujo derliaus daržovių. Kai atsiranda pirmųjų lietuviškų ankstyvųjų kopūstų, vartotojai būna jau „atsikandę“ tokių daržovių, ypač albaniškų, ir į jas net nežiūri, laukdami vidutinio ankstyvumo mūsų derliaus. Dėl to nėra paklausos, automatiškai mažėja kaina. Apie nesąžiningą prekybą visada pranešame, didieji prekybos centrai visada pasiteisina neatidžiomis salės darbuotojomis, mat jos supainiojo etiketes. Kilo ir dar vienas klausimas: kodėl, nusipirkus „lietuviškų“ ankstyvųjų kopūstų, į lojalumo kortelę nesugrįžta reklamuojamieji 10 proc. nuo sumokėtos kainos, jei skelbiama, kad tai Lietuvoje išaugintos daržovės? Kaip visada, apie tokį daržovių kilmės neatitikimo atvejį pranešėme Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontrolieriams. Tikimės, kad ateityje tai paskatins parduotuvių darbuotojus būti atidesnius. Manau, kad, norint užkardyti kelią nesąžiningai prekybai, reikia nuolat viešinti tokius atvejus, pranešti kontroliuojančioms institucijoms. Suprantama, kad kontrolierių nėra tiek, kiek pardavėjų, dėl to vartotojai patys turi būti budrūs. Šiuo atveju mes nesiveliame į ginčus, kurios daržovės – lietuviškos ar įvežtinės – yra geresnės, mes kalbame apie kilmės šalies klastojimą, kas ypač gaju įvairiose prekyvietėse ir prasidėjus naujam daržovių derliui piečiau esančiose šalyse. Šią savaitę su augintojais vaikščiojome po vieną iš prekybos tinklo „Rimi“ parduotuvių. Ten šviežių kopūstų nebuvo, tačiau mūsų dėmesį patraukė svogūnai. Lietuvos augintojai mūsų rinkai tiekia paskutinius svogūnus, todėl visiškai tikėtina, kad ant prekystalio lietuviškos daržovės. Tačiau įdomu tai, kad etiketėje nurodoma, esą jų kilmės šalis – Lietuva, o importuotojas – „Litbana“. Tokio atvejo dar nesu mačiusi, gal neatidžiai žiūrėdavau. Kadangi lietuviški svogūnai jau beveik išparduoti, pirkėjai turės būti dar akylesni, ypač turgavietėse, nes prekybininkai jų atsiveš iš Lenkijos, Kazachstano ar kitų šalių, o prekybos vietose tokie svogūnai gali tapti „lietuviškais“. Dėl daržovių kilmės klastojimo daugiausia problemų kyla pavasarį, sulig pirmuoju šviežiu lietuviškų daržovių derliumi. Užtenka parodyti vieną reportažą, kad jau bent vienas mūsų augintojas kasa bulves, ir per vieną naktį visos bulvės tampa „lietuviškomis“. Taip daro tiek didmenininkai, tiek turgaviečių prekeiviai. Prekybos tinklai šiuo požiūriu yra sąžiningesni, tačiau ir ten kartais visko pasitaiko. Būna, kad pro pirštus pažiūrima į tiekėjus tarpininkus, kurie prekybos tinklams lenkišką produkciją tiekia kaip lietuvišką. Daržininkai jau baigia išparduoti beveik visą pernykštį derlių. Greitai nebeliks lietuviškų svogūnų, morkų, kopūstų, burokėlių. Jeigu užsienio partneriai skambina prašydami bulvių ar daržovių, jiems jau neturime ko pasiūlyti – atsargos baigiasi. Šiemet lietuviškų daržovių derlius baigsis greičiau nei įprastais metais. Beje, šiuo metu pernykščio derliaus daržovių stygius yra visoje Europoje, todėl kenčia ir jų kokybė. Baigiantis atsargoms saugyklose, prekybininkai perka ir prastesnės išvaizdos daržovių.“

P. Stonis: „Apgailestaujame dėl šios situacijos ir dėkojame pirkėjui, pamačiusiam šį neatitikimą. Iš tikrųjų šių kopūstų kilmės šalis yra Albanija, o ne Lietuva, dėl šios priežasties šiai prekei nėra pritaikytos ir papildomos kampanijos „Lietuva, ačiū!“ naudos, kurios gauna pirkėjai, pirkdami lietuviškos kilmės daržovių, pieno ir duonos produktų. Pažadą dirbti taip, kad pirkėjas sugrįžtų, siekiame įgyvendinti kasdien. Tačiau ir mūsų darbe, nors ir retai, pasitaiko klaidų, dėl kurių apgailestaujame ir stengiamės kaip įmanoma greičiau jas ištaisyti. Taip nutiko ir šiuo atveju – dėl paprasčiausios žmogiškos klaidos išspausdinta neteisinga kilmės šalis, nors kitose parduotuvėse, kiek patikrinome, tų pačių kopūstų kilmės šalis nurodyta teisingai.

Norime užtikrinti, kad visos lietuviškos kilmės daržovės dalyvauja mūsų inicijuotoje kampanijoje „Lietuva, ačiū!“. Skaičiuojame, kad vien per tris kampanijos savaites lietuviškų daržovių nupirkta per 1,6 mln. vienetų, o jas įsigiję „Maximos“ klientai į savo korteles susigrąžino apie 80 tūkst. eurų „Maximos“ pinigų. Per tris kampanijos savaites pirkėjai nupirko net 17 proc. daugiau lietuviškų daržovių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O pirkdami duonos ir pieno produktų bei daržovių į „AČIŪ“ korteles jau susigrąžino virš 819 tūkst. eurų „Maximos“ pinigų. Visos kampanijos „Lietuva, ačiū!“ laikotarpiu pirkėjų gaunama nauda skiriama prekybos tinklui gerinti, skatinant žmones rinktis Lietuvos gamintojų ir augintojų produkciją ir prisidedant prie šalies ekonomikos augimo.“

Parengė ŪP korespondentė Monika KAZLAUSKAITĖ