NŽT akibrokštai

Vadino pasityčiojimu

Prieš maždaug pusantrų metų iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) į Aplinkos ministerijos „globą“ perėjusi ir į reformos trasą įžengusi NŽT vis labiau riboja gyvą kontaktą su gyventojais. Tie, kurie susiduria su žemės reikalais, sako, kad toje srityje yra tiek pripainiotų sprendimų ar neišsprendimų, kad ten ir velnias koją nusisuktų. Norint išsrėbti privirtą košę, žmonėms reikia ir konsultacijų, ir patarimų, ir pagalbos, ir gyvo aiškinimosi, bet NŽT nuo piliečių tveriasi elektronine tvora. Jau pernai norėta, kad NŽT rajoniniuose skyriuose nebūtų gyvai konsultuojama, priimami prašymai bei skundai, kviesta kreiptis tik elektroniniu būdu ar net siūlyta žmonėms iš regionų atvažiuoti į Vilnių ar Kauną! Gyventojai tai vertino kaip valstybinės įstaigos, išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų, pasityčiojimą iš piliečių. Užgriuvus kritikos lavinai, NŽT šiek tiek atsitraukė ir atnaujino gyventojų aptarnavimą rajonuose, tačiau tik labai ribotai – regis, tik kartą per savaitę. O dabar, panašu, vėl lipa ant to paties grėblio.

NŽT paskelbė, kad nuo rugpjūčio 1 d. su valstybinės žemės valdymu susijusios paslaugos bus teikiamos tik internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS), todėl gyventojai turi pasirūpinti elektroninėmis asmens tapatybės nustatymo priemonėmis ir elektroniniu parašu, kuris bus reikalingas nuo prašymo pateikimo iki sutarties pasirašymo. NŽT akcentavo, kad prašymai įprastu – popieriniu – būdu bus priimami tik iki liepos 31 d.

Pasak NŽT direktoriaus pavaduotojos Irinos Urbonės, tai – didelis pokytis, kuris leis žmonėms greičiau ir patogiau tvarkyti klausimus dėl valstybinės žemės. „Suprantame, kad pirmą kartą naudojantis ŽIS žmonėms gali kilti klausimų – į juos bus pasirengę atsakyti NŽT specialistai. Šiuo metu intensyviai ruošiamės konsultuoti ŽIS naudojimo klausimais, apygardų centruose įrengiame klientų savitarnos vietas. Bendradarbiaujame ir su savivaldybėmis, kurios taip pat turi būti pasirengusios kuo sklandesniam žmonių konsultavimui“, – aiškino NŽT atstovė.

Ryšių reguliavimo tarnybos užsakymu 2023 m. atlikto tyrimo duomenimis, kvalifikuotą elektroninį parašą naudojo tik 32 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų, tad, labai tikėtina, NŽT specialistams teks kaip reikiant paplušėti. NŽT ŪP pateiktais duomenimis, per 2025 m. pirmąjį ketvirtį (sausio–kovo mėn.) tarnyboje gyvai buvo aptarnauta daugiau kaip 16 800 gyventojų – vidutiniškai apie 5 600 gyventojų per mėnesį. NŽT skambučių centras per mėnesį vidutiniškai sulaukia apie
6 400 skambučių – į 85 proc. jų (t. y. apie 5 400 skambučių) atsiliepiama iš karto, o likusiais atvejais gyventojams perskambinama. Konsultuojama ir el. paštu – per mėnesį vidutiniškai atsakoma į 1 300 paklausimų. Taigi, žmonėms reikalų dėl žemės – gausybė, o NŽT juos siunčia į internetą.

Įžvelgė diskriminaciją

ŪP pašnekovai stebėjosi tokiu NŽT sprendimu ir vadino jį eiliniu akibrokštu. Jie svarstė, ar vyresnio amžiaus žmonės, kurie nesinaudoja elektroninėmis priemonėmis, galbūt neturi tam pakankamų įgūdžių ar net tinkamų priemonių, nebus nustumti į paraštes. Anot jų, čia galima įžvelgti ir diskriminaciją, kai nepaliekama pasirinkimo.

„Pastaruoju metu ūkininkų galvos buvo užimtos mokesčių pokyčiais, todėl šis klausimas liko šešėlyje ir tyliai praslinko. Gerai, kad jį iškėlėte“, – pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas. Jis neslėpė, kad toks tarnybos sprendimas sukels problemų, kartu ir svarstymų, kodėl dėl valstybinės žemės paskubėta paslaugas perkelti į internetą.

„Kodėl išskirtos paslaugos, susijusios tik su valstybine žeme? Jeigu dar yra gyvas gyventojų priėmimas, kodėl tokiu būdu negalima tvarkyti ir valstybinės žemės reikalų, kuo šis klausimas išskirtinis? Jeigu žmonėms nepaliekame pasirinkimo, tada tuo pasinaudoti gali gudresni, o eiliniai žmonės, kurie menkiau yra įvaldę interneto galimybes, gali likti už borto. Gal čia taip ir norima padaryti, kad apsukresni susitvarkytų reikalus, o kiti liktų uodegoje?“ – svarstė ŪP pašnekovas.

Anot jo, dėl to gali iškilti įvairių grėsmių, pavyzdžiui, kai tarp privačios žemės įsiterpusį valstybinės žemės sklypelį gali išsinuomoti ar įsigyti koks „gudrutis“ ir sudaryti žemės savininkui nemažų problemų. „Gali pakliūti į bėdą, nes kas nors, „įlindęs“ į tavo žemę, kels žemės nuomos ar pardavimo kainas“, – aiškino S. Jundulas.

Jis priminė, kad prieš kurį laiką NŽT jau buvo atsisakiusi gyvo kontakto su žmonėmis dėl visų paslaugų. „Iš Marijampolės viskas buvo perkelta į Kauną ir pas mus gyvo priėmimo nebeliko, tik paskui atnaujino kartą ar du per savaitę. Dabar vėl grįžta prie to sumanymo, bet kažkodėl į internetą pervedamos tik paslaugos dėl valstybinės žemės“, – kraipė galvą LŪS atstovas.

Nenori gyvai bendrauti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 1 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.