„Inovacijų dienose“ už ūkininkus atlikti visi namų darbai

Per dvi dienas daugiau kaip tūkstantis ūkininkų susipažino su pusšimčiu augalų veislių, išanalizavo keliolika bandymų su įprastinėmis ir mikroelementinėmis trąšomis, apžiūrėjo skirtingus tarpinių pasėlių mišinius, išgirdo inovatyvius sprendimus ekologiniam ūkininkavimui. Visa tai šią savaitę žemdirbiams buvo pristatyta „Inovacijų dienose“, į kurias pakvietė bendrovės „Scandagra“ ir „East West Agro“ (EWA).

„Scandagra“ ir EWA komanda džiaugiasi, kad „Inovacijų dienos“ pelno dar didesnį pripažinimą ir 2020 m. pažadėjo dar daugiau mokslinių tyrimų ir naujausių techninių sprendimų.

Naujausi sprendimai per dvi dienas

„Inovacijų dienas“ atidaręs „Scandagra“ generalinis direktorius Marius Vasiliauskas pasidžiaugė, kad „Inovacijų dienos“ jau tampa tradicija ir sulaukia vis didesnio ūkininkų dėmesio ir pripažinimo. „Mus labiausiai įpareigoja mūsų pavadinimas – „Inovacijų dienos“, dėl to pristatėme ne tik didžiausias agronomines, bet ir technikos naujienas. Pokyčiai agroversle, besikeičiančios klimatinės sąlygos verčia mus sustoti ir pagalvoti, tačiau visiems patariu nenustoti investuoti, domėtis naujovėmis, o mes su dideliu džiaugsmu tai inicijuojame“, – atidarydamas lauko dienas kalbėjo M. Vasiliauskas.

Nors saulės ir šilumos „Inovacijų dienose“ netrūko AB „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas pripažino, kad jos šiemet jau buvo per daug, o tai atsispindėjo ir laukuose. Tačiau jis neabejojo, kad dirbant pažangiausia technika net ir sunkiausiomis klimatinėmis sąlygomis ji ūkininkus gelbėja nuo nuostolių. „Ūkininkams nerodome to, ką jie jau matė. „Inovacijų dienose“ jie pamatė tik pažangiausius sprendimus“, – tvirtino G. Kvietkauskas.

Prižiūrėti 500 laukelių, kuriuose buvo atlikta 120 bandymų, prižiūrima pusšimtis augalų veislių, patikėta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) darbuotojams. Pasak LAMMC direktoriaus pavaduotojos Romos Semaškienės, dviejuose hektaruose išsidėsčiusius lauko bandymus mokslininkai prižiūrėjo visus metus, o ūkininkai juos apžiūrėjo per kelias valandas. Ji taip pat pabrėžė, kad šiųmečiai bandomieji laukeliai patyrė itin sudėtingiausias sąlygas – rudenį juos skandino lietūs, o vėlyvą pavasarį džiovino sausra. Dot­nuvoje gegužės mėnesį prilijo tik 11 mm ir laikėsi 4,5 OC laipsniais aukštesnė šiluma nei standartinė norma. „Parodyti inovacijas pagal mūsų partnerių idėjas buvo sunkus, tačiau įdomus darbas, dėl to tikiuosi, kad ūkininkai parsiveš daug idėjų į savo ūkius“, – pasisemti žinių linkėjo mokslų daktarė.

Laukiant drėgmės, užklupo sausra

„Scandagra“ augalų apsaugos ekspertas Dainius Štitilis neneigė, kad šiųmetė sausra šiemet buvo netikėtas iššūkis. „Turėdami dvejų metų lietingo oro patirtį nutarėme patyrinėti kaip augalai reaguoja į perteklinę drėgmę. Kadangi dalis tyrimų yra tęstiniai, tas pačias auginimo sąlygas išbandėme sausros sąlygomis. Kai turėsime dviejų metų rezultatus, apibendrinsime, kas labiausiai pasiteisino. Purškimo ir tręšimo planai buvo sudaryti žiemą ir didelių korekcijų po to nedarėme. Aišku, laukėme drėgnų orų, bet suplanavome įvairaus intensyvumo augalų apsaugą nuo li-
gų – atlikome 16 įvairių bandymų (įskaitant kontrolę), tad kažkas parodys puikius rezultatus, kai kas ir nepasiteisins.

Mūsų tikslas parodyti ar auginimo technologija atsiperka. Gal ūkininkas daug įdeda į augalų priežiūrą, bet gautas derlius visiškai neatsveria jo investicijų“, – atvirai pasakojo
D. Štitilis.

Pasak „Scandagra“ augalų apsaugos eksperto, šiemet dėl šiltų ir sausų orų ūkininkai fungicidinei augalų apsaugai skyrė mažiau dėmesio. „Tai rodo kritę fungicidų pardavimai, tačiau „Siltra Xpro“ fungicido pardavėme daugiau. Ūkininkai patikėjo šiuo produktu dėl jo universalumo – jis tinka pirmam, antram ir trečiam purškimui. Bandomuosiuose laukuose jį purškėme skirtingu laiku, vis kitomis normomis, kaitaliojome mišinius.

Trys dešimtys bandymų su trąšomis

Susipažinti su Lietuvoje labiausiai pasiteisinusiomis augalų veislėmis ir jų auginimo technologijomis „Inovacijų dienose“ atvyko daugiau kaip tūkstantis ūkininkų iš visos Lietuvos.

Pasak „Scandagra“ pardavimų vadovo Eduardo Kapralavo, su mineralinėmis trąšomis dirbama jau daugiau kaip 30 metų, tačiau ūkininkai ir patys trąšų pardavėjai mažai apie jas žino, tad vien skirtingoms trąšoms skirta daugiau kaip 20 skirtingų bandymų. Akcentuoti bandymai lyginant rusiškas ir „Yara“ trąšas: „Jeigu ūkininkams rekomenduoju 20 Eur brangesnes „Yara“ trąšas, turiu būti įsitikinęs, kad jos duos grąžą, – įsitikinti produkto efektyvumu siekia
E. Kapralovas. – „Atlikta nemažai bandymų ir su karbamidu. Vyrauja nuomonė, kad karbamido naudojimas atsieina pigiau nei salietra, tačiau ūkininkai tiksliai neįvertina, kokia karbamido nauda jį naudojus pavasarį. Be to, vienas tręšimas pavasarį buvo prieš, o kitas po lietaus. Derliaus rezultatai bus matyti tik rudenį, tačiau laukuose peržvelgus nuotraukas, kurios buvo daromos kas savaitę, žieminių kviečių lapų masė buvo didesnė, jie buvo sodriai žali.“

Iš ūkininkų susirinkome nemažai jiems rūpimų klausimų, todėl atsižvelgdami į jų pageidavimus rudenį sėsime kitus laukelius“, – tvirtino jis.

Ūkininkus sudomino ir neįprastas „Scandagra“ eksperimentas – žieminiai rapsai pasėti birželio 1d. ir  nupurkšti „Scandagra“ rekomenduojamais herbicidais. Žemdirbiai šią savaitę galėjo apžiūrėti kaip rudenį atrodys jų žieminiai rapsai nupurškus nauju herbicidu „Belkar“, kuriuo prekiaujama pirmus metus. „Jau dabar matyti, kad pasėliai nepatyrė streso, o net ir stambesnės balandos nuo jo griuvo ant šono. To nemačiau su jokiais kitais herbicidais. „Belkar“ naudojome skirtingu laiku ir skirtingomis normomis, maišėme su kitu herbicidu „Metazamix“ – būtent šis mišinys rodo geriausius rezultatus“, – dėstė D. Štitilis.

Herbicidinė apsauga ankštiniams

Ankštinių augalų auginimo technologijomis besidomintiems ūkininkams buvo pristatytos trys pupų ir žirnių veislės. Iškart po sėjos (ankštiniai pasėti gegužės 1 d.) pasėlis buvo nupurkštas nauju herbicidu „Novitron“ (2,4 kg/ha), kurio sudėtyje yra dvi veikliosios medžiagos. Po purškimo dirvos paviršiuje „Novitron“ suformuoja plėvelę ir stipriai sukimba su dirvožemio dalelėmis. Dygdamos piktžolės skverbiasi per herbicidu padengtą dirvos sluoksnį, tokiu būdu absorbuodamos herbicidą per ūglius ir šaknis. Bandymuose šis herbicidas bus lyginamas su gerai žinomu „Fenix“ (3 l/ha).

Nors ir gamybiniuose plotuose ūkininkai neretai dirvinio veikimo herbicidus panaudoja kultūriniams augalams jau sudygus, chemijos gamintojai to daryti nerekomenduoja, nes augalai patiria stresą. Tai matėsi ir bandomuosiuose laukeliuose, kai žirnių ir pupų apatinis lapai nugelto. Taip pat ankštiniuose pasėliuose du kartus taikyta fungicidinė, insekticidinė apsauga, panaudoti mikroelementai.

Vasarojaus bėdos užmarštyje

Įsitikinus, kad rudeninės sėjos planus gali ir toliau maišyti lietingi orai, natūralu, kad pradėjo atsigręžti į vasarines kultūras. Pristatyta vasarinių kviečių veislė `KWS Scirocco` jau spėjo pelnyti ūkininkų pripažinimą: jos branda ankstyva, vidutinė vegetacija 84 dienos, jos grūdai itin stambūs, atspari išgulimui. „Sėklos norma – 6 mln. daigių sėklų hektarui. Norint gauti tinkamą vasarinių kviečių tankumą, o žinant, kad jų krūmijimosi koeficientas gana žemas, o pavasaris būna sausas, sėklos reikia daugiau. Vasarinių miežių užtenka 5–4 mln./ha“, – į ūkininkų klausimus atsakinėjo „Scandagra“ pardavimų ekspertas Vygandas Baniūnas.

Dauguma ūkininkų šiemet pastebi, kad vasariniuose rapsuose yra problemų su piktžolių naikinimu. Žinia, esant sausiems orams dirviniai herbicidai veikia silpniau, dėl to ūkininkams buvo patarta naudoti sisteminį herbicidą „Metazamix“, mat viena jo veiklioji medžiaga yra dirvinio, o likusios kontaktinio veikimo ir gerai suveikia net esant sausai dirvai. Patikimiausia apsauga nuo ligų, pasak
„Syngenta“ produktų plėtros vadovo Arnoldo Čepelės, šiemet įregistruotas sisteminis-kontaktinis-translaminarinis fungicidas „Amistar Gold“, pasėlius apsaugojęs nuo sklerotinio puvinio, alternariozės, fomozės.

Derlingiausios veislės

Populiariausia žieminių kvie­-
čių veisle, kuria „Scandagra“ prekiauja jau ketvirtus metus, išlieka `Zeppelin`. Tai įrodo ir bandomieji laukeliai, kuriuose kaip standartas buvo naudojama būtent ši veislė. „Net ir skeptiškiausi ūkininkai ją vadina viena perspektyviausių veislių, – šypteli „Scandagra“ sėklų pardavimų vadybininkas Albertas Maskaliūnas. – Išskirtine šią veislę daro pagrindiniai keturi aspektai: aukštas produktyvumas, gera grūdų kokybė, ankstyvas derėjimas ir aukštas žiemkentiškumas.“

Populiariausia ir pelningiausia Vokietijoje ir šešias žiemas Švedijoje geriausiai peržiemojusi laukuose `RGT Reform` veislė sudomino ir mūsų krašto žemdirbius. Pasak A. Maskaliūno, jos derlingumas Skandinavijos šalyse stabiliai duoda
10 t/ha derlių, gaunami I ir II klasės grūdai.

Aukščiausio žiemkentiškumo titulą `DK Expiro` žieminių rapsų veislė pelnė, kai ji buvo viena iš nedaugelio hibridų, peržiemojusių atšiaurią 2015 m. žiemą Lenkijoje. Ji Lietuvoje keičia senąją `DK Exeption` veislę jau dabar demonstruodama aukštus pasiekimus. Pernai bandymo stotyse `DK Expiro` subrandino 30 proc. didesnį derliaus priedą nei standartinės veislės, be to, ji turi dvigubą atsparumą nuo fomozės ir didesnę apsaugą nuo ankštarų atsidarymo.

Mažesnės biomasės žieminiai rapsai `DK Sequel`, anot A. Maskaliūno, naujos kartos pusiau žemaūgis rapsai derlingumu nenusileidžiantis aukštaūgiams, tačiau tuo pačiu išsiskiria savo lėtu augimu rudenį, kas garantuoja geriausią žiemkentiškumą. Ankstyvai pjūčiai „Scandagra“ vadybininkas ūkininkams patarė sėti hibridinę `Alicante` veislę, o vėlyvai sė-
jai – `KWS Hasting`. Nesivaikantiems didelių derliaus priedų, o siekiant stabilaus derliaus rekomenduota pigiausia linijinė veislė – `Trinity`.

„Dabar laukuose labiausiai išsiskiria `Creator` žieminiai rapsai. Jų biomasė didelė, lapai ir ankštaros žalios, matyti, kad sausra juos mažiausiai iškamavo“, – pastebėjimais dalijosi A. Maskaliūnas.

Idėjos tausiam ūkininkavimui

Dirvos „masažu“ praminti tarpiniai pasėliai traukė ne tik ekologiškai žemę dirbančių ūkininkų, bet ir chemizuotų ūkių savininkų dėmesį. Jų viso buvo net 7, visi jie skirtingų firmų, tačiau „Scandagra“ savo asortimentą netrukus papildys vokiškais „P. H. Petersen“ mišiniais. „Viterra Balance“ – pigiausias tarpinių pasėlių mišinys. Ūkininkai galės sėti baltąją garstyčią su kitais komponentais. Taip pat turėsime „Viterra soil fertility“. Tai mišinys dirvožemio derlingumui didinti, humusui, žaliajai medžiagai sukaupti. Taip pat „Viterra compound“ – mišinys suslėgtoms dirvoms, jų aeracijai gerinti. Į jo sudėtį įeina šakninis ridikas“, – aiškino A. Maskaliūnas.

Ekologiškai žemę dirbantys ūkininkai vėliau pasuko link ekologiškai auginamų žirnių, vasarinių ir žieminių kviečių ir avižų bandomųjų laukelių, kuriuose jie buvo supažindinti su skirtingų trąšų ir normų bandymais. „Didžiausia mūsų naujiena – švediškos trąšos „Biofer“, pagamintos iš kaulų miltų. Būtent dėl to jos yra didelio azotingumo, bendras azotas sudaro 10 proc. Lietuvoje populiariausios granuliuotos paukščių mėšlo trąšos, tačiau atlikome tyrimus ir jas palyginome su granuliuotais kaulų miltais. Su „Biofer“ patręšti pasėliai žalingesni, jų suformuotos varpos dides-
nės“, – patikino „Scandagra“ eksporto vadybininkas Lukas Paltanvičius.

Žemės dirbimas inovatyviau

Ūkininkus pasitiko įspūdinga EWA ekspozicija – pademonstruota virš 40 savaeigių mašinų, naujausi žemės dirbimo padargai, teleskopiniai krautuvai, mobilios grūdų džiovyklos.

Kad ir kokias augalų apsaugos priemones ūkininkai naudos ir kokias augalų veisles sės, pusę derliaus sėkmės lems žemės dirbimo technologija. Šiais klausimais ūkininkus konsultavo gausus būrys EWA atstovų. „Turime padargų ypač leng­voms ir itin sunkioms dirvoms. Praktiškai kiekvienas Lietuvos ūkininkas turi durpingų ir molingų žemių. Jei lengvose žemėse gali pravažiuoti su aketėlimis ar skutikliu ir pradėti sėją, susiduriantys su iššūkiais ūkininkai turi apgalvoti kaip mažinti sąnaudas“, – užtikrino EWA technikos direktorius Remigijus Savickas.

Giluminę ir minimalią žemės dirbimo technologiją pademonstravusi įmonė lauko sąlygomis parodė ariminei žemdirbystei pritaikytą tankinimo volą, universalius priešsėjinio dirbimo „Dal-Bo Cultimax“ ir „Bednar Swifter“ kultivatorius. Pastarieji tinka tiek giluminiam, tiek ir minimaliam žemės dirbimui, o jų darbinis plotis – 3–12 m. Tuo metu 5‒10,0 m darbinio pločio sunkieji kultivatoriai „Dal-Bo CultiMax“ sukurti našiam antriniam suartos arba suskustos dirvos dirbimui. Kultivatoriuje žemės dirbimo noragai išdėstyti 7 eilėmis, tai leidžia pasiekti labai gerų rezultatų netgi dirbant laukuose, kur gausu augalinių liekanų ar ražienų.

Lauko dienoje pademonstruotas ir diskinis „Bednar Swifterdisk“ skutiklis, galintis dirvą įdirbti 12 cm gyliu. A diskai puikiai pjausto ir į dirvą įterpia augalines liekanas net važiuojant 15 km/h greičiu. „Šis modelis labai populiarus visoje Europoje. Net ir Lietuvoje yra 20 didelio, 10–
12 m, darbinio pločio mašinų“, – pabrėžė EWA atsovas.

Taip pat laukus skrodė ir giluminis „Bednar Terraland TN“ purentuvas, kuris dirvą nesunkiai išpurena 65 cm gyliu. „Ypač svarbu išpurenti galulaukes, mat ten dirva labiausiai slegiama. Nors ten augalai purškiami, tręšiami, derlius negaunamas, bet derliaus iš galulaukių nėra. Dėl to „Bednar Terraland TN“ ne tik suardo dirvos padą, bet didelė dalis Europos ūkių jį naudoja skutimui. Giliai išpurenus dirvą, vėliau galima važiuoti į laukus ir sėti“, – universalų purentuvą pristatė R. Savickas. Unikalu ir tai, kad šį agregatą galima naudoti su priekiniu trąšų bunkeriu, noragais galima prijungti trąšų deflektorius. Tai reiškia, kad vienu metu bus galima dirvą skirtingame gylyje patręšti dviem trąšomis. Tai ypač aktualu ruošiantis rudeninei sėja.

Trąšų barstytuvas pažangiausiems

Lietuvos ūkiams jau puikiai pažįstami tradicinės sėjos prancūziškos „Sulky“ sėjamosios, trąšų barstytuvai, rotoriniai kultivatoriai. Lauko dienoje žemdirbius nustebino tai, kiek ši bendrovė turi patentų vien trąšų barstytuvų sektoriuje.

„Dauguma kitų gamintojų turi sekcijinį trąšų barstymą pagal GPS signalą, gali barstyti vienanares trąšas pagal derlingumo žemėlapį, daugumos tręštuvų tręšimo normą galima reguliuoti pagal važiavimo greitį. Bet „Sulky“ su „Econov“ sistema yra vienintelis rinkoje esantis trąšų barstytuvas, galintis visa tai sujungti. Maža to, šis trąšų barstytuvas unikalus tuo, kad kairiu disku beria vienokią trąšų normą, o dešiniu – kitokią reguliuojant tręšimo plotį abejose pusėse. Ši unikali ir inovatyvi trąšų barstymo sistema leidžia tolygiai patręšti laukus, nepertręšti gululaukių, išvengti perteklinio arba per mažo patręšimo netaisyklingos formos laukuose“, – naujos sistemos privalumus vardino R. Savickas.

Be to, „Sulky“ inžinieriai  sukūrė unikalų DX maišytuvą ir trąšų padavimo sistemą, kuri įmontuota trąšadėžės apatinėje dalyje. Ūkininkams tai ypač svarbu, nes tai mažiausiai žalojantis trąšas maišytuvas visoje barstytuvų rinkoje.

Tiesioginę sėją renkasi jaunesni ūkininkai

Šalia bandomųjų laukelių, pievoje pademonstruota ir minimalaus žemės dirbimo sėjamoji „Sulky Sky Easydrill“. Ji puikiai tinka sėti dirvas po tarpinių pasėlių, didelis pranašumas tai, kad ji gali sėti į visiškai neruoštą ir nedirbtą keletą metų lauką. „Sky Easydrill“ gamą sudaro mechaninės 3 m ir 4 m darbinio pločio sėjamosios bei 3 m, 4 m ir 6 m pneumatinės sėjamosios. Sėjamoji preciziškai išlaiko sėjos gylį net ir dirbant kalvotose vietovėse. Tai užtikrina specialus prispaudimo ratukas. Maža to, ši sėjamoji kartu gali įterpti startines trąšas ir papildomai įsėti įsėlį.

Kalbėdamas apie tiesioginės sėjos privalumus R. Savickas išskyrė tai, kad tiesioginė sėja taupo drėgmę augalų dygimui, neišjudindama dirvožemio ir palikdama ankstesnio derliaus atliekas ant dirvos paviršiaus, kaip apsaugą nuo drėgmės išgarinimo. „Minimalų žemės dirbimą daugiau renkasi jaunesnioji ūkininkų kartą. Vyresnieji labiau linkę prie plūgo“, – tendenciją pastebėjo R. Savickas.

„Inovacijų dienose“ visi EWA padargai buvo agreguojami su „Massey Ferguson“ 5700S, 6700S, 7700S, 8700S serijų traktoriais, kurių „Datatronic 5“ lietimui jautriuose kompiuteriuose yra įmontuotas ir automatinis vairavimas, ISOBUS valdymo terminalas, integruotos ir galulaukių programos, sekcijų kontrolė. Taip pat ūkininkus pasitiko „Massey Ferguson“ javų kombainai, teleskopiniai krautuvai. Pademonstruoti ir mobilios „Zaffrani“ grūdų džiovyklos.

„Inovacijų dienas“ tarsi vainikavo su ūkininkais iš bandomųjų laukelių grįždamas garsus Lietuvos lenktynininkas Benediktas Vanagas, ūkininkų šmaikščiai pramintas vyriausiuoju agronomu. Paklaustas, ką galėtų ūkininkams patarti, nepasimetė: „Norint būti geriausiu, reikia rinktis geriausius”, – patarė jis.

Monika KAZLAUSKAITĖ