Ir daržoves galima skiepyti!

Pagarbiai žvelgiame susižavėję į žmones, kurie, apsiginklavę aštriu peiliuku ir pasikliaudami savo gebėjimu, skiepija vaismedžius arba dekoratyvinius augalus. Jie panašūs į burtininkus – pakeičia vaisius skanesniais, o medžius – įdomesniais. Tačiau skiepytas pomidoras ar agurkas dar tikrai nustebina – juk yra daugybė paprastų, išaugančių iš sėklos. Kam skiepyti? Dar įdomiau, kad daržoves skiepyti pradėta prieš kelis šimtmečius.

Senas atradimas
Daržovių skiepijimo istorija prasidėjo XVII a. Korėjoje. Tuomet buvo skiepyti moliūgai. Po ilgokos pertraukos ši technologija prisiminta tik XX a. antrajame dešimtmetyje – siekiant išvengti ligų, plintančių per dirvą, skiepyti arbūzai. Pomidorus korėjiečiai skiepijo septintajame dešimtmetyje, po to šis metodas išplito Azijos šalyse. Patekęs į Europą būdas dar išpopuliarėjo ir dabar juo naudojantis išauginama daugybė sodinukų, tiekiamų specializuotiems daržovių ūkiams. Kai kuriose šalyse skiepytų daržovių derlius sudaro nemažą jo dalį.
Kodėl prireikė skiepyti daržoves? Skiepyti daigai yra gerokai atsparesni visiems stresams – ligoms, dirvos ypatumams, agrotechnikai, temperatūrų svyravimams ir įvairiam klimatui. Augalai vaisius veda daug ilgiau, nes būna sveikesni, atsparesni ir derlingesni.
Šių augalų nebūtina sodinti į dezinfekuotą dirvą, ką tenka daryti ūkiuose, auginančiuose tuos pačius augalus ne vienus metus toje pat vietoje. Skiepyti augalai geriau įsisavina dirvoje esančią drėgmę ir maisto medžiagas, mat šaknys puikiai išsivysčiusios.
Tačiau skiepijimas paprastai nelabai paankstina derliaus brendimą ir įspūdingai nepadidina vaisių dydžio, tik jų kiekį. Žinoma, perkant skiepytus sodinukus padidėja išlaidos, o kartu ir savikaina, tačiau tai kompensuoja gausesnis derlius.
Skiepijimo technologija smarkiai vystėsi, todėl dabar įskiepis ir poskiepis parenkami pagal individualius poreikius. Štai Nyderlanduose svarbesnis didelis derlius, o Ispanijoje – atsparumas ligoms, plintančioms per dirvą.
Tad įmonės, skiepijančios daržovių sodinukus, pirmiausia aiškinasi konkrečių klientų poreikius, atsižvelgdami ir į jų regiono ypatumus. Mat paprastai pagrindiniai tokių sodinukų užsakovai yra didžiuliai ūkiai. Mažesnieji dažniau linkę apmokyti savo darbuotojus ir skiepyti patys. Tam reikalinga ir speciali įranga, tačiau namų sąlygomis, kai dėmesio skiriama kiekvienam augalėliui, galima sugalvoti ir kuo ją pakeisti.

Yra ir Lietuvoje
Skiepytos daržovės jau trečią sezoną pradeda ir Lietuvoje. Audronės Virbickienės ūkyje „Sodo rožė“ iš tarptautinės įmonės atsivežama mažyčių skiepytų daržovių sodinukų, kurie paauginami tiek, kad būtų galima sodinti šiltnamyje ar lauke. „Keturių asmenų šeimai, manyčiau, pakaktų dviejų pomidorų, nes jie užaugina apytikriai trigubą derlių nei paprasti iš sėklų užauginti sodinukai. Žinoma, tai turėtų būti šeima, kuri neruošia atsargų žiemai, o valgo šviežius pomidorus. Kaip sakė viena mūsų klientė, rudeniop jų darže teliko du pomidorai – du skiepyti augalai. Kiti, kaip įprasta, gausiai užderėjo, vasarą jų buvo daug, o rugpjūtį apsirgo ir teko išrauti. O skiepyti pomidorai puikiausiai derėjo, kol lauke nepradėjo šalti“, – pasakoja Audronė.
Verta paminėti, kad „Sodo rožė“ bendradarbiauja su ūkiu, kuris skiepija daigus mėgėjų namų ūkiams, o ne didžiuliams pramoniniams šiltnamiams, kur veislėms keliami kitokie reikalavimai. Orientuojamasi ne į skonį, o į transportabilumą, išlaikant gerą prekinę išvaizdą.
„Populiariausi, žinoma, pomidorai, kurių įvairių skonių turime septynias rūšis. Tai ir raudonieji, ir vyšninukai, ir aromatingi rudieji, ananasiniai geltonieji, mėsingieji. Juk vienam labiau patinka saldesni, kitam rūgštesni ar mėsingi. Kitokių daržovių pakanka po vieną veislę. Užsienyje populiaresni ilgi agurkai, todėl ir jų skiepytų veislių yra daugiau, mes atsirinkome vieną plonyte odele, saldžius, besėklius, juos, beje, ypač mėgsta vaikai“, – sako Audronė.
Baklažanų krūmas auga su keliomis šakomis ir nokina gausybę vaisių iki pat vėlyvo rudens. Paprikų derlius stebina dydžiu ir tuo, kad noksta labai anksti vasarą. Beje, pernai vasarą skiepyti pomidorai puikiausiai augo ne tik šiltnamyje, bet ir lauke. Agurkai auginami paliekant dvi į viršų pririštas šakas ir tris paleidus ant žemės.
Tokiu būdu taupoma vieta šiltnamiuose, tad lieka vietos prieskoninėms žolelėms, be to, nereikia daug priežiūros, trąšų ar nuo ligų apsaugančių chemikalų.
„Mūsų atveju į laukinio, labai vešlaus ir atsparaus pomidoro šaknį laboratorijoje yra įskiepijamas atrinkto veislinio pomidoro ūgliukas. Iš laukinio pomidoro paveldimas atsparumas, stiprus augimas ir derėjimas, o iš veislinio – skonis, spalva ir forma. Taip gauname superdaržovę. Ją galima sodinti anksčiau pavasarį ir ilgiau auginti rudenį“, – sako Audronė.
Jos teigimu, pomidoras auga išties galingas, jo šaknys pajėgia išmaitinti net kelias šakas, ant kurių bus užmegzta ir sunoks ne mažiau kaip septynios vienodo dydžio kekės. Todėl patartina pomidorams palikti po 2–3 šakas – viena viršūnė, o kita stipri atžala iš pažasties. Kitas reikia pašalinti. Augalai auga aukšti ir platoki, todėl būtina pasirūpinti, kad pakaktų vietos – gerai vėdintųsi ir netrūktų šviesos.

Įvairūs skiepijimo būdai
Kultūrinių daržovių sodinukai ir augalai yra kur kas lepesni už laukinius protėvius. Be to, galima skiepyti, pavyzdžiui, agurką į moliūgą, kaip į atspariąją kaukazinę slyvaitę yra skiepijami nektarinai, persikai, slyvos.
Pasaulyje plačiai skiepijami pomidorai, paprikos, baklažanai, agurkai ir arbūzai. Pirmiausia į įvairius durpių substratus arba perlitą, mineralinę vatą sėjamas poskiepis. Sėjama taip, kad sudygusiems augalams pakaktų vietos ir galėtų gerai cirkuliuoti oras. Po to padėklai keliauja 72 valandoms į daiginimo kamerą, kurioje vyrauja 25 °C šiluma ir 80–90 proc. drėgmė.
Kada sėti poskiepį ir įskiepį, nustatoma pagal bandymų partiją, mat skiepijant būtina, kad augalų stiebelių storis visiškai sutaptų. Tad kai kada įskiepis sėjamas 3–4 dienomis vėliau, o moliūginių augalų – dažniausiai savaitę anksčiau.
Vegetatyvinis skiepijimas, kai keli augalai „suauginami“ į vieną, buvo žinomas nuo senų senovės. Kuo labiau sutampa ir geriau prigyja suglausti augalai, tuo geresnis rezultatas. Poskiepis, tiksliau jo šaknys, padeda maitintis įskiepiui, o pastarasis savo lapuose vykdo augalui įprastą sintezę ir taip veikia kito šaknis.
Poskiepis pasirenkamas būtent pagal atsparumą nepalankioms sąlygoms ir galingumą, o įskiepis – pagal vaisių skonį ir patrauklumą. Šiltuose kraštuose, norint anksti subręstančių arbūzų ir melionų, šiuos skiepija į moliūgus ir taip padidina derlių iki dviejų kartų. Tuo tikslu tinka ir aguročiai, į kuriuos taip pat skiepijami arbūzai, melionai ir patisonai.
Skiepyti galima įvairiais būdais – suglaudžiant, jau sudaigintą įskiepio sėklą įterpiant į stiebą ar net į specialiai padarytą poskiepio žaizdą. Baklažanai dažniausiai skiepijami į pomidorą, o kartais – į bulvę. Įskiepiai, iš pradžių gana lėtai augantys, sėjami 15 dienų anksčiau nei poskiepiai.

Agurkai į moliūgą
Agurkus į moliūgą skiepyti patariama tuomet, kai jie dar neturi išsivysčiusio tikrojo lapelio, jis dar tik formuojasi, paprastai tai būna 5–6 dieną sudygus. Skiepijant vėliau skiepai prigyja prasčiau. Stiebeliai turi būti tiesūs ir labai tvirti.
Gana populiarus skiepijimo būdas – abiem augaliukams padaromos liežuvėlio formos įpjovos, viena nukreipiama smailiąja dalimi žemyn, kita aukštyn. Taip augalai tarsi susikabina ir labai gerai vienas prie kito priglunda. Tereikia gerai išmatuoti prieš įpjaunant.
Abiejų augalų sėjinukus išvakarėse reikia palaistyti, kad jų audiniai būtų tamprūs. Prieš skiepijant jie išimami iš substrato, tačiau reikia saugoti, kad į būsimo pjūvio vietą nepapultų žemių, tad rankomis jų geriau nečiupinėti.
Guminės pirštinės ir aštrus skiepijimo peiliukas ar net chirurgo lancetas, kurių ašmenis prieš pjaunant būtina dezinfekuoti, yra geriausios priemonės.
Pirmiausia pjauname moliūgo augaliuką – reikia pasirinkti maždaug per stiebelio vidurį, gylis turi būti nedidelis, tik iki pusės storumo. Liežuvėlis turi būti nukreiptas žemyn, o jo ilgis apie 0,7 cm. Agurkui reikia padaryti tokį pat pjūvį, tik priešinga kryptimi, kad augalus pavyktų suglausti tarsi sulipinant jų stiebelius į vieną.
Skiepijimo vieta apsukama folija arba prisegama specialiu silikono tvirtikliu. Agurko lapeliai turi atsidurti virš moliūgo lapelių. 7–9 dieną, kai agurko skiepas prigyja, atsargiai pašalinama moliūgo viršūnėlė. Žaizda dezinfekuojama kalio permanganatu.

Pamėginkime?
Ko jau ko, o pomidorų sodinukų ant palangių prisiauginame dažniausiai net per daug. Gal metas pamėginti iš likučių sukurti superdaržovę? Tai ypač tinka aukštaūgių pomidorų veislėms, kuriems itin praverstų labai stipri šaknų sistema.
Pirmiausia reikėtų į vieną didelį litro talpos vazoną pasodinti du sodinukus, tarp kurių tebūtų 1–2 cm atstumas. Tuomet palaukti, kol jie prigis ir paaugs tiek, kad stiebas būtų pieštuko storio. Maždaug 8 cm virš pirmų netikrųjų lapelių aštriu peiliuku nuimkime viršutinį abiejų augalų stiebų odelės sluoksnį taip, kad juos būtent per tą vietą būtų galima suglausti. Po to abu stiebus įpjaukime taip, kad būtų galima juos sujungti – sukabinti. Sujungimo vietą apvyniokime neaustine medžiaga. Skiepyti augalai 4–5 dienas turi būti pavėsyje, o paskui auginami kaip įprastai. Į vieną pomidorą augalai suauga per dvi savaites ir poskiepis ima atiduoti dalį savo jėgų įskiepiui. Tuomet dar po 10 dienų nuimkime poskiepio viršutinę dalį. Stiebą nupjaukime šiek tiek aukščiau suaugimo vietos. Pjūvio vietą apvyniokime izoliuojančiąja medžiaga.
Šiuo atveju šaknis nėra laukinė, kaip būtų įsigyjant skiepytą sodinuką iš profesionalų. Abu augalai išauginti iš tokių pačių sėklų. Augalas tampa stipresnis, nes padaugėja šaknų. Norint gauti tą stiprųjį augalo variantą, būtinai reikia skiepyti į laukinę šaknį.

Patarimai

• Jei nutartume kitais metais eksperimentuoti skiepydami pomidorus, pasėkime juos 2–2,5 savaitės anksčiau nei paprastai.
• Skiepijimo laiką reikia apskaičiuoti taip, kad jis būtų maždaug mėnesiu anksčiau, nei bus sodinama į šiltnamį.
• Jeigu augalas kelias dienas prieš tai nelaistomas, jis bus ne toks trapus.
• Augalus reikėtų įpjauti taip simetriškai, kad sudėję gautume vientisą stiebą.
• Jeigu augalų suauginti nepavyks, nieko baisaus, jie toliau augs kaip atskiri.
• Sujungus augalus reikia labai sekti, kad iš pažastų neaugtų atžalų, aktyviai bandančių kompensuoti augalo patirtą stresą.
• Jeigu nebuvo galimybių skiepyti jaunučių sodinukų, tai galima padaryti ir vėliau, jau sodinant į šiltnamį.
• Geriausia tokio skiepijimo nauda matoma šaltą ir lietingą vasarą.
• Skiepijant reikia naudoti kuo aštresnį instrumentą.

Daiva VALEVIČIENĖ

rasos Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.