Mėšlo eksportas: lyderiai ir autsaideriai

Skaičiai didėja

Nyderlandų mėšlo eksportas pirmąjį pusmetį siekė 1 914 605 tonas, o tai yra virš 400 000 tonų daugiau nei praėjusiais metais. Remiantis Nyderlandų įmonių agentūros (RVO) pateiktais duomenimis, ankstesnis pikas buvo 2020 m., kai eksportuota 1,7 mln. tonų mėšlo.

Ne tik tonų skaičius gerokai didesnis, bet ir eksportuota daugiau kilogramų azoto bei fosfato. Azoto eksportas padidėjo daugiau nei 4,3 mln. kilogramų – nuo 16,57 mln. iki 20,89 mln. kilogramų. Tai reiškia 26 proc. padidėjimą. Fosfatų eksportas pirmąjį pusmetį išaugo beveik 3,4 mln. kilogramų (21,7 proc.) iki 18,88 mln. kilogramų, skelbia portalas nieuweoogst.nl.

Kategorija „mišrus mėšlas/įvairūs produktai“, kuriai priklauso įvairių rūšių gyvūnų mėšlas, digestatas, kompostas ir kalkių trąšos, visada yra didžiausia. Šiais metais jos kiekiai taip pat išaugo labiausiai – 307 475 tonos (31 proc.). Tai reiškia, kad šios kategorijos eksportas siekia 1,3 mln. tonų.

Iš viso su šio tipo trąšomis eksportuota 12,29 mln. kilogramų fosfatų. Tai 2,36 mln. kilogramų fosfatų (23,9 proc.) daugiau nei pernai. Taip pat išvežta 12,66 mln. kilogramų azoto. Tai 2,94 mln. kilogramų (30,1 proc.) daugiau nei pernai.

Sparčiausias augimas

Procentais didžiausias padidėjimas užfiksuotas galvijų mėšlo segmente. Pirmąjį šių metu pusmetį eksportuotos 48 026 tonos. Tai beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais, kai šis skaičius siekė tik 24 321 toną. Nepaisant žymaus augimo, galvijų mėšlo eksportas tėra nedidelė viso mėšlo eksporto dalis ir bendrame kiekyje sudaro vos 2,5 proc..

Kiaulių mėšlo eksportas pirmąjį pusmetį išaugo 43 709 tonomis (22,4 proc.) ir pasiekė 239 237 tonas. Per pirmąjį šių metų pusmetį per sieną pervežta 2,19 mln. tonų fosfatų – beveik 400 000 tonų (22,3 proc.) daugiau nei pernai. Azoto iš kiaulių mėšlo eksportas išaugo iki 265 000 tonų (16,4 proc.).

Paukščių mėšlo eksportas taip pat smarkiai didėjo. Praėjusiais metais pirmąjį pusmetį jis sumažėjo 5,5 proc., tačiau šiais metais išaugo 20,4 proc. iki 197 203 tonų. Fosfatų eksportas padidėjo beveik puse milijono tonų (15,2 proc.). Azoto eksportas išaugo 22,2 proc., arba daugiau nei 940 000 kilogramų.

Olandiško mėšlo keliai

Vokietija jau yra didžiausia mėšlo pirkėja iš Nyderlandų, o eksporto apimtys į šią šalį praėjusiais metais dar labiau išaugo. Didžiausias padidėjimas buvo mišraus mėšlo ir kitų rūšių mėšlo kategorijoje – iš jų net 256 466 tonos (45,9 proc.) mėšlo daugiau atiteko kaimyninei šaliai, todėl bendras kiekis pasiekė 815 160 tonų. Paukščių mėšlo eksportas padidėjo dar labiau – 46,2 proc., t. y. nuo beveik 35 000 tonų iki 109 729 tonų.

Mišraus mėšlo/įvairių medžiagų pardavimas Belgijai sumažėjo 14,6 proc., arklių mėšlo – praktiškai nepakito, o paukščių mėšlo – sumažėjo 1 proc. Galvijų mėšlo pardavimas gerokai išaugo – 164,4 proc. – iki 35 571 tonos. Kiaulių mėšlo eksportas taip pat gerokai išaugo – 54,3 proc. – iki 122 197 tonų.

Taip pat auga eksportas į Prancūziją, antrą pagal dydį olandiško mėšlo pirkėją. Mišraus mėšlo ir kitų rūšių mėšlo pardavimai čia taip pat yra didžiausia kategorija – išaugo 17,3 proc. iki 401 856 tonų eksportuotos produkcijos. Antroje vietoje buvo kiaulių mėšlo pardavimai – 60 304 tonos, t. y. 1,8 proc. mažiau nei praėjusiais metais.

Lietuvos situacija

Apie lietuviško mėšlo eksportą jokios oficialios statistikos nėra, tad „Ūkininko patarėjas“ kreipėsi į ūkininką Mindaugą Kinderį, valdantį gyvulininkystės ūkį Utenos rajone. Tačiau paaiškėjo, jog ir jis mėšlo eksportu neužsiima.

Mindaugas Kinderis savo ūkyje, redakcijos archyvo nuotr.

„Matote, mūsų ir olandų situacija smarkiai skiriasi, - pakomentavo ūkininkas. – Pirmiausia skiriasi ūkininkavimo intensyvumas ir jie turi per daug mėšlo, negali jo viso sunaudoti savo ūkiuose, todėl eksportas ten klesti. O Lietuvoje yra mėšlo trūkumas ir nežinau, ar kas nors jį eksportuotų...“.

Pasak M. Kinderio, Lietuvoje gyvulininkystė traukiasi, o auginamų galvijų nuolat mažėja: „Jeigu pas mus sąlyginai bus 0,2-0,3 gyvulio į hektarą, tai Nyderlanduose garantuotai bus virš 2 gyvulių į hektarą. Taigi, skaičiai net nelygintini ir skirtumai didžiuliai. Jie tiesiog negali savo organinio mėšlo kiekių įterpti ir eksportą tik didina, o pas mus yra organikos trūkumas. Aš bent jau tikrai neeksportuoju ir nežinau, kas Lietuvoje galėtų tai daryti...“

Vis dėlto atradome, ko gero, vienintelį lietuviško mėšlo eksportuotoją – UAB „Biodinamika“. Įmonės, iš organinio mėšlo gaminančio granules, direktorius Artūras Vasiljevas „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog eksportuoja didžiąją dalį savo gaminamos produkcijos: „Kažkaip mums sekasi – pagrindinė mūsų realizacijos rinka yra Lenkija... Apskritai į užsienį išvežame apie 70 procentų visos savo produkcijos. Žaliavos trūkumo mes nejaučiame, nes mūsų dukterinė įmonė užsiima mėsinių galvijų auginimu ir turime stabilius tiekimus...“

Pasak A. Vasiljevo, mūsų ir olandiškų ūkių skirtumai prasideda nuo pačios žemės ūkio politikos: „Tokių šalių kaip Nyderlandai ar Belgija vyriausybės skatina ūkininkus, kad jie užsiimtų mėsinių bei pieninių galvijų auginimu. O įmonės, kurios perdirbinėja mėšlą ir gamina panašią kaip mes trąšų produkciją, gauna valstybines subsidijas. Kitaip sakant, tos valstybės skatina tiek ūkininkus, tiek ir perdirbėjus, kad jie sukauptą mėšlą perdirbtų į kompostą ir į kitas trąšas, kuriomis tręšiami ūkininkų laukai... O Lietuvoje to nėra, taigi – situacijų skirtumą galima paaiškinti paprastai.“

Parengė Ričardas Čekutis