Įrėmintos lysvės privalumai

Pernai labai plačiai rašėme apie įrėmintos lysvės įrengimą, tačiau šiemet ši tema ir vėl itin domina mūsų skaitytojus, mat įrėmintos tvarkingos lysvės labai populiarėja. Priminsime pagrindinius aspektus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį kuriant tokią lysvę. Įrėmintą lysvę  patogiau prižiūrėti, nereikia lenktis, dygsta mažiau piktžolių. Tačiau žemė pakeltoje lysvėje išdžiūsta greičiau negu paprastame darže. Todėl vasarą reikės nuolat stebėti žemės drėgnumą ir laiku palaistyti arba mulčiuoti tarpus tarp augalų.

*Prieš rinkdami vietą tokiai lysvei, pažvelkime į saulę, apsidairykime ir nustatykime pasaulio šalių kryptis. Geriausias variantas atviroje vietoje esančios lysvės galus orientuoti pietų–šiaurės kryptimi. Tuomet mūsų auginamus augaliukus vienodžiau apšvies saulė. Kitas variantas – įrėmintą lysvę įkurdinti kur nors prie pietinės pastato sienos, priglaudus šoną. Tokios lysvės privalumas bus šiltesnis mikroklimatas, nes per dieną įšilęs pastatas spinduliuos šilumą ir naktį. Vadinasi, galėsime auginti labiau šilumą mėgstančias daržoves. Jeigu lysvė plati, patartina ir iš pastato pusės palikti tarpą praeiti, nes visai priglaudus bus sunku tą šoną pasiekti.

*Lysvės kraštus apsaugokime nuo drėgmės. Iš vidinės rėmo pusės praverstų uždėti polietileno plėvelės ar kitos drėgmei nelaidžios medžiagos. Ant dugno plėvelės kloti nereikia, ji tik sulaikytų vandens perteklių. Bet verta ištiesti tvirtą tinklelį nuo kurmių. Lysvėje bus derlinga žemė, vadinasi, joje atsiras ir sliekų, kitų smulkiųjų dirvožemio gyventojų. Visa tai – kurmių maistas. Į lysvę įnikę kurmiai, taip pat kaip ir lauko pelės, pelėnai, sukeltų daug nepatogumų – jie išrausia urvų, iškilnoja žemę ir t.t.

*Lysvę pripilkime daržo žemės, per pusę sumaišytos su perpuvusiu kompostu. Kitas variantas – nukaskime dalį grunto po lysve (sakykime, apie 20 cm) ir tą vietą užpildykime įvairiomis organinėmis laikui bėgant suyrančiomis medžiagomis: šakelėmis, lapais, šiaudais ir pan. Organiką reikėtų sluoksniuoti su dirva, kad viskas geriau pūtų. Labai naudinga uždėti mėšlo. Šis mišinys pamažu mineralizuosis: išskirs šilumą, ji šildys mūsų lysvę ir augančias daržoves. Ant tokio mišinio, kaip ir įprasta, pilame daržo žemę su perpuvusiu kompostu. Reikia prisiminti, kad organinėms atliekoms suirus, lysvės žemės šiek tiek nuslūgs. Taigi vėliau reikės jas papildyti. Bet to prireiks tik kitais metais prieš sėją.

*Sėjomainos lysvėje galima ir nepaisyti, nes žemę joje bet kada galima atnaujinti kompostu, o štai į geros daržovių kaimynystės principus vertėtų. Tai duoda naudos. Pavyzdžiui, sveikesni ridikėliai užauga greta agurkų, pupelių, salotų, morkų, žirnių. O ridikėliai nuo kai kurių kenkėjų apsaugos agurkus. O štai nuo kai kurių grybinių ligų juos apsaugos svogūnai, česnakai. Morkas nuo muselių padeda apsaugoti šalia augantys svogūnai, salotos, prieskoniniai augalai. Salotoms patinka agurkų, morkų, svogūnų, ridikėlių kaimynystė, bet nepatinka petražolių ir žirnių draugija. Burokėliai mėgsta pupelių, svogūnų, kopūstų draugiją, bet jiems netinka česnakai, špinatai. Svogūnų nereikėtų auginti prie žirnių, pupelių. O šioms nuo ligų padės apsisaugoti česnakai. Porams tinka salotų, morkų, salierų, pupelių draugija. Pomidorai gerai „sutaria“ su salierais, morkomis, kopūstais, o jiems blogesni kaimynai būtų ridikėliai, žirniai, pankoliai, pupos.

*Daržoves sėti ir sodinti eilutėmis galima išilgai lysvės arba skersai. Trečias variantas – eilučių per daug nepaisyti ir kurti laisvos improvizacijos menišką daržą, kuriame derinsime ir naudą, ir grožį, pasirinkdami įdomesnių veislių, spalvų daržoves. Tokį daržų lysvėje variantą renkasi mėgstantieji gamtos natūralumą, dabar madingą Vakaruose.

*Jeigu lysvė pastatyta šonu prie pastato sienos, vienas įdomesnių variantų būtų toks: eilutėje prie pastato sienos sodiname kokius nors aukštyn besivyniojančius augalus (tai gali būti vijoklinės pupelės, daržo žirniai, agurkai ir pan.). Toliau eilutėse kito lysvės krašto link sėjame ar sodiname daržoves pagal aukštį, nuo aukščiausių iki žemiausių.

*Atviroje vietoje įrengtoje lysvėje patogiausias variantas, ko gero, bus daržoves auginti eilutėmis skersai lysvės. Pagal norą sėjama po kelias eilutes įvairių daržovių, sodinama daigų. Tarpai tarp eilučių parenkami atsižvelgiant į daržovių rūšį. Jeigu auginami ridikėliai, salotos, krapai, svogūnai, tarp eilučių užtenka keliolikos centimetrų tarpo. Vešlesnėms daržovėms paliekami didesni atstumai.

*Auginti daugiamečius augalus pakeltoje lysvėje gana rizikinga, nes joje šalčiau nei žemėje ir augalai gali iššalti. Jei bandysite,tai patartina prieš žiemą augalus ir lysvės šonus bei galus papildomai pridengti eglišakėmis, durpėmis, sausais lapais ir panašiomis orui laidžiomis medžiagomis. Ar jautresni augalai atlaikys žiemos speigus, labai priklausys nuo lysvės vietos, t.y. nuo jos mikroklimato.

*Į lysvę ankstyvąsias šalnų nebijančias daržoves galima sėti vos baigiasi šalčiai ir naktimis laikosi pliusinė temperatūra. Ankstyvam derliui pasėkime po eilutę ar dvi ankstyvųjų veislių ridikėlių, krapų, gražgarsčių (rukolų), paprastų  ankstyvųjų salotų. Galima pasodinti eilutę svogūnų galvučių laiškams. Jeigu norime morkų, sėkime ankstyvųjų veislių. Viską uždenkime agroplėvele, o ant jos pravers dar ir polietileno plėvelė. Daržovės sudygs greičiau, jeigu lysvė, kaip minėta, bus įrengta dugne įdėjus mėšlo ir organinių atliekų, kurios pamažu išskirs šilumą. Plėvele verta uždengti visą lysvę: ir jos viršų, ir šonus iki žemės.

*Kitos daržovės lysvėje sėjamos ar daigai sodinami kaip ir įprastame darže, kai nebėra šalčių, o žemė pakankamai įšilusi. Dar kartą galima pasėti salotų, krapų, ridikėlių. Jie užaugs tuomet, kai jau būsime suvalgę ankstyvuosius.

*Lysvėje naudingiausia auginti trumpesnės vegetacijos daržoves. Geriausia rinktis ankstyvas veisles. Be minėtų daržovių, tiktų šparaginės pupelės, lapiniai burokėliai (mangoldai), cukinijos, lapiniai salierai, vasariniai ridikai, petražolės, špinatai, galbūt porai, brokoliai, žiediniai kopūstai, burokėliai. Vargu, ar verta lysvėje auginti gūžinius kopūstus, šakninius salierus, vėlyvąsias morkas. Visą vasarą užims vietą, o derlius bus tik vėlai rudenį.

*Norint ankstyvesnio agurkų, pomidorų, paprikų, cukinijų, brokolių, salierų, žiedinių kopūstų, patisonų, porų derliaus, į lysvę reikėtų sodinti jų daigus. Pomidorų ir agurkų daigai gali būti sodinami jau gerokai paauginti, kai matyti pirmieji žiedai.

*Kol daržovės mažos, užtenka plono (kelių cm) žolės sluoksnelio, o paaugusioms galima ir storesnį (10–15 cm). Mulčiuoti reikės nuolat, kai matysime, kad uždėtoji žolė baigia suirti. Mulčias apsaugo lysvę nuo drėgmės garavimo. Todėl ją laistyti reikės rečiau. O gali ir visai nereikėti, jeigu užteks lietaus.

*Nebijantiesiems trupučio chemijos galima patarti daržą lysvėje vieną kitą kartą patręšti ir mineralinėmis trąšomis. Geriausia į dirvą prieš sėją išberti kokybiškų, būtent daržovėms skirtų kompleksinių trąšų, turinčių ne tik pagrindinių maisto medžiagų, bet ir svarbiausių mikroelementų. Pigių trąšų lysvės daržui berti nederėtų. Geriau įsigyti brangesnių, bet tikrai vertingų, kurios atsipirks gausesniu derliumi. Vasarą, kai daržovės jau paaugusios, jeigu matyti, kad joms trūksta maisto, labiausiai tiks skystosios kompleksinės trąšos, pilamos į laistomą vandenį.

Papildoma „Rasų“ informacija:

Prieskoninių augalų pasaulis dabar toks įvairus, toks platus, kad išsirinkti, ką auginti, labai nelengva, tad nuspręskime, kokių labiausiai prieskonių norėtumėme, tuos ir auginkime. Prieskoninių augalų daug nereikia, lysvėje užtektų kiekvieno norimo po vieną kitą krūmelį. Vienmečius prieskoninius augalus galima auginti bet kurioje lysvės vietoje, o daugiamečiams, augantiems ne vieną sezoną, reikėtų parinkti „stacionarią“ vietą, kuri nekliūtų sėjant ir sodinant kitas daržoves. Gali būti lysvės galai, pakraščiai arba vidurys, nelygu prieskonių aukštis.

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.