Jaunoji ūkininkė Rimantė: „gimiau ir užaugau braškių laukuose“

Visoje Lietuvoje žinomo braškių augintojo, Šiaulių rajono ūkininko Rymanto Norkaus dukra Rimantė sako, kad ji užaugo braškių plantacijose – nuo pat mažens tėvai, važiuodami dirbti į laukus, kartu pasiimdavo ir ją. R. Norkus jau daugiau nei ketvirtį amžiaus augina braškes, vienas pirmųjų ėmėsi modernių technologijų, savo ūkyje įdiegė daug naujovių. Dabar tėvo pėdomis eina ir jo dukra Rimantė, diplomuota agronomė.

Matė, kaip kūrėsi ir plėtėsi tėvų ūkis

Jaunoji ūkininkė R. Norkutė dabar nuo ryto iki vakaro pluša braškyne. Gyvena naujojo derliaus laukimu – šiemet braškių sezonas prasidės vėliau nei ankstesniais metais. Daug rūpesčių ir nerimo sukėlė netikėtos orų permainos: iškritęs sniegas, šalnos, šlapdriba. Uogų augintojai įvairiomis priemonėmis saugojo braškių žiedynus nuo šalnų.

Rimantė pasakojo, kad šiais metais kartu su tėvais augins 5 ha braškyną. Dalis plantacijų yra netoli Gruzdžių miestelio Saveikių kaime, o kiti plotai ir neseniai įkurtas braškynas bei pagrindinis ūkio centras yra žinomoje ir strategiškai geroje vietoje – visai netoli Kryžių kalno, todėl nemažai klientų tiesiai į ūkį atvažiuoja nusipirkti uogų.

Jaunoji ūkininkė linksmai kalbėjo, kad ji yra savotiška ūkio vizitinė kortelė: ji gimė, kai tėvai įkūrė ūkį.

Dar metukų tėvas ją įsisodindavo į automobilį ir kartu veždavosi į Saveikių kaimą. Aplinkiniai sako, kad ji gimė ir užaugo braškių laukuose. Tai tikra tiesa, šypsosi Rimantė. Ji nuo pat mažens matė, kaip sunkiai plušėjo tėvai, būta įvairių išbandymų, bet jie atkakliai kabinosi į žemę, nenuleisdami rankų dirbo ir kūrė modernų braškininkystės ūkį. Ir mokydamasi mokykloje, ir studijuodama Aleksandro Stulginskio universitete per vasaros atostogas Rimantė talkininkaudavo tėvų ūkyje: sodino braškių daigus, ravėjo braškes, skynė uogas, turguje padėdavo parduoti užaugintą derlių, iš laukų rinkdavo akmenis. ,,Žinau, kaip sunkiai uždirbami pinigai, todėl išmokau neišlaidauti, žinau tikrąją pinigų vertę. Man tėvai yra pats geriausias darbštumo ir atkaklumo pavyzdys, jie viską daro labai nuosekliai ir kruopščiai“, – kalbėjo jaunoji ūkininkė.

Pasirinko agronomijos studijas

Rimantei pats geriausias profesinis orientavimas buvo tėvų braškių plantacijose, todėl baigdama vidurinę mokyklą be jokių svarstymų ji tvirtai žinojo, kad stos į tuometį Aleksandro Stulginskio universitetą studijuoti agronomijos. Tėvai jai nedarė spaudimo, leido pačiai nuspręsti, kokiu keliu eiti. Mergina patenkinta, kad studijų metai buvo vieni geriausių jos gyvenime: daug ko išmoko, sutiko puikių dėstytojų, atsivėrė naujas pažinimo langas į modernėjantį žemės ūkį ir pažangų ūkininkavimą. Savo baigiamojo mokslinio darbo vadovu Rimantė pasirinko mokslininką dr. Nobertą Uselį. Jos darbo tema buvo ,,Braškių veislių tyrimas“. Rimantei patiko daryti tyrimus, analizuoti, rinkti medžiagą ir apibendrinti, todėl sėkmingai apsigynė baigiamąjį darbą. Dabar įgytas žinias jaunoji agronomė puikiai pritaiko bendrame jos ir tėvų ūkyje. Žinoma, didžiausia atrama iki pat šiol yra jos abu darbštūs tėvai, kurie per ketvirtį ūkininkavimo metų turi sukaupę įvairios patirties.

Norkų ūkis yra žinomas visoje šalyje. Šio modernaus braškininkystės ūkio sėkmės formulė labai konkreti: atkaklus darbas ir pagarba klientams. Ūkininkai stengiasi pirkėjams pateikti šviežių ir kokybiškų braškių, todėl uogas skina tik ankstyvą rytą, pradeda plušėti nuo pusės penkių, o po to veža parduoti į turgų.

Dėmesys uogų kokybei

Šiaulių turguje pirkėjai giria Norkų ūkyje užaugintas kokybiškas uogas, mat jos sultingos, kvepia saule ir gaivumu. Uogų kokybę lemia auginimo technologija. Jaunoji ūkininkė parodė dideles braškių plantacijas, esančias netoli Kryžių kalno.

Pasak Rimantės, vienas svarbiausių sėkmingo braškių ūkio reikalavimų – auginti tinkamų ir pačių geriausių veislių braškes, būtina pasirinkti gerų ir sveikų daigų. Didžiąją dalį ankstyvųjų braškių Norkai augina tuneliukuose, plėvele uždengtos braškės apsaugomos nuo šalnų, anksčiau prinoksta, vasarą uogos apsaugomos nuo lietaus, kuris gali pakenkti uogų kokybei ir išvaizdai. Pernai Norkai pasistatė eksperimentinį šiltnamį, kuriame daug anksčiau prinoksta nuostabaus skonio braškių. Ūkininkai braškes taip pat augina baltai juodoje plėvelėje, kurią ištiesia ir ant jos paberia trąšų, pakloja laistymo sistemą, o į tarpus tarp lysvių pakloja šiaudų, kad uogos būtų švarios ir kokybiškos. Rimantė pasakojo, kad braškes augina balta plėvele mulčiuotose lysvėse, kuriose įrengta lašelinė drėkinimo ir tręšimo sistema. Braškėms laistyti turi artezinį gręžinį, vandens pakanka, todėl braškės laistomos dažnai, kad uogos būtų sultingos, gardžios. Braškėms svarbiausia ,,trąša“ yra vanduo. Jaunoji agronomė nuolat stebi augalų būklę, kad jų nepultų ligos ir vabalai.

Norėdama pagerinti savo žinias, ji važiuoja į tarptautinius renginius, dalyvauja parodose, vyksta į seminarus, taip pat bendradarbiauja su Olandijos daigų augintojų kompanija, iš kurios perka elitinių aukštos kategorijos braškių daigų. Atsirinkę naujų veislių braškių, jas augina bandymų laukelyje, po kelių metų paaiškėja, ar ta veislė atitinka visus kriterijus (skonio, išvaizdos, derlingumo, atsparumo ligoms ir kt.).

Rimantė patenkinta, kad Norkų ūkį ji kuria kartu su tėvais: kolektyvinis darbas ir bendri sprendimai turi lemiamos įtakos sėkmingai veiklai.

Pats darbymetis, kai prinoksta uogos

Daugiau nei per ketvirtį amžiaus Norkų ūkis tapo modernus: naudojamos pažangios technologijos (plėvelės klojimo, laistymo, tręšimo sistemų), tačiau uogoms skinti reikia žmogaus rankų, joks įrenginys kol kas to darbo atlikti negalėtų. Per sezoną reikia daug darbščių uogų skynėjų, o jų sunku surasti. Pluša visa Norkų šeimyna, talkina jų giminaičiai. Nuskintas uogas pagal dydį skirsto į 4 rūšis. Uogas skinti pradeda pusę penkių ryto ir veža į turgų Šiauliuose. Dalį šviežių uogų parduoda netoli namų įrengtame firminiame kioskelyje ,,Braškė“. Nuolatiniai klientai turi galimybę patys prisiskinti uogų tiesiai iš lysvės. Nurodytos ir valandos: nuo 5 iki 21 val. Tokia atrakcija – patiems prisiskinti šviežių uogų – ypač patinka turistams iš Latvijos ir kitų užsienio šalių. Norkų ūkis dar augina keletą šimtų krūmų šilauogių, nedidelius plotus desertinių serbentų, aviečių, gervuogių. Taigi klientams jie gali pasiūlyti įvairių gardžių uogų.

Rimantė patenkinta savo veikla, sako, kad ji yra savo vėžėse. Jai ūkininkavimas yra nuolatinis ieškojimas, galimybė tobulėti, o didžiausias džiaugsmas, kada nuolatiniai klientai, turguje pirkdami jų ūkyje užaugintų kokybiškų braškių, dėkoja ir šypsosi.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė