Juodeikių kaimas taps mažąja Lietuvos kultūros sostine

Kultūros ministerija buvo paskelbusi mažųjų Lietuvos kultūros sostinių projektų atranką. Jau žinoma, kad 2021 metais mažosiomis kultūros sostinėmis tapo: Juodeikiai (Joniškio r.), Valkininkai (Varėnos r.), Krakės (Kėdainių r.), Barstyčiai (Skuodo r.), Klausučiai (Vilkaviškio r.), Tiltagaliai (Panevėžio r.), Veliuona (Jurbarko r.), Nevarėnai (Telšių r.), Deltuva (Ukmergės r.) ir Vyžuonos (Utenos r.). Minėto projekto partneriai – Kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos seniūnų asociacija.

Tėvo Stanislovo statytas namelis

Juodeikiai – išskirtinis kaimas

Nedidelis Juodeikių kaimas, įsikūręs tarp didžiausių Joniškio rajono miškų masyvų – Tyrelio miško ir Žagarmiškio, turi ypatingą istoriją ir didelę traukos jėgą. Tai – savotiška ramybės vieta, nutolusi nuo didžiųjų miestų gaudesio ir greito gyvenimo tempo. Nors šiame kaime belikę tik apie 30 sodybų, nebėra nė šimto gyventojų, bet čia itin saugoma krašto istorija, papročiai ir tradicijos, vietiniams svarbi šios vietos tapatybė ir įvaizdis.

Juodeikiai yra Gaižaičių seniūnijos teritorijoje. Nors rajone  šios seniūnijos plotas mažiausias, joje yra dvi bažnyčios. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir čia tos pačios laikmečio realijos: neliko mokinių, todėl buvo uždaryta mokykla, renovuotame didžiuliame pastate įsikūrė kaimo bendruomenė, medicinos punktas veikė už 5 km esančioje seniūnijoje, bet ir to nebeliko. Juodeikių kaime kultūrinę veiklą plėtoja sumani Žagarės kultūros centro darbuotoja Diana Sičiovienė. Kaimo bendruomenė kartu su kultūros darbuotoja Diana yra puiki komanda, daranti daug gražių ir įsimintinų darbų.

Juodeikiai yra išskirtinė vietovė, čia stipri patriotizmo dvasia: kai buvo statoma pradinė mokykla, nuspręsta pastatyti ir paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui (autorius – savamokslis dailininkas ir amatininkas Juozapas Šauleckis). Vietinių šviesuolių pastangomis 1936 metais pastatytas didingas paminklas, kuriame iškalti žodžiai ,,Lietuvi, ženk savo Tėvynės keliu ir nebijok reikalui esant už ją numirti“. Tas paminklas išsaugotas per visus karo sukrėtimus ir okupacijas. Tiesa, būta sovietmečio aktyvistų užmačių jį sunaikinti, laimei, jiems juodo darbo padaryti nepavyko. Juodeikių kaimas turi ir kitą vertingą objektą: tai nedidelis bažnyčios šventoriuje stovintis Tėvo Stanislovo statytas namelis.

Namelio istorija

Po devynerių tremties metų Intos lageriuose į nuošalią Juodeikių Šv. Jono krikštytojo bažnyčią 1957 m. bažnytinės vadovybės buvo paskirtas vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Jis porą žiemų glaudėsi nešildomoje bažnyčios zakristijoje. Padedamas vietinių žmonių susirentė nedidelį namelį, kuriame buvo tik gultas iš lentų ir ,,kerogazas“ rankoms ir vandeniui pasišildyti. Tame namelyje dvasininkas ir įsikūrė. Tėvas Stanislovas Juodeikiuose praleido trejus metus, daug bendravo su parapijiečiais, tvarkė kapines, puošė bažnyčią, šventoriuje statė koplytstulpius. Kaimo senbuviai kleboną iki šiol mini tik geru žodžiu, prisimena jo išmintingus pamokslus. Tėvas Stanislovas, gavęs iš parapijiečių maisto, išdalydavo jį maisto stokojantiems, vasarą eidavo į laukus padėti dirbti.

Tėvo Stanislovo statytas namelis tuometės valdžios nurodymu buvo nutemptas nuo šventoriaus į kaimo pakraštį ir paverstas pieno surinkimo punktu. Kai 2006 m. rugpjūčio mėnesį susikūrė Juodeikių kaimo bendruomenė, jos pats pirmasis darbas buvo sugrąžinti Tėvo Stanislovo namelį atgal į bažnyčios šventorių. Vietinių meistrų suremontuotą namelį užkėlė ant sumūrytų pamatų ir jame įrengė ekspoziciją: yra eksponuojama nuotraukų, keletas knygų, tėvo Stanislovo daiktų. Šis namelis yra dvasinės tvirtybės simbolis, mielai lankomas turistų.

Išsaugotas paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui

Įgyvendino devyniolika projektų

Juodeikių kaimo bendruomenė vienija daugiau nei pusšimtį narių iš kelių kaimų: Juodeikių, Mikaičių, Miknaičių ir Gaudikių. Nuo pat įsikūrimo bendruomenei vadovauja Mikaičių girininkijos girininkė, keturių vaikų mama Eglė Ginkuvienė. Ji vietinių yra gerbiama už nuoseklų darbą ir taktiškumą.

Pirmininkė pasakojo, kad per keturiolika veiklos metų pavyko įgyvendinti net devyniolika projektų, bendruomenė sulaukė finansinės paramos ir padarė daug svarbių darbų: suremontavo pagal panaudos sutartį skirtas patalpas ir įrengė bendruomenės namus, sutvarkė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklo aplinką, įrengė takus, sporto aikštelę, pastatė lauko treniruoklių. Patys didžiausi projektai – bažnyčios rekonstrukcija ir vidaus remonto darbai. Pirmininkė džiaugiasi, kad Juodeikių žmonės draugiški, vieningi, daug laiko skiria savanoriškoms talkoms ir kitiems naudingiems darbams. Kaime gražiai sutvarkyta ir prižiūrėta aplinka, įrengta išnykusių kaimų alėja. Po darbų bendruomenė susirenka kartu pabūti, švęsti, mokosi amato paslapčių: pinti iš vytelių, velti vilną, piešti ant šilko, megzti, siūti.

Tarp miškų masyvų įsikūrusio kaimo žmonės yra patriotiškai nusiteikę, saugo savo krašto tradicijas ir papročius. Kokie šilti ir visų laukiami kraštiečių susitikimai. Visi, kas gyveno Juodeikiuose ir aplinkiniuose kaimuose, yra pakviečiami į titulinius Šv. Jono atlaidus, o po jų prasideda linksmoji dalis: prisimenami čia gyvenę ir dirbę žmonės, dainuojamos dainos, dalijamasi suneštinėmis vaišėmis. Apie kraštiečių meilę gimtajam kaimui pasakojama neseniai išleistoje knygoje ,,Namų dvasia širdy gyva“. Rugsėjo 8-ąją iškilmingai paminima Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto karūnavimo diena. Žagarės kultūros centro darbuotojų iniciatyva rengiami koncertai, paskaitų skaityti pakviečiami žinomi lektoriai.

Juodeikių šv. Jono krikštytojo bažnyčia

Juodeikių kaimo, paskelbto mažąja Lietuvos kultūros sostine, kultūrinis gyvenimas ateinančiais metais taps dar aktyvesnis ir įdomesnis. Idėjų nestokojanti, kūrybinga Žagarės kultūros centro darbuotoja D. Sičiovienė, padedama Juodeikių kaimo bend­ruomenės, planuoja surengti 18 profesionalaus meno renginių. Tarp miškų įsikūrusiame krašte gerbiama istorija, saugomos tradicijos ir papročiai.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė