Kaimo parduotuvėse vargas dėl tuščios taros

Kaimo parduotuvėse dabar susikaupia didžiuliai tuščios taros maišai, kurie užima daug vietos.

Nuo šių metų 1-osios tiek miestuose, tiek kaimuose turėjo startuoti užstato už pakuotes sistema. Miestuose prie didžiųjų prekybos centrų atsirado taromatai, o mažesnės nei 300 kv. m parduotuvės šios tvarkos mieste neprivalo laikytis. Ši sistema neprivaloma ir degalinėms, turgums, kioskams, viešosioms maitinimo įstaigoms. Tačiau kaimo parduotuvėlės, nesvarbu, didelės ar mažos, yra įpareigotos supirkti tuščią tarą, ją kaupti atskiroje patalpoje ir, surinkus atitinkamą kiekį, perduoti sistemos administratoriams. Nedidelėse kaimų parduotuvėlėse kilo panika ne tiek dėl to, kaip supirkti tuščią tarą, bet kur ją supirkus dėti, mat tam nėra vietos. Taigi kaimų gyventojai ne visada turi galimybę priduoti tuščią tarą savoje parduotuvėje, ją priversti kaupti namuose ir gabenti į miesto taromatus.

Suvalkiečiai garsėja kaip praktiški žmonės ir be reikalo pinigų nešvaistantys. Taigi, vos įsigaliojus naujai tvarkai, kai galima susigrąžinti 10 centų užstatą už tuščią plastiko butelį, gėrimo skardinę ar stiklo butelį, ėmė uoliai tuščią tarą kaupti ir gabenti į supirkimo vietas. Rezultatas akivaizdus – pakelėse, pakrūmėse ir plastiko konteineriuose tuščių butelių dabar beveik nepamatysi – kone visi keliauja į supirkimo vietas. Ypač uoliai darbuojasi vaikai ir asmenys, kurie gerai išmano šiukšlių konteinerių turinį. Tačiau kaimuose, kur ne tik gaiviųjų, bet ir stipriųjų gėrimų mėgėjų netrūksta, taros supirkimas vis dar stringa. Ne kiekviena kaimo parduotuvėlė pakluso naujiems reikalavimams, nes dėl to iškilo įvairių problemų.
Pasižvalgėme kelių kaimų ir gyvenviečių parduotuvėse ir pasidomėjome, kaip sekasi įdiegti naująją užstato už pakuotes sistemą. Vadovavomės viešai išplatinta informacija, kuri, kaip paaiškėjo, kiekvienoje vietoje vis kitaip buvo suprasta.
Apsilankius Padovinio kaime UAB „Gulbelė“ parduotuvėje AIBĖ matomoje vietoje išvydome iškabą, informuojančią, kad parduotuvėje superkamos stiklinės, metalinės ir plastikinės pakuotės. Pasak parduotuvės vedėjos Jolitos Gelumbauskienės, neseniai įsigaliojusius reikalavimus jie stengiasi vykdyti ir tai vyksta be didesnių problemų. Tačiau vienai pardavėjai aptarnauti žmones ir supirkti tarą nėra paprasta – kartais susidaro ilga eilė.
„Šiandien, pavyzdžiui, vienas žmogus atnešė per 100 butelių, buvo pietų metas, tad eilė nusidriekė per visą parduotuvę – pirkėjai ilgiausiai stovėjo ir laukė, kol butelius priimsime. Kiekvieną butelį nuskenuojame specialiu aparatu. Pas mus įdiegta kompiuterinė programa, kuri apskaičiuoja, atpažįsta tarą. Bet kiekvieno butelio skenavimas užima laiko! O taromatą mažai parduotuvėlei statyti būtų tikrai per brangu. Be to, jam reikia nemažai vietos. Dabar butelius, skardines kaupiame maišuose tam skirtoje vietoje. Jų susikaupia labai daug – kaime žmonės geria. Daugiausia būna plastikinės taros – tuščių alaus butelių, skardinių kur kas mažiau atneša, o stiklinių butelių labai retai. Kai sukaupiame atitinkamą kiekį taros, sistemos administratoriai atvyksta jos pasiimti – patiems mums nereikia jos niekur gabenti. Dabar kiekvieną antradienį išvežama sukaupta tara, tačiau per savaitę jos susidaro labai didžiuliai kiekiai, o pilni maišai užima daug vietos“, – vardijo problemas parduotuvės vedėja. Pasiteiravus, ar pastebėjo, kad pašvarėjo aplinka, J. Gelumbauskienė patikino, kad tikrai taip. „Parduotuvėje žmones girdžiu kalbant, kad pakelėse, pakrūmėse sumažėjo išmestų butelių ir skardinių. Juk sumokėjus 10 centų juos išmesti gaila. Aš pati taip pat dabar jau nemetu tuščių butelių. Kartais paskaičiuoju, kad iš sukauptų butelių kartais susidaro apie 10 eurų, tai ar gali tokį pinigą išmesti? Tik bėda, kad namie irgi kaupiasi kalnai tuščios taros, vietą užima, bet ką darysi – daugelis dabar tuščią tarą kaupia, nemeta į konteinerį. Žmonės jau žino, kad parduotuvės tarą superka, atkreipia dėmesį į papildomą 10 centų antkainį. Ir yra labai patenkinti, kad nereikia kažkur tų butelių vežti, o juos vietoje gali priduoti. Kad butelius ar skardines supirktume, turi būti nepažeistas jų „barkodas“. Tačiau, kad jie būtų švarūs, išplauti, tokio reikalavimo nėra. Iš konteinerių anksčiau rinkdavusieji butelius taip ir toliau daro: kaip nešė tada, taip dabar, juk nenustatysi, iš kur tuos butelius atgabeno. Kas, kad pardavėja pirštines užsimauna ar rankas dezinfekuoja, bet man atrodo, kad tai nešvaros šaltinis ir ligų grėsmė, juk visai šalia parduotuvėje yra maisto produktai“, – atsidūsta Padovinio parduotuvės vadovė.
Mums besišnekučiuojant užsuko mergaitė, kuri nusipirko buteliuką limonado. Jos paklausėme, ar neša čia panaudotą tarą. Mergaitė atsakė, kad anksčiau plastikinę tarą mesdavo į tam skirtą konteinerį, o dabar priduoda, nes gauna už tai 10 centų. Pasak J. Gelumbauskienės, vaikai plastikinę tarą dabar dažnai atneša, jie supranta, kad galima visai neblogai iš to užsidirbti.
Užsukus į Puskelnių kaimą, kuriame drauge su sodų gyventojais yra arti 1 000 žmonių, paaiškėjo, kad nė vienoje iš dviejų parduotuvių vis dar nesuperkama tara.
Puskelnių kaimo parduotuvės AIBĖ pardavėja Irena Mačiūtienė paaiškino: „Kol kas pas mus nėra vietos buteliams supirkti. Tik neseniai ši parduotuvė įsikūrė – pasikeitė jos savininkai. Prekių daug, o vietos maža. Antai savaitgalį pilnas sandėlys būna prikrautas alkoholio, tiesa, iki pirmadienio ištuštėja. Parduotuvės patalpos mažos, nori, kabinkis maišą ant galvos – vietos parduotuvėje tam nėra. Parduotuvės savininkai šalia pastatė garažą, kuriame tikriausiai vyks taros supirkimas. Bet aš dirbu viena, negi kiekvieną kartą turėsiu užrakinti parduotuvę ir eiti į garažą tarą supirkti? Ten dabar žemės, trąšos sudėtos, jomis prekiauju iki 17 val., kol yra vedėja, nes tuščios parduotuvės juk nepaliksi. Bet savaitgalį dirbu viena, tad rakinu parduotuvę ir einu. O taros supirkimą turime išspręsti greitai, nes jau nuo gegužės mėnesio bus baudos. Žmonėms patogu, kad gali priduoti tarą savame kaime, o mums – papildomas rūpestis.“
Kitos Puskelnių parduotuvėlės „Valčiuva“ pardavėja Daiva Marazienė taip pat tikino, kad kol kas nėra galimybių supirkti tarą, nes nėra kur ją kaupti. „Nėra ir tinkamų sanitarinių sąlygų. Juk butelius reikia krauti į maišus, reikia specia­lios aprangos, pirštinių, tarą būtina kitoje patalpoje sandėliuoti, nes juk
buteliai nebūna sterilūs, nuo jų sklinda nemalonus kvapas. Labai nehigieniška. Direktorius sakė važiuosiąs į higienos centrą ir klausiąs, ką daryti. Kaip vadovybė nuspręs, taip ir bus. Žmonės paklausia, ar nesuperkame butelių, bet kol kas negalime to daryti, jiems tenka tuščią tarą į miestą vežti. O parduotuvėje dirbame po vieną pamainomis, tad aptarnauti pirkėjus ir supirkti tarą nebūtų paprasta. Kol kas neaišku, kur tarą reikėtų dėti, kas ją ir ar laiku pasiimtų, nežinia, ar nereikia už šią paslaugą mokėti. Mūsų parduotuvėlėje jau lankėsi pareigūnai iš aplinkosaugos ir bandė priduoti tuščią butelį. Negalėjau priimti. Turiu jų paliktus lapus su aprašu apie supirkimo tvarką ir baudas. Kažką, matyt, teks daryti, kad nebaustų. Mane stebina, kad mažos miesto parduotuvėlės neprivalo supirkinėti tuščios taros, o kaimo krautuvės privalo tai daryti, nesvarbu, ar jos turi sąlygas tarą sandėliuoti, ar ne. Tikriausiai reikės papildomą patalpą statyti, juk lauke maišų nelaikysi, o tai papildomi kaštai. Aš manyčiau, kad būtų kur kas geriau, jei kaimuose būtų pastatyti taromatai, kur nereikia aptarnaujančio žmogaus ir visi galėtų bet kada tuščią tarą ten nunešti. Bet taromatus turbūt brangu įrengti, kur kas paprasčiau baudas rinkti už nustatytos tvarkos nesilaikymą“, – svarstė kaimo parduotuvėlės pardavėja.
Sasnavos gyvenvietėje UAB „Anoda“ parduotuvės „Tuja“ direktorius Petras Matusevičius sakė, kad tarą jie superka ir jau pirma partija maišų su plastiko buteliais išvežta. „Po mėnesio gausime sąskaitą, kiek tų butelių užskaitys, kiek atmes, o juk pinigus už juos jau sumokėjome. Atvykę atstovai paima maišus, o kiek juose butelių, vietoje neperskaičiuoja, savo apskaitą veda. Jie atvyksta, kai surenkame bent 8 maišus, jiems kitaip neapsimoka siųsti mašiną. Taromato nestatėme, nes neturime patalpų, tad mums administratoriai davė stovus ir maišus, į kuriuos dabar kaupiame superkamą tarą – ją suskaičiuojame, maišus užrišame, užplombuojame. Skenavimo aparato neturime, tik „barkodą“ patikriname. Toks aparatas kainuoja. Už supirktą tarą mokame iš savų lėšų, tikimės, jog tie pinigai turėtų sugrįžti. Per dieną apie 12 eurų sumokame, tai kol kas avansinis mokėjimas. Sako, kad už taros supirkimą mums mokės, bet kol kas dar nežinia, kaip bus iš tiesų. Buteliams surinkti nebuvo reikalavimo atskirai patalpai – dėk juos kur nori. Ketiname prie kasos įrengti konteineriuką tuščiai tarai, kad pardavėjai būtų patogiau, bet jis greitai užsipildys, išnešti į lauko sandėlį bus bėda, be to, ne visi buteliai būna švarūs, tad vasarą alus greitai pradės rūgti, parduotuvėje sklis smarvė. Turime garažą, kur maišus su tara dabar sandėliuojame, o ką kiti daro – neįsivaizduoju. Greitai susikaupia pilni maišai – per dieną po plastiko taros maišą. Maiše telpa apie 120 plastikinių butelių, maišo vertė – 12 eurų. Metalinių skardinių irgi nemažai susirenka, turime sukaupę du maišus. Žmonės labai greitai sureagavo, kad galima už tuščius butelius grąžą gauti, labai uoliai juos renka ir neša. Keista, kad tokio dydžio miesto parduotuvės kaip mūsų neprivalo taros supirkti, o mums privalu ir, jei to nedarysime, baus. Jau gamtos apsauga domisi, užsuka į kaimo parduotuves ir tikrina“, – sakė Sasnavos parduotuvės vadovas neslėpdamas, kad šioje sistemoje dar nemažai neatsakytų klausimų.

Pagal šią sistemą, kuri privalėjo būti įdiegta prieš tris mėnesius, turėjo būti įrengta automatizuota surinkimo sistema (taromatai), rankinio surinkimo vietos, pvz., maišai, maišų laikikliai, skeneriai ir kt. visose parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 300 kv. m bei visose kaimo parduotuvėse. Pakuočių pardavėjai turi organizuoti pakuočių atliekų priėmimą ir užstato grąžinimą prekybos vietose ar teritorijose arba arti jų, tačiau ne didesniu kaip 150 m atstumu nuo prekybos vietų, užtikrindami tokias pačias kaip prekybos vietų darbo valandas. Užstatą už pakuotę (0,10 Eur) galima atsiimti grynaisiais pinigais arba įsigyti prekių ar paslaugų parduotuvėje, kurioje grąžinta pakuotė. Užstato sistemoje dalyvauja du sistemos administratoriai, Vilniuje registruotos įmonės – VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ ir VšĮ „Užstatas“. Sistemos administratoriai aprūpina pardavėjus surinkimo priemonėmis, kompensuoja pardavėjų surinkimo sąnaudas, pasirūpina pardavėjų surinktų pakuočių gabenimu, parenka perdirbėjus pakuotėms perdirbti, administruoja surinkto užstato apskaitą bei judėjimą – gauna užstatą iš gamintojų ir importuotojų bei sumoka jį pakuotes surinkusiems pardavėjams. Štai tokia taros supirkimo „politika“ įsigalėjo, už kurios nesilaikymą Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę: už atsisakymą priimti parduodamų gaminių pakuotes, už kurias nustatytas užstatas, ar užstato negrąžinimą – bauda nuo 724 Eur iki 1 448 Eur; informacijos apie tai, kaip vartotojai gali grąžinti pakuotes, nepateikimas užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 579 Eur.

Milda JONKIENĖ
Autorės nuotrauka

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.