Kasparas Bujanauskas: „Cirkas – mano meilė ir likimas“ (nuotraukų galerija)

Aštuoniolikmetis alytiškis Kasparas Bujanauskas cirko arenoje jaučiasi kaip gimtojoje stichijoje tiesiogine žodžio prasme. Abu jo tėvai – cirko artistai, todėl Kasparas nuo vaikystės augo cirke. Šis menas – didžioji vaikino aistra. „Noriu tapti pirmuoju lietuviu, parvešiančiu prestižinio cirko festivalio, vykstančio Monte Karle, prizą“, – sako Kasparas, kol kas besimėgaujantis pergale televizijos šou „Lietuvos talentai“.

Į sceną atvedė tėvai
Kasparui žongliravimas – ne tik pomėgis, bet ir darbas. Jis tuo užsiima jau dvylika metų. Vaikinas sako, kad cirkas yra jo likimas, nes šioje aplinkoje augo nuo vaikystės. Jo abu tėvai cirko artistai: mama Jurgita Bujanauskaitė – oro gimnastė, Alytaus kultūros ir komunikacijos centro cirko studijos „Dzūkija“ vadovė, tėtis Pavelas Isakovas – fakyras, gyvūnų dresuotojas, dirba cirke „Amber“.
„Kai buvau vaikas, man viskas buvo įdomu, išbandžiau daug žanrų. Labiausiai užkabino žongliravimas. Labai juo domėjausi, daug repetuodavau“, – prisimena Kasparas. Septynerių berniukas pirmą kartą debiutavo žongliravimo programoje Latvijoje.
Cirko pasaulio žmonės Kasparą pažįsta nuo vaikystės. Vaikinas prisimena, kad pirmą kartą į areną išėjo vos trejų metukų. Tai buvo pasirodymas su tėvais.
„Mane aprengdavo rytietiškais drabužiais, asistuodavau tėčiui, atliekančiam fakyro triukus. Atnešdavau jam peilius, nusilenkdavau publikai, visiems labai patikdavo“, – teigia Kasparas ir juokiasi, kad tėvai mažam vaikui patikėdavo aštrius daiktus.
Tačiau ekstremalūs tėvo atliekami numeriai Kasparo niekada neviliojo. „Net nesidomėjau, kaip jis atlieka tuos triukus, – atvirai prisipažįsta vaikinas. – Manęs tai netraukė. Kas kita – žongliravimas. Visą laiką norėjau sužinoti kuo daugiau, treniruotis, tobulėti, atlikti vis sudėtingesnius numerius.“
Žongliravimas – vienas sudėtingiausių cirko žanrų, nes net menkiausią klaidą mato žiūrovai. „Klaidų pasitaiko, bet visada stengiuosi atlikti numerį kuo geriau. Smagu, kad publika geranoriškai palaiko“, – sako cirko artistas.

Visa šeima – cirke
Kasparas mano, kad jo šeima nėra ypatinga: „Gyvename paprastai, kaip ir visi. Žinoma, visos kalbos namuose sukosi apie cirką.“ Jo mama nuo mažens lankė cirko studiją „Dzūkija“, tapo oro akrobate, pradėjo važinėti į gastroles ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. „Gastroliuodama mama susipažino su mano tėčiu“, – atskleidžia paslaptį Kasparas.
Iš cirko studijos, kurią lankė ir Kasparas, išaugo ne vienas cirko profesionalas. Kasparas prisijungė prie „Amber“ cirko trupės ir jau penkerius metus keliauja po Lietuvą.
Be abejo, vaikinas lanko mokyklą, ją baigs šiemet. Žongliravimui, treniruotėms, gastrolėms skiria tik tiek laiko, kiek lieka po pamokų. „Bendraklasiai palankiai vertina mano dalyvavimą cirke. Niekada negirdėjau jokių pašaipų, kad ten dirbu. Priešingai, sulaukiau palaikymo ir gerų žodžių. Draugai visada žavėjosi mano žongliravimu“, – sako Kasparas.
K. Bujanauskas turi dvi seseris. Vyresnė sesuo, tėvo dukra iš ankstesnės šeimos, gyvena Latvijoje, anksčiau domėjosi cirku, bet dabar turi kitų užsiėmimų. Jaunesnėlė lanko cirko studiją Alytuje, užsiima akrobatika.
Kasparas domisi ir muzika, bet tik laisvalaikiu, kurio lieka po cirko. Su bendraminčiais iš Alytaus Kasparas muša būgnus, skambina gitara, dainuoja su grupe „Dots“, atliekančia įvairių stilių muziką.

Ir karvės gali būti artistės
„Amber“ cirkas, kuriame dirba Kasparas, gastroliuoja Lietuvoje, aplanko visus mažus miestelius, buvo nuvykęs ir į Rygą, Taliną. Programoje pasirodo ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Jaunuolis sako, kad visame pasaulyje ryškėja tendencija drausti gyvūnų pasirodymus cirke. Leidžiama dresuoti tik naminius gyvūnus, o egzotinių gyvūnų laikyti nelaisvėje negalima.
„Mes stengiamės įtraukti į programą kuo daugiau gyvūnų, nes visada yra žiūrovų, labiausiai laukiančių šių numerių. Galima sakyti, į cirką žmonės ateina, kad pamatytų dresuojamus gyvūnus. Bet ateityje norėtume parengti programą be gyvūnų, tai būtų tik plastinio judesio, žmogaus galimybių menas“, – planus atskleidžia Kasparas.
Dabar cirke dresuojami šunys, katės, ark­liai, asilas, ožkytės, antytės. Įdomiausia, kad savo numerį turi ir karvutė, ją dresuoja Kasparo tėtis. Karvutė dar jauna, bet jau moka keletą triukų. Pasirodo, ir karvės gali būti artistės!. „Vaikams didelis džiaugsmas stebėti gyvūnus. Programa turi būti sudaryta taip, kad visiems žiūrovams būtų įdomu“, – teigia alytiškis.

Žongliruoja ir kiaušiniais
K. Bujanauskas žongliravimo mokytoju laiko „Amber“ cirko direktorių Darių Ščesnulevičių. O numerio su kaladėlėmis išmokė artistas iš Sankt Peterburgo. Jis padovanojo ir kaladėles, kuriomis dabar žongliruoja Kasparas.
Vaikinas sako, kad žonglieriui reikalinga gera reakcija ir begalinė kantrybė. Juk repetuojant naują triuką reikia ne sykį kartoti tuos pačius numerius.
„Kai kamuoliukai ar kiti žongliravimo įrankiai vis krinta ant žemės, ne kartą pritrūksta kantrybės, nieko nebesinori. Bet nusiramini, nusprendi, kad vis tiek reikia parengti numerį, ir vėl treniruojiesi. Reakciją galima išlavinti, o norint turėti kantrybės reikia save atitinkamai nuteikti. Bet kai patinka tai, ką darai, nereikia jokios prievartos. Cirkas – mano meilė“, – įsitikinęs Kasparas.
O ar nereikia turėti talento? Kasparas abejoja, ar jis talentingas. Pasižvalgius po pasaulį, galima pamatyti geresnių ir prastesnių žonglierių. „Sunku pasakyti, kaip apibūdinti talentingą artistą. Juk didžiąją dalį gerai atliekamo triuko sudaro juodas darbas, treniruotės“, – mano vaikinas.
Kasparui teko žongliruoti peiliais, batais, kiaušiniais, obuoliais. Kartais jis mėgsta pamėtyti viską, kas pasitaiko po ranka. Oi, jo mama, ko gero, nėra laiminga, kai sūnus treniruoja rankų miklumą su kiaušiniais iš šaldytuvo. „Todėl reikia stengtis, kad nenukristų ant žemės“, – juokiasi žonglierius.
Jeigu kas nors ir tekštelėdavo ant grindų, tėvai niekada nebarė vaiko, nevaržė jo polėkio. Priešingai, Kasparas visą laiką sulaukdavo jų paskatinimo ir palaikymo.

Traukia šiuolaikinis cirkas
Baigęs vidurinę Kasparas svajoja įstoti į Monrealio cirko mokyklą Kanadoje. Galima būtų studijuoti ir kur nors arčiau – Kijeve ar Maskvoje, tačiau kaimynai ruošia klasikinės cirko mokyklos artistus.
„Visos mokyklos yra geros, bet Monrealyje kuriamas šiuolaikinis cirkas. Ten tikrai aukštas studijų lygis. Ši mokykla abiturientus siunčia į garsiausius pasaulio cirko festivalius – Monte Karlo, Paryžiaus… Atsiveria daug kelių ir galimybių“, – ateities planus dėsto žonglierius.
Norint įstoti į Monrealio cirko mokyklą, reikia parodyti savo gebėjimus: aktorinius, techninius, šokio, veido mimikos ir kt.
Kasparas svajoja prasimušti į pasaulines aukštumas, nes Lietuvoje ši sritis gerokai apleista, net nėra cirko artisto profesijos. „Mūsų šalyje cirkas nėra populiarus, tiesą sakant, niekada ir nebuvo. Pasirodymai yra pramoga, o artisto profesija nėra gerbiama, atliekami numeriai nevertinami kaip rimtas darbas“, – apgailestauja alytiškis.
Lietuvos cirko artistai daug metų bando kovoti, kad padėtis pasikeistų, jų darbas būtų tinkamai vertinamas, rastųsi profesionalių mokyklų. Vaikai mokosi cirko meno tik Alytaus ir Šakių cirko studijose, Kauno cirko meno akademijoje. Iš esmės, tai – tik cirko būreliai, kuriuose nėra mokytojų profesionalų. „Lietuvoje mažas cirko artistų ratas“, – konstatuoja Kasparas.
K. Bujanauskas tikisi patekti į garsiausias pasaulinio cirko trupes, kurios kasmet atsinaujina, kviečia naujus artistus. Vaikinas svajoja apie garsųjį Kanados cirką „Cirque du Soleil“: „Tai būtų fantastiška!“
Kasparas turi ir dar vieną tikslą – dalyvauti pasauliniame cirko festivalyje Monte Karle, Monake: „Tai – pats prestižiškiausias festivalis, prilygstantis olimpiadai sporto pasaulyje. Norėčiau būti pirmasis lietuvis, parvešiantis į Lietuvą prizą.“
Kol kas alyriškis mėgaujasi šlovės akimirkomis, patirtomis TV šou „Lietuvos talentai“. Dėl 10 tūkstančių eurų prizo TV3 eteryje rungėsi dainininkai, šokėjai, muzikantai ir vienintelis iliuzionistas Kasparas. Jis sulaukė daugiausia žiūrovų simpatijų. Vaikinas, įspūdingai žongliravęs septyniais kamuoliukais ir jais gebėjęs sugroti būgnų partiją, surinko beveik 10 tūkst. žiūrovų balsų ir iškovojo pergalę.

Rita Šemelytė

Liudo Masio nuotraukos