Laura Normantienė: „Verslas ne atitraukia nuo šeimos, o ją sujungia“

Vienintelio Lietuvoje restorano-teatro vaikams „Kuku Muku“ įkūrėja Laura Normantienė laukia, kol lysvėse sužaliuos pirmosios daržovės ir ji po dienos darbų su malonumu rankas panardins į žemę. Sėkmingą teisininkės karjerą į savą verslą iškeitusi Laura džiaugiasi atsivėrusia kūrybiškumo ir asmeninio tobulėjimo erdve.

Iš nostalgijos „Nykštukui“
Sprendimas paauginus vaikus, užuot grįžus į darbą Generalinėje prokuratūroje, įgyvendinti savo svajonę stebina tik tuos, kurie nepažįsta Lauros. Jos tėvai Palangoje jau du dešimtmečius turi restoraną ir viešbutį „Kerpė“. Tėvams padėti nuo pat mažens teko ir dukrai. Kiek tik prisimena, svajojo apie savo restoraną, nors puikiai žinojo, koks sunkus šis verslas.
Baigusi mokyklą pasirinko ekonomiką, o po kelerių metų perėjo į teisės studijas. Ir mokslas, ir darbas puikiai sekėsi. Tačiau gimus pirmajam vaikučiui, sūnui Augustui, Laura suprato, kad nori kurti ką nors savo. Dirbdama teisininke, atrodė, negalėjo savęs iki galo realizuoti, tobulėti kaip asmenybė. Tada ir sugrįžo prie to, apie ką svajojo.
„Matyt, polinkis į verslą užkoduotas mano genuose, tad nesuabejojau, ko imtis“, – šypsosi ji. Kaip dažnai būna tokiais atvejais, idėją padiktavo gyvenimas. „Drauge su dar mažu sūnumi lankydamiesi įvairiuose sostinės restoranuose pajutome, kaip nepatogu vaikams: aplinka nepritaikyta, žaidimų kampelis mažytis“, – prisimena L. Normantienė.
Taip kilo mintis įkurti restoraną vaikams. Juolab kad vilnietis Lauros vyras Edgaras jai vis pasakodavo apie čia buvusią vaikų kavinę „Nykštukas“, kurioje dažnai lankydavosi vaikystėje. Tačiau šeimos planuose buvo ilgai nedelsiant susilaukti antrojo vaikučio. Tik iki dvejų metukų paauginusi dukrą Kamilę Laura su užsidegimu ir stipriu vyro palaikymu ėmėsi įgyvendinti idėją.
„Ilgokai užtruko koncepcijos išgryninimas. Vaikus savaitgaliais dažnai vedžiodavome į spektaklius ir po jų dar labai norėdavosi kur nors pasėdėti, pavalgyti, pabendrauti. Taip kilo mintis sujungti restoraną ir teatrą“, – pasakoja „Kuku Muku“ įkūrėja. Viską reikėjo pradėti nuo nulio, nes nebuvo iš ko pasimokyti – tokio restorano nėra ir kitose Europos šalyse.

Iššūkis visiems
Darbą patikėjo architektūros studijai „Plazma“. Jos darbuotojams teko nelengva užduotis: į vientisą erdvę sujungti valgymo, žaidimų ir teatro zonas, sukurti estetišką ir saugią mažiesiems lankytojams aplinką. Jiems talkinusios grafikės Asta Žegunė ir Julija Mazurienė sukūrė interjerą, kitus originalius puošybos elementus.
„Jei neturėčiau vaikų, visų šių niuansų nebūčiau įvertinusi. Mano vizijoje interjeras turėjo būti labai šviesus, lengvas, neperkrautas ryškiomis spalvomis, dekoratyvinėmis detalėmis. Supratau, kad svarbiausi čia bus nuolat šurmuliuojantys, vietoje nenustygstantys vaikai, kurie užpildys erdvę visais vaivorykštės atspalviais“, – dalijasi mintimis Laura.
Kurdama „Kuku Muku“ ji kėlė sau tikslą visose srityse siekti profesionalumo – pradedant interjeru, valgiaraščiu, žaislais, žaidimais ir baigiant teatru. Specialiai „Kuku Muku“ profesionalus režisierius su aktorių grupe sukūrė keturis spektaklius, kurie čia rodomi savaitgaliais. Kadangi tam reikia nemažų investicijų, repertuarą papildo ir kitų profesionalių teatro trupių spektakliukai.
Šis restoranas išsiskiria tuo, kad gamina sveiką, šviežią maistą, be cheminių priedų, daugumą produktų įsigyja iš ūkininkų, vietinių gamintojų. Laikomasi sezoniškumo principo. Už maisto gaminimą atsakingas profesio­nalus virtuvės šefas ir patyrusių virėjų bei konditerių komanda. Sudarant valgiaraštį pravertė Lauros pomėgis gaminti, talkino ir pažįstamos mamos.
„Pirmieji Lietuvoje turime valgiaraštį alergiškiems vaikams, į jį įtraukti patiekalai gaminami tik iš ekologiškų produktų. Taip pat vieninteliai siūlome valgių kūdikiams nuo 6 mėnesių, verdame daržovių tyreles patiems mažiausiems, o vyresniems – su mėsa. Tėveliams skirtas specialus, gurmaniškesnių patiekalų valgiaraštis“, – pasakoja verslininkė.
Restorane „Kuku Muku“ yra ir konditerijos cechas, kuriame kepami tortai, pyragėliai, sausainiai. Jų galima užsisakyti šventėms, nusipirkti į namus. Restorano desertuose nėra konservantų, miltelių, pusgaminių, jie dažomi augaliniais dažais, todėl yra neryškių, pastelinių spalvų. Kuo jos švelnesnės, tuo geriau vaikui, tiki Laura. Tėvai tai ne visada supranta, bet jų skoniui nepataikaujama.

Ir žaidžia, ir mokosi
Neseniai vaikų restoranui-teatrui suėjo metai. Per tą laiką ši vieta tapo gerai žinoma mažiesiems sostinės gyventojams ir jų tėvams. Dažnai sulaukiama svečių ir iš kitų miestų, užsienio. „Vokiečių gatvę, kurioje esame įsikūrę, vaikai netgi vadina Kuku Muku gatve“, – juokiasi L. Normantienė. O tėvai vaikams žada: jei būsi geras, eisime į „Kuku Muku“.
Mažuosius čia žavi ir unikali žaidimų erdvė per du aukštus, ir netradiciniai užsiėmimai, kokių niekur kitur nėra. Pavyzdžiui, kiekvieną vakarą rengiama mažųjų diskoteka. Šią idėją Laura parsivežė iš užsienio. Šokius sukūrė choreografas Donatas Bakėjus.
Žaidimams skirta net 300 kvadratinių metrų. Čia kiekvienas randa, ką veikti: ir mažiausi padaužos, ir jau paūgėję konstruotojai. Žaislinė virtuvėlė, maisto ir vaisių turgelis – populiariausi. Skaitovai kviečiami į bibliotekėlę, kurioje galima ne tik skaityti, vartyti mėgstamas knygas, bet ir žaisti stalo žaidimus, kreidelėmis piešti ant sienos.
Kad tėveliai, vyresnieji broliai ir seserys neliūdėtų, apatiniame restorano aukšte yra stalo futbolo stalų, sūpynių ir minkštoji zona „pasidaryk pats“, kurioje iš sėdmaišių galima statyti tvirtovę. Naujovė didesniems vaikams – lego 3D kambarys: detalės jame dėliojamos ant lubų, sienų ir grindų. Tai Lauros sūnaus Augusto sumanymas, kurį mama pasistengė įgyvendinti.
Restorane rengiamos ir dvi edukacinės programos – sveikos mitybos (vaikai patys stato maisto piramidę) ir stalo etiketo (mažieji mokosi kultūringo elgesio prie stalo). Jose neretai dalyvauja darželio grupės. Naudojant multimediją, šviesos stalą pasakojama apie sveiką maistą, vaikai užsuka pažiūrėti virėjų darbo į restorano virtuvę. Vėliau jie patys gamina sveikuolių salotas ir jas valgo. Taip įgyja ne tik teorinių, bet ir praktinių įgūdžių.
Visi norime, kad vaikai kultūringai elgtųsi prie stalo. To reikia mokyti nuo mažens, įsitikinusi „Kuku Muku“ šeimininkė. Darželinukai per edukacines pamokėles įgyja žinių, kaip reikia valgyti tam tikrus patiekalus, kaip laikyti įrankius. Vaikai valgo spagečius ir mokosi susukti juos šakute prilaikydami šaukštu. Taip pat rengiamos įvairios teminės kūrybinės pamokėlės, dirbtuvės.

Padeda ir vaikai
Kai kurios daržovės ant „Kuku Muku“ stalo – ir iš Normantų šeimos daržo. „Dalis salotų, prieskoninių augalų ir gėlių, puošiančių restoraną, yra mūsų užaugintos“,– pasakoja Laura. Daržoves augina miško ūkio principu, tręšia jas tik nupjauta žole, o auga puikiai, spėk pjauti.
Šio auginimo būdo Laura išmoko iš savo tėvelių. Daržoves ji sėja, sodina, derlių nuima kartu su vaikais: „Taip matome visą augimo, gyvybės ciklą, džiaugiamės darbo vaisiais.“ Vaikai – mamos pagalbininkai ir restorane, jie dažnai jame būna, mėgsta ir klientus sutikti, iki staliukų palydėti, ir valgiaraštį paduoti. Ypač Augustas, mamai kartais netgi tenka jį stabdyti. Kamilė mielai talkina animatoriams per renginius.
Sūnus ir dukra pirmieji atskuba į pagalbą, kai reikia degustuoti naujus patiekalus, o tai nutinka gana dažnai: per metus valgiaraštis keičiasi keturis kartus. Su jais mama tariasi, kuo pakeisti daržoves, kaip jas patiekti, jeigu mato, kad lankytojai palieka jų lėkštėse. Gerai, kad vaikų skoniai skirtingi, Augustas labiau mėgsta blynus ir makaronus, o Kamilė – jūrų gėrybes ir mėsą. „Auga tikri profesionalai, mane tikrai pranoks“, – juokiasi „Kuku Muku“ šeimininkė.
Kai ruošėsi restorano atidarymui, visa šeima čia pusę metų beveik gyveno. „Kamilė su Augustu žaisdavo greta, kol reikalus tvarkydavau. Ir aš buvau laiminga. Šis verslas ne atitraukia nuo šeimos, o ją sujungia“, – teigia Laura.

Jau galvoja apie plėtrą
L. Normantienė vadovauja 30 žmonių komandai. Atrinkti tinkamus nebuvo lengva, tačiau per metus pavyko viską sustyguoti taip, kad visi dirbtų savarankiškai, jai nereikėtų kontroliuoti kiekvienos smulkmenos. Dabar Laura jau gali sau leisti normalias darbo valandas, nebedirbti savaitgaliais, išvykti atostogų. Verslininkė pradėjo galvoti apie plėtrą. Rengiami franšizės dokumentai.
Įsigiję franšizę kiti verslininkai galės naudoti „Kuku Muku“ vardą ir koncepciją. Laura su vyru ir toliau valdys tik restoraną Vilniuje. Svarbu rasti patikimus partnerius, kurie laikytųsi nustatytų veiklos principų. „Kuku Muku“ vizija – džiuginti šeimas ne tik Lietuvos miestuose, bet ir svetur. Vasarą sulaukta daug klientų iš užsienio, jie susidomėjo lietuvių šeimos veikla ir norėtų ką nors panašaus kurti savo šalyse.
O Laura vis nerimsta: prieš išvykdama atostogauti į užsienį visada iš anksto susižino, kokių naujų, įdomių restoranų atsidarė, ką verta aplankyti. Iš kiek­vienos kelionės parsiveža naujų idėjų. Visada aplanko ir konditerijos parduotuvėles, kepyklėles. Pavyzdžiui, ypatingų itališkų kepinių cannoli receptą parsivežė iš Sicilijos.
„Man įdomu nuolat keistis, tobulėti, kurti naujus patiekalus, programas, plėsti veiklą įvairiomis kryptimis“, – aiškina L. Normantienė. Ji aplanko vaikams skirtas parodas, ten irgi kyla naujų sumanymų, kuriuos realizuoja restorane per edukacines pamokėles, gimtadienius ar kitus renginius. Visą laiką domisi ir žaidimų, žaislų naujienomis, stalo dekoravimo tendencijomis.
Laura nesigaili atsisakiusi teisininkės darbo. Studijuojant ir dirbant įgytos žinios praverčia bemaž kasdien. Nors versle buvo sunkių akimirkų, stiprybės suteikia artimųjų palaikymas ir restorano svečiai: „Labiausiai džiugina, kai matau ramius, atsipalaidavusius tėvus ir linksmus vaikus, žaidžiančius, valgančius kartu su jais ar žiūrinčius spektaklį. O didžiausias įvertinimas – kai mažieji „Kuku Muku“ lankytojai nenori išeiti iš restorano.“

Giedrė Budvytienė

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.