Lesalų gamykla Ariogaloje pastatyta rekordiškai greitai

Žemės ūkio kooperatyvo „Agroaves group“ valdybos pirmininkas Jonas Jagminas „ŪP“ teigė, kad jau spalio pabaigoje Ariogaloje, prie Žemaičių plento, pradės veikti nauja lesalų paukščiams gamykla. „Agroaves group“ kooperatyvas plėtoja mėsinę paukštininkystę ir šalyje turi 6 kompleksus. Planuojama šiemet kooperatyve užauginti 22 tūkst. tonų paukštienos, fabrike kasmet pagaminti po100 tūkst. tonų produkcijos.

„Draugiškai ir glaudžiai bendradarbiaujame su „Kauno grūdų“ bendrove, kuri iki šiol mums tiekė labai geros kokybės paukščių lesalus ir superka mūsų užaugintus paukščius, – pasakojo J. Jagmi-
nas. – Bet atėjo toks laikas, kad paukštienos supirkimo kainos pasidarė žemos, todėl buvome priversti ieškoti alternatyvių variantų, kaip mažinti produkcijos savikainą. Pirmosios tonos bandomosios partijos lesalų jau praėjusią savaitę išvežtos į mūsų paukštynus. Ariogaloje bus gaminami keturių rūšių lesalai, skirti įvairiems periodams – nuo vienadienių viščiukų iki broilerių užauginimo pabaigos.“
Kooperatyvo valdybos pirmininkas J. Jagminas prisiminė lesalų gamyklos statybų pradžią prieš pusantrų metų. Tuomet ji turėjo iškilti Jonavoje, bet paskelbus bankrotą Ariogaloje anksčiau veikusiai Raseinių MSV, J. Jagminas atvažiavo čia, apžiūrėjo vietą ir dalyvavo aukcione perkant šias patalpas. Buvusi melioratorių gamybinė bazė – strategiškai geroje vietoje, aplink daug stiprių ūkininkų, nes našios žemės ir puikūs javų derliai. Ir jau šį rudenį ūkininkams buvo labai patogu – jie tiesiog nuo kombainų vežė parduoti grūdus į naująją Ariogalos paukščių lesalų gamyklą. Šiemet supirkta apie 10 tūkst. tonų kviečių. Elevatoriuose iš viso telpa daugiau nei 30 tūkst. t grūdų.
J. Jagminas dėkingas SEB bankui, atidariusiam kreditinę liniją, kuri sudarė sąlygas ūkininkams už grūdus sumokėti per 10–14 dienų.
Leidimas fabriko statybai gautas praėjusių metų balandžio mėnesį, o jau po pusantrų metų gamykla beveik baigta statyti. Tokią sėkmę lėmė tai, kad buvo įsteigta UAB „Ariogalos statyba“. Darbo ėmėsi 70 pačios aukščiausios kvalifikacijos statybininkų. Visą gamyklos įrangą pateikė Europoje gerai žinoma, savo veiklą nuo rankinio malūnėlio prieš 200 metų pradėjusi Danijos kompanija „Skiold“. Įranga kainavo daugiau nei 4 mln. eurų. J. Jagminas džiaugiasi, kad pusmetį kartu su ariogališkiais statybininkais dirbo ir „Skiold“ specialistai, mokę, kaip tinkamai sumontuoti įrangą.
„Kai sumanėme turėti savo gamyklą, pirmasis klausimas buvo – o kas gi ją pastatys, – prisiminė J. Jagminas. – Buvo atvykę ir vieni, ir kiti rangovai, bet už statybos darbus jie prašė kosminių sumų. Tada ir nusprendėme įkurti bendrovę „Ariogalos statyba“, jos direktoriumi tapo Arvydas Bulzgys. Dabar galiu pasakyti, kad ariogališkiai statybininkai yra nepaprastai geri žmonės. Turiu jiems nulenkti savo žilą galvą. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad čia yra tiek daug gabių statybininkų. Bendrovėje veikia metalo konstrukcijų cechas. Inžinierius Romas Paliukas, buvęs MSV vyriausiasis inžinierius mechanikas, surinko aukščiausios kategorijos suvirintojų brigadą. Daugiau nei 500 t įvairių statybinių metalo konstrukcijų pasigamino jie patys, savo ceche. Šiandien čia jau gaminami patys įvairiausi įrenginiai – atliekami užsakymai kitiems užsakovams. Turime ir savo inžinierių konstruktorių-projektuotoją. Iš tolo matyti šeši bokštai, kuriuose telpa po 3,5 tūkst. t grūdų, visus juos pastatė mūsų žmonės. Visą elektroniką, energetiką, kompiuterizaciją irgi įrengė vietiniai. Iš Kauno atvažiavę specialistai vien tik už elektros išvedžiojimą paprašė 600 tūkst. eurų ir dar pasišaipė, kad mes patys tokių darbų nepadarysime. O mūsų „Ariogalos statybos“ keturi elektrikai, inžinieriai ir kompiuterininkai visa tai atliko daug kartų pigiau. Panašiai kalbėjo ir iš Danijos atvykę montuotojai, už džiovyklos ir grūdų bokštų sumontavimą prašę apie pusantro milijono eurų. Gamyklos statybai būtų pritrūkę pinigų. Pasitarėme su ariogališkiais ir jie pasakė – padarysime mes patys.“
Pasak J. Jagmino, šiandien Lietuvoje mažai yra tokių statybos organizacijų, kurios ne tik pastato įmones, bet dar sumontuoja ir visus įrenginius. „Ariogalos statyboje“ dirba nepaprastų gabumų, nepaprasto darbštumo žmonės, – džiaugėsi J. Jagminas. – „Ariogalos statyba“ dabar gali priimti bet kokį užsakymą, darbus atliks laiku ir kokybiškai.“

Kooperatyvo „Agroaves
group“ bendrųjų reikalų direktoriumi lesalų gamyklai tapo penkiasdešimt metų Raseinių MSV vadovavęs Antanas Siudikas. Šiandien jam – jau 83-eji, bet tebėra toks pat energingas ir sumanus kaip ir dabartiniai 50-mečiai. J. Jagmino teigimu, Lietuvoje yra tik du tokie mohikanai. Dar vienas – tai Elektrėnų elektrinę pastatęs Pranas Noreika, ten išdirbęs apie 60 metų. Ir visa naujoji Ariogala pastatyta melioratorių, vadovaujant A. Siudikui. Jis – žmogus legenda. Likimas ne kartą suvedė A. Siudiką ir J. Jagminą, jie kartu triūsė Lietuvos žemės ūkio labui. „Tada, kai A. Siudikas vadovavo melioratoriams, aš net sapne nebūčiau susapnavęs, jog kada nors tie pastatai Ariogaloje priklausys man“, – šmaikštavo J. Jagminas.
Prieš metus Ariogalos lesalų gamyklos direktoriumi tapo Darius Svaldenis, kuris su vietos statybininkais, prižiūrint „Skiold“ atstovams, susimontavo gamyklos įrangą pats sau, – taip, kaip norėjo, kad būtų lengva ir patogu dirbti.
D. Svaldenis „ŪP“ pasakojo: „Tai pirmas toks projektas Baltijos šalyse, kai gamykla ne modernizuojama senosios vietoje, o pastatoma nauja – nuo pamatų iki gamybos. Daugeliu atvejų būna tik modernizuojami seni malūnai. O čia įrengta visiškai nauja technologinė linija – nuo grūdų priėmimo, saugojimo iki pagamintų lesalų paukščiams pakrovimo. Čia yra galimybė gaminti ir negranuliuotus, termiškai apdorotus lesalus dedeklėms. Tikriausiai, jeigu Europos Komisija patvirtins reikalavimą, nuo 2020 metų visoje Europos Sąjungoje dedeklės turės būti lesinamos tokiu pašaru. Ši technologija leidžia pagaminti saugų pašarą ir čia nebeatsitiks toks skandalas, kaip neseniai buvo Europoje su užkrėstais kiaušiniais.“
Statybos darbai su visa įranga kainavo apie 10 mln. eurų. Gamybos našumas – 12–13 t lesalų per valandą. Pasak gamyklos direktoriaus D. Svaldenio, produkciją gamins tik 3 žmonės, o iš viso įmonėje bus 35 darbuotojai.
„Ariogalos statybos“ direktorius A. Bulzgys džiaugėsi, kad bebaigiant lesalų gamyklos statybą jau turi nemažai užsakymų įvairiose šalies vietose, bene daugiausia – Kaune. „Visa įranga, naudota grūdų bokštams montuoti, yra saugoma sandėlyje, nes bus užsakymų ir iš ūkininkų. Galime statyti surenkamus sandėlius, fermas, mėšlides, dirbtuves ir pačias įvairiausias konstrukcijas, kokios tik reikalingos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, įmonėms“, – teigė statybininkų vadovas.
„Dažniausiai tokius darbus atlieka įvairios miestų statybos kompanijos ir jos iš ūkininkų išplėšia didžiulius pinigus. Šiandien „Ariogalos statyba“ bet kokius darbus gali padaryti kokybiškai, laiku ir už prieinamą kainą“, – įsitikinęs J. Jagminas.

Stasys BIELSKIS
„ŪP“ korespondentas

Autoriaus nuotraukos

Daugelį metų bičiuliai ir bendradarbiai – ŽŪK „Agroaves group“ valdybos pirmininkas Jonas Jagminas ir ilgametis Raseinių MSV vadovas Antanas Siudikas.

Ariogalos lesalų gamyklos direktorius Darius Svaldenis ir UAB „Ariogalos statyba“ direktorius Arvydas Bulzgys.

Grupė statybininkų-montuotojų, kurių rankomis buvo sparčiai pastatyta lesalų gamykla.

Baigiama montuoti įranga grūdams iš bokštų paimti.

Šį rudenį jau supirkta apie 10 tūkst. tonų kviečių, iš kurių bus gaminami lesalai paukščiams.