Levandų laikas

Dzūkijos laukuose, tėviškės sodyboje Lazdijų r. Serijočių kaime, Bieliauskų giminės moterys kuria akiai mielą ir levandomis kvepiantį gėlyną – „Rojaus sodelį“, taip pavadintą šviesaus atminimo močiutės garbei. Pasak anūkės, levandų augintojos Dalios Augustytės, levandos – tai pirmiausia užburiantis kvapas ir gražių, ramių spalvų derinys, lauko puošmena, giminės džiaugsmas ir sveikata. Ir jų produktai – aromatingas medus, arbata, prieskoniai, hidrolatai, pagalvėlės ir puokštės.

LEVANDŲ AUGINIMAS LIETUVOJE 

„Rojaus sodelis“ pakvipo levandomis

d. Augustytė džiaugiasi, kad puošnių ir kvapnių levandų populiarumas Lietuvoje vis didėja, jos mielai auginamos įvairiuose, rožynuose, alpinariumuose, sodinamos prie takų bortelių ar akmeninių sienučių, tinka puošnioms karpomoms gyvatvorėms. Pavienės ar drauge su kitais dekoratyviniais ir kvapniais augalais auginamos vazonuose puošia terasas, mažus kiemelius ir balkonus, o švieži ir džiovinti žiedynai naudojami kompozicijoms.

Mūsų gėlynuose ir soduose geriausiai žiemoja ir neiššąla viena levandų rūšis – tikroji levanda (Lavandula angustifolia), todėl ji ir puoselėjama „Rojaus sodelyje“, mat kitos rūšys ir jų hibridai neištveria mūsų permainingų žiemų. Šis notrelinių (Lamiaceae) šeimos daugiametis, pilkšvas, puošnus, kvapus, vaistinis, prieskoninis ir medingas, 20–60 cm aukščio daugiametis puskrūmis dar vadinamas levendrėliu, levendru ar lavenda, levenda. Šakos keturbriaunės, viršutinėje dalyje belapės, kaip ir stiebas, ištisai apaugusios neilgais, šakotais plaukeliais. Lapai linijiški, į apačią užsiraičiusiais kraštais. Jauni lapeliai dėl gausaus plaukuotumo pilkai žali, vėliau žali, apatinėje pusėje su taškinėmis liaukutėmis, kuriose kaupiasi eterinis aliejus. Bieliauskų „Rojaus sodelyje“ liepą–rugpjūtį nuvilnija melsvai violetinių, mėlynų ir melsvų, kvapnių žiedų jūra. Tada laukuose pasklinda nuostabus, tik šiems augalams būdingas svaigus aromatas. Žiedai po 3–8 susitelkę į retus menturius, kurie stiebo ir šakelių viršūnėse sudaro gana ilgas, pertrauktas varpas.

Tikroji levanda savaime auga Europoje, Viduržemio pajūrio kraštuose. Dėl eterinio aliejaus plačiai auginama Pietų Europoje (Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje), taip pat Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Šiaurės Afrikoje, Australijoje, Amerikoje, Kanadoje.

Patirtis

Levandos mėgsta saulėtą, šiltą užuovėją, lengvą, humusingą, ne rūgščią, bet kalkingą, apysausę dirvą, todėl joms labai tinka Dzūkijos laukai. Taip pat gali augti lengvo priemolio vandeniui laidžioje dirvoje. Šlapioje ir sunkioje dirvoje augalai blogiau auga ir dažniau apšąla, dėl to mūsų augintojams kartais ir nepasiseka. Todėl prieš sodinant levandas verta įsitikinti, ar tinkamas dirvožemis jas veisti.

Į nuolatinę vietą daigai sodinami birželio pradžioje 50 x 60 cm atstumu. Dirva ruošiama kaip ir kitiems daugiamečiams augalams. Daigams prigijus, augalai mulčiuojami pjauta vytinta žole ar kitu mulčiu. Pavasarį ir vasarą purenami tarpueiliai, naikinamos piktžolės, augalai tręšiami kompostu arba kompleksinėmis trąšomis, sausrų metų laistomi.

Visą straipsnį skaitykite žurnale rasos nr. 14

Peržiūrėti numerį galite ČIA.