Maistas vis mažiau užterštas pesticidais, bet nerimo dėl ateities netrūksta

Ūkininkai piktžolėms ar kenkėjams naikinti į pagalbą dažnai pasitelkia pesticidus, o jų likučiai nukeliauja ir į daržoves, vaisius, įvairius augalus. Nors ir nedideliais kiekiais, bet nuolat su maistu į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai metams bėgant niekur nedingsta, o kaupiasi ir gali daryti žalą sveikatai. Todėl nuolat stebima pesticidų likučių maisto produktuose situacija ir galima rizika vartotojų sveikatai. Naujausi augalų apsaugos produktų maiste patikrų duomenys rodo, kad europiečiai valgo maistą, kuriame beveik nėra pesticidų likučių arba yra labai mažai. Lietuvoje maisto produktų užterštumas pesticidų likučiais yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES).

Food quality control conceptVienur padaugėjo, kitur – sumažėjo

Kenkėjai, piktžolės, augalų ligos derlių gali gerokai sumažinti, o efektyvus pesticidų naudojimas suteikia ūkininkams galimybę išsaugoti žymią dalį žemės ūkio augalų derliaus. Nors pesticidai neabejotinai daro teigiamą poveikį ekonominiam potencialui per padidėjusią maisto, pašarų produkciją, tačiau pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, jog šios medžiagos yra toksiškos ir potencialiai grėsmingos žmonių sveikatai, turi nepageidaujamą poveikį supančiai aplinkai.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė ES 2018 m. augalų apsaugos produktų likučių tyrimų maiste ataskaitą (dvejus metus trunka duomenų surinkimas ir analizė). Duomenys gauti atliekant valstybinę maisto kontrolę ES šalyse narėse, Islandijoje ir Norvegijoje. Jie apima ir tiksliniu, ir atsitiktinės atrankos būdu paimtų mėginių tyrimų rezultatus. Iš viso EFSA išanalizavo 91 015 mėginių, atrinktų 2018 m., tyrimų rezultatus. 95,5 proc. šių mėginių pesticidų likučiai neviršijo didžiausių leidžiamų kiekių.

Iš 11 679 mėginių, atrinktų pagal ES koordinuojamą kontrolės programą (atsitiktinės atrankos būdu), 98,6 proc. tyrimų rezultatų atitiko teisės aktų reikalavimus. EFSA ataskaitoje teigiama, jog atsitiktinės atrankos būdu atrinktų mėginių duomenų grupė yra ypač svarbi, nes ji apima tą patį produktų krepšelį trejų metų laikotarpiu, todėl galima nustatyti pesticidų likučių augimo ar mažėjimo tendencijas tam tikruose produktuose. Pavyzdžiui, nuo 2015 m. iki 2018 m. bananų mėginių, kuriuose viršytas didžiausias leidžiamas pesticidų likučių kiekis, padidėjo nuo 0,5 iki 1,7 proc., paprikų – nuo 1,2 iki 2,4 proc., baklažanų – nuo 0,6 iki 1,6 proc., vynuogių – nuo 1,8 iki 2,6 proc. Ir priešingai, per minėtą laikotarpį brokolių mėginių, kuriuose viršytas didžiausias leidžiamas pesticidų likučių kiekis, sumažėjo nuo 3,7 iki 2 proc., pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus – nuo 0,9 iki 0,6 proc., vištų kiaušinių – nuo 0,2 iki 0,1 proc.

Vertindami riziką tyrėjai teigia, jog mažai tikėtina, kad pesticidų likučių atžvilgiu išanalizuoti maisto produktai galėtų kelti riziką vartotojų sveikatai, tačiau vis tik rekomenduoja būdus, kaip padidinti Europos kontrolės sistemų veiksmingumą ir toliau užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį.

Lietuvoje situacija geresnė

EFSA duomenimis, pesticidų likučių nustatyta 4,5 proc. ES tirtų maisto produktų, Lietuvoje – 1,1 proc.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informavo, jog kiekvienais metais sudaro Augalinio maisto taršos mėginių atrinkimo planą. Ruošiant šį planą yra vertinami tiek VMVT turimi kontrolės rezultatų ir laboratorinių tyrimų duomenys, tiek iš kitų Europos Sąjungos šalių ir atsakingų institucijų gauta informacija.

„2018 m. maisto produktai, kuriuose tirti pesticidų likučiai, buvo parinkti atsižvelgiant į 2016 m. EFSA ataskaitos dėl pesticidų likučių maiste duomenis, 2017 m. VMVT valstybinės maisto produktų kontrolės duomenis, Europos Komisijos Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos duomenis. 2018 m. pesticidų likučiai tirti tokiuose maisto produktuose kaip kiviai, granatai, citrinos, obuoliai, kriaušės, persikai, ananasai, salotos, ridikėliai, agurkai, prieskoninės daržovės (svogūnų laiškai, krapai), morkos, bulvės, cukinijos, moliūgai, taip pat uogos (braškės, trešnės, vyšnios, serbentai), arbūzai, kavos pupelės, arbatžolės, įvairūs džiovinti vaisiai, sėklos (linų sėmenų) ir kruopos (miežių, kvie-
čių)“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė.

Kiekvienais metais visos ES šalys, tarp jų ir Lietuva, dalį maisto produktų mėginių atrenka ir ištiria vadovaudamosi savo pačių atliktu rizikos vertinimu, o kitą dalį – vadovaudamosi ES reglamentų nurodymais. 2018 m. tarp tokių maisto produktų buvo baklažanai, bananai, brokoliai, vynuogės, žirniai, saldžiosios paprikos, grybai, kviečių grūdai, grynas alyvuogių aliejus ir perdirbti grūdiniai produktai mažiems vaikams.

2018 m. pesticidų likučiams nustatyti iš viso buvo ištirti 538 maisto produktų mėginiai bei 68 grūdų ir jų produktų mėginiai – išimtinai glifosatams nustatyti.

„281 mėginyje nebuvo aptikta pesticidų likučių pėdsakų, o 249 mėginiuose – nustatyti nedideli pesticidų likučių kiekiai, kurie neviršijo teisės aktuose nustatytų didžiausių leistinų kiekių. Tiriant glifosato likučius grūduose ir jų produktuose, 61 mėginyje jo likučių nebuvo aptikta visiškai, o 6 mėginiuose nustatyti likučiai neviršijo didžiausių leistinų kiekių. Tik 8 augalinės produkcijos mėginiuose buvo aptikta pesticidų likučių, kurių kiekiai viršijo teisės aktuose nustatytus didžiausius leistinus kiekius. Teisės aktuose nustatytą didžiausią leistiną kiekį viršijanti tarša glifosatu nustatyta 1 mėginyje“, – teigė A. Serapinaitė.

woman's hands washing lettuce in kitchen sinkPasak specialistės, maisto produktų, kuriuose buvo tirti pesticidų likučiai, kilmės šalis ne tik Lietuva ir ES šalys – tirti produktai į mūsų rinką atvežami ir iš ne ES valstybių, pavyzdžiui, Rusijos, Baltarusijos, Turkijos, Egipto, PAR, Ekvadoro ir kt. Nustačius didžiausias leistinas koncentracijas viršijančią taršą pesticidų likučiais 2018 m. uždrausta realizuoti greipfrutų siuntą iš Turkijos (10 t), vynuoges iš Italijos (4 t), paprikas iš Lenkijos (1 t), lietuviškas avietes (20 kg), kviečius (61 t), krapus.

„Vertinant glifosato likučių tyrimų duomenis pagal produktus, glifosato likučių, viršijančių teisės aktuose nustatytus kiekius, buvo aptikta tik vienoje – grikių kruopų (24 kg), kurių kilmės šalis Rusija, – siuntoje“, – teigė VMVT vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė.

Po didinamuoju stiklu – grikiai

Pastaraisiais metais po didinamuoju stiklu buvo atsidūrę grikiai, nes anksčiau kilo ne vienas skandalas, kai buvo uždrausta tiekti rinkai nesaugius grikius. „Atsižvelgiant į pastaraisiais metais nustatomus atvejus, kuomet grūdai ir jų produktai (kviečiai, grikiai) dėl ūkyje netinkamai naudojamos augalų apsaugos priemonės – glifosato – būna užteršti šios cheminės medžiagos likučiais, jau kelerius metus pesticido glifosato likučiams nustatyti yra tiriami grūdai. Pernai iš jų didžiąją dalį (80 proc.) sudarė grikiai“, – tvirtino A. Serapinaitė.

Lietuvoje augalų apsaugos produktų su veikliąją medžiaga pesticidu glifosatu naudojimas grikiuose yra draudžiamas, todėl, pasak specialistės, nustačius šį pesticidą lietuviškuose grikiuose yra ne tik taikomos privalomos rinkos ribojimo priemonės, bet ir informuojama Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (VAT), kontroliuojanti tinkamą augalų apsaugos produktų naudojimą Lietuvos ūkiuose.

Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo VAT, 2019 metais nuo rugsėjo 17 d. VAT vykdė grikių pasėlių stebėseną. Grikių laukų stebėti važiuota 470 kartų. Stebėjimų metu grikių pasėliuose purškimų augalų apsaugos produktais nenustatyta.

Pažeidimų mažėja

VAT duomenimis, pastaraisiais metais atliekant augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų patikrinimus pastebimas mažėjantis ūkininkų, kurių ūkiuose nustatomas neatitikimų teisės aktų reikalavimams, skaičius. Pavyzdžiui, 2018 metais iš viso atlikus 2,4 tūkst. augalų apsaugos produktų naudojimo veiklos patikrinimų, pas 457 ūkininkus užfiksuota neatitikimų (t. y. 19 proc. viso patikrinimų skaičiaus). 2019 metais atlikus 2 299 patikrinimus, neatitikimų užfiksuota pas 342 ūkininkus (t. y. 15 proc. nuo viso patikrinimų skaičiaus).

Kaip informavo VAT, 2019 metais didžiausią pažeidimų dalį sudarė augalų apsaugos produktų ir beicuotos sėklos saugojimo reikalavimų nesilaikymas bei augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalo neturėjimas arba netinkamas jo tvarkymas.

Taip pat dažnai pasitaiko, kad augalų apsaugos produktai naudojami neturint galiojančio augalų apsaugos pažymėjimo arba purkštuvo pažymėjimo, taip pat nesilaikant etiketėse nustatytų reikalavimų. Dažniausiai ūkininkai augalų apsaugos produktus netinkamai naudoja apdorodami (purkšdami) ankštinių augalų ir javų, tokių kaip rapsai, pupos, kviečiai, avižos, pasėlius.

Pastaruoju metu VAT atliekant augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų patikrinimus buvo nustatyti tokie pažeidimai, kaip, pavyzdžiui, augalų apsaugos produktų naudojimas nesilaikant etiketėse nurodytų reikalavimų – naudojimas didesnėmis, nei registruota, normomis, taip pat naudojama augalų apsaugos produktų apdorojimo (purškimo) įranga, kuri neturi galiojančio purkštuvo pažymėjimo.

Apie ateitį negalvoja

„Dauguma ūkininkų augalų apsaugos produktus naudoja pagal reikalavimus, nepiktnaudžiauja. Šie produktai yra labai brangūs, ir daugiau jų naudoti paprasčiausiai neapsimokėtų – sąnaudos būtų per didelės galimam derliui gauti. Dažniausiai augalų apsaugos priemones naudoja ūkininkai, kurie pasirašę grūdų pardavimo sutartis su įmonėmis, jiems tuos chemikalus ir teikiančiomis“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė, Ignalinos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė.

Ji pati augalų apsaugos produktų nenaudoja, jos ūkis yra ekologinis. „Ekologiškai ūkininkaujant derlius yra mažesnis. Sėjame javus, kitas kultūras, taikome sėjomainą, kitokius žemės dirbimo principus. Ekologiniuose ūkiuose derliai yra daug mažesni, o vadinamieji cheminiai ūkiai gauna didesnį kiekį produkcijos naudodami augalų apsaugos priemones. Dabar tokios gyvenimo sąlygos, kad žmones slegia paskolos, bankai yra labai reiklūs, turbūt ūkininkai pesticidus ir naudoja, kad gautų didesnį derlių ir daugiau pajamų, tačiau dauguma ūkininkų neviršija leistinų kiekių. Be to, atitinkamos institucijos nuolat tikrina, kaip laikomasi reikalavimų“, – tvirtino M. Lukaševičienė.

Ūkininkė įsitikinusi, jog daug sveikiau valgyti be jokių cheminių produktų užaugintus ir pagamintus maisto produktus.

„Mes esame kaimo gyventojai ir negalime ūkininkauti taip, kad po mūsų čia niekas neaugtų. Nuo jaunų dienų gyvendami ir dirbdami laikomės principo, kad gražu ir sveika tai, kas natūralu. Nesiekiame naudos bet kokia kaina. Ekologiškai ūkininkaudami atostogų į egzotines šalis nenuvyksime (ko labai ir netrokštame), bet visko pakanka, savo šeimai, vaikams, anūkams galime iškepti sveikos duonos, turime visų produktų, kurių mums reikia“, – pasakojo M. Lukaševičienė.

Pasak pašnekovės, ūkininkavimas be chemijos – nauda ir gamtai, aplinkai. Ekologiškai ūkininkaujant saugoma augalijos, gyvūnijos įvairovė. Ekologiniame lauke žemę purena sliekai ir visi kiti, gyvenantys žemėje.

„Ekologiniai ūkiai Lietuvoje yra ties išnykimo riba. Jiems sunku išsilaikyti, kai aplink yra cheminiai ūkiai, kurie chemikalais purkšdami savo laukus tyčia ar netyčia užgriebia ir kaimyninio ekologinio lauko kraštą. Buvo atvejų, kai su purkštuvais užgriebė ir penkiasdešimt metrų lauko. Tuomet ekologinio lauko visiškai nelieka, o visada kaltas ne tas, kuris nupurškia, o tas, kieno laukas. Taip netenki ekologinės produkcijos, ji nesertifikuojama“, – pasakojo M. Lukaševičienė.

Pasak ūkininkės, dabar didelis dėmesys skiriamas jauniems ūkininkams, tačiau dalį jų galbūt galima vadinti vienadieniais. „Vyresni ūkininkaujantys žmonės chemines priemones naudoja labai atsargiai, o jauni ūkininkai naudoja įvairius chemikalus – tręšia dirvą, naudoja augalų apsaugos priemones, kad tik gautų kuo daugiau pinigų, bet apie tokio ūkininkavimo pasekmes nesusimąsto, neturi mados atsisukti ir pagalvoti, kas bus ateityje“, – apgailestavo M. Lukaševičienė.

Europos Sąjungoje pesticidai ir jų veikliosios medžiagos yra atidžiai stebimi. Pernai Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl tausiojo pesticidų naudojimo. Joje raginama paspartinti integruotosios kenkėjų kontrolės įgyvendinimą ir skatinamas alternatyvių produktų bei metodų naudojimas. Europos Parlamentas ragina valstybes nares pereiti prie tvaresnio pesticidų naudojimo ir didinti necheminių alternatyvų bei mažos rizikos augalų apsaugos produktų pasirinkimą. Raginama stiprinti rinkoje esamų pesticidų vertinimą ir įpareigoti Europos Komisiją tirti realų pesticidų poveikį žmogaus sveikatai.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė