Melioracijos klausimus būtina spręsti

Melioracijos statiniai ir sistemos Lietuvos žemės ūkiui tarnauja jau vidutiniškai puse amžiaus, o jų eksploatacinis laikotarpis beveik išseko. Dėl lėšų trūkumo ir vangaus melioracinių sistemų remonto blogos būklės naudmenų plotai kasmet didėja.
Pagal VĮ Valstybės žemės fondas pateiktus duomenis bei Melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinės duomenų bazės suvestines, šiuo metu valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 82 proc., ir per 72 000 km drenažo rinktuvų, kurių nusidėvėjimas – 60 proc.
2016 metais atlikus melioruotų žemių, melioracijos statinių įvertinimą, buvo nustatyta, kad blogos būklės plotų yra virš 220 tūkst. ha. Jie užmirkę, žemės ūkio naudmenos pavirtusios pelkėmis, apaugusios miškais ar krūmynais. Net 54 proc. valstybei priklausančių visų griovių ir apie 40 proc. vandens pralaidų yra itin prastos būklės.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas sako, kad melioracijos problemas šalyje reikia spręsti kuo skubiau.
Viena iš idėjų, kuri padėtų spręsti valstybinių melioracijos ir hidrotechnikos statinių remonto problemas, galėtų būti specialios programos (fondo) melioracijai sudarymas iš žemės savininkų ir valstybės institucijų įnašų. Į šį fondą galėtų patekti ir dalis aplinkosaugos bei kitų programų lėšų.
Pasak ministro B. Markausko, ieškant sprendimų melioracijos bėdoms spręsti, neišvengiamai teks keisti ir Melioracijos įstatymą.
Bene pagrindinė melioracijos sistemų nusidėvėjimo ir jų būklės spartaus prastėjimo priežastis yra finansavimo stoka. Melioracijos statiniams ir sistemai rekonstruoti lėšų iš valstybės biudžeto neskiriama nuo 2012 metų. Iš Kaimo plėtros programos melioracijos statinių ir sistemų rekonstrukcijai 2007–2013 m. programiniu laikotarpiu buvo išmokėta 111 mln. eurų, o 2014–2020 m. laikotarpiui numatyta 87 mln. eurų.