Mėšlas gali tapti žaliava elektros energijos gamybai

Šiemet po pertraukos biodujų gamintojai vėl turi galimybę pretenduoti į paramą – iki liepos 31 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje (NMA) renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“.

Siūlo paramą

Žemės ūkio sektoriuje šiuo metu veikia dvylika 13,3 MW instaliuotos elektros galios biodujų jėgainių. Biodujų jėgainių projektai brangūs, 1 kW instaliuotos galios kaina yra apie 5,2 tūkst. eurų. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones mokėta parama buvo per maža, ji sudarė vos 10–15 proc. projekto vertės ir neskatino ūkio subjektų imtis tokių projektų įgyvendinimo.

Šiuo finansiniu laikotarpiu padėtis turėtų iš esmės pasikeisti. Kaip skelbia NMA, biodujų gamyba remiama per KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklą „Parama biodujų gamybai iš žemės ūkio ir kitų atliekų“. Siekiama sudaryti sąlygas dideliems gyvulininkystės ūkiams, ypač kiaulių kompleksams, paukštynams, utilizuoti didelius mėšlo kiekius pagal visus aplinkos apsaugos reikalavimus. Parama šiai veiklai taip pat suteiks galimybę kaimo vietovėse plėtoti energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių bei gauti papildomų pajamų.

Anot NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmojo paramos administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Kristinos Stašelienės, palyginti su ankstesnių šaukimų sąlygomis, šiuo metu jos yra kiek palankesnės pretenduojantiems į paramą – nebeliko reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. darbuotojų būtų kaimo gyventojai, vietoj techninio projekto galima pateikti projektinius siūlymus, jei pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, kartu su paraiška neprivaloma pateikti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, su finansų įstaiga pasirašytas paskolos sutartis galima pateikti iki mokėjimo prašymo, kuriame prašoma kompensuoti skolintomis lėšomis įgyvendintas investicijas, pateikimo datos, o ne iki para-
mos sutarties pasirašymo dienos.

Didžiausia paramos suma vienam projektui – 1,6 mln. eurų, paramos intensyvumas – iki 60 proc. Ne mažiau kaip 50 proc. per metus pagamintų biodujų, biometano ar elektros energijos turės būti parduodama. Remiama biodujų (biometano) iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų šilumos ir elektros energijos bei degazuotojo subst­rato gamyba.

Biodujų gamybos žaliavų struktūroje ne mažiau kaip 50 proc. turi sudaryti iš pareiškėjo ūkio arba pagal ilgalaikes sutartis gaunamas gyvulių ir paukščių mėšlas. Iš viso paramai finansiniam 2014–2020 metų laikotarpiui numatoma skirti 45 mln. eurų. Pasinaudojus šia parama galima būtų pastatyti apie 30 biodujų jėgainių, kurių bendra elektrinė galia – apie 20 MW.

Kaip skelbia NMA, pareiškėjas gali numatyti gaminti kelių rūšių biodujas, tačiau tokiu atveju biodujų gamyba iš gyvulių, paukščių mėšlo bei kitų biologiškai skaidžių atliekų yra privaloma. Paramos pagal veiklą gali prašyti ūkininkai bei labai mažos arba mažos įmonės. Mažos įmonės, teikdamos paraiškas, privalo įsipareigoti, kad savo statusą išlaikys iki kontrolės laikotarpio pabaigos, tuo metu labai mažos įmonės gali tapti mažomis, pasiektą įmonės statusą jos taip pat turės išlaikyti iki kontrolės laikotarpio pabaigos.

Gamins elektrą bei šilumą

Ateinantį pavasarį Joniškio rajone, Taučiūnų kaime, šalia Skaistgirio miestelio, turėtų pradėti veikti biodujų jėgainė, kurios statybai UAB „Biometana“ iš KPP gaus 1,58 mln. eurų paramą. Šioje jėgainėje per metus ketinama išskaidyti apie 3 tūkst. tonų augalinės kilmės biomasės – šiaudų bei įvairių organinių atliekų – apie 24,6 tūkst. tonų skystų karvių srutų, apie 14,9 tūkst. tonų kieto karvių mėšlo, apie 1,3 tūkst. tonų paukščių mėšlo bei apie 3 tūkst. tonų išrūgų. Skaidymo procese susidariusios biodujos bus deginamos kogeneraciniame įrenginyje. Per metus bus pagaminama apie 6 180 MWh elektros energijos bei apie 5 931 MWh šiluminės energijos.

UAB „Biometana“ direkto­rius Aušrys Grybė teigė, kad mintis pradėti biodujų, elektros, šilumos ir degazuoto substrato gamybą iš šalutinių produktų ir atliekų pagal šiandienines inovatyvias technologijas kilo išanalizavus šalia esančių bendrovių šalutinių veiklos produktų ir atliekų kiekius bei jų sudėtį.

„Kadangi šie produktai yra biologiškai skaidūs, susidaro galimybė išskirti iš jų energiją, ją parduoti ir taip plėtoti verslą. Be to, mums rūpi ir aplinka, kurioje gyvename, – perdirbus šias biomedžiagas, iki 80 proc. sumažėja jų kvapų intensyvumas, o degazuotas substratas yra puiki ekologiška trąša“, – aiškino A.Grybė.

Anot jo, parengti biodujų jėgainės statybos projektą nebuvo lengva, nes Lietuvoje panašių projektų rengiama dar nedaug, bet labai padėjo konsultantai. Dar ir dabar jį įgyvendinant tenka nemažai ieškoti informacijos apie statybos darbų specifiką, biochemiją, energijos gamybą. Tačiau tikimasi, kad projekto inovatyvumas netaps kliūtimi laiku užbaigti tiek rangos darbus, tiek ir viso projekto įgyvendinimą.

NMA misija – būti patikima ir pažangi organizacija ir suteikti galimybes paprasčiausiu būdu pasinaudoti parama žemės ūkiui, kaimo plėt­rai ir žuvininkystei.

Truputis statistikos

NMA 2019 m. sausio 1 d. – birželio 28 d. pagal KPP priemones:

  • surinko apie 6,85 tūkst. paraiškų;
  • išmokėjo – per 101,012 mln. Eur paramos;
  • populiariausios veiklos sritys: „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (surinkta 1 257 paraiškos, prašoma 52,5 mln. Eur) , „Parama smulkiesiems ūkiams“ (surinkta 1290 paraiškų, prašoma 19,3 mln. Eur), „Parama asbestinių stogų dangos keitimui“ (surinkta 2 188 paraiškų, prašoma 3,8 mln. Eur);
  • 95 proc. pareiškėjų, paramos gavėjų NMA veiklą ir paslaugas vertina teigiamai (2018 m. reprezentatyvios apklausos duomenys).