Milijonų verta veja tinka tik ožkoms ganyti

Vietoj dirbtinės dangos – piktžolių priaugusi aikštelė. Jurbarkiečiai spėlioja, į kieno kišenę ir kiek nugulė stadionui rekonstruoti skirtų pinigų.

Naujoji Jurbarko r. valdžia jau keli mėnesiai sprendžia, kaip įkvėpti gyvybės šiemet baigtam renovuoti miesto stadionui. Nuo vasario jame dar nevyko nė vienerios varžybos ar treniruotės – futbolo specialistai tvirtina, kad už milijoną atnaujinta veja tinka tik ožkoms ganyti.

Taupymo grimasos
Jurbarke nuo seno gyvos futbolo tradicijos, didelių pasiekimų sulaukė rajono regbininkai, todėl prieš keletą metų rengdami projektą Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo abipus sienos programai buvę rajono vadovai apsisprendė įrengti modernų futbolo ir regbio stadioną. Tam buvo skirta daugiau kaip 2,5 mln. Lt. Už šiuos pinigus turėjo būti rekonstruota beveik 1 000 kv. m aikštė ir pagalbinis pastatas, pastatytas priestatas.
Vien aikštės rekonstrukcijai – pagrindui paruošti, 15 cm storio dirvos sluoksniui užpilti, vejai įrengti ir užsėti – buvo leista skirti kone milijoną litų.
Vasarį, baigiantis buvusių Jurbarko r. vadovų kadencijai, stadiono egzistavimą paskubomis palaimino valstybinė komisija, bet nušvitus pavasariui paaiškėjo, kad pievoje telkšo balos, o žolė – ne veja! – pagal rūšinę sudėtį tinka tik ožkoms ganyti.
Naujieji rajono vadovai pavasarį išklausė futbolo klubo „Vulkanas“, pernai žaidusio antrojoje Lietuvos futbolo federacijos lygoje, priekaištus ir ėmėsi ieškoti išeities. Nors stadioną renovavusi UAB „Statybų ritmas“ pripažįsta trūkumus, jų taisyti neskuba – pasak Jurbarko vicemero Sauliaus Lapėno, reikalauja, kad defektų aktą savivaldybės atstovai parašytų, jog daugiau priekaištų neturės. O kaip tą pažadėti, jei kur žiūri, ten byra, kur palieti – ten plyšta?
Bet didžiausias futbolo entuziastų rūpestis vis dėlto yra veja. Svarstant, kodėl pavasarį stadione nesudygo žolė, paaiškėjo, kad lėšos laistymo įrangai buvusių rajono vadovų nurodymu „sutaupytos“ ir panaudotos stadiono namelio šildymui įrengti. Dabar vieni tvirtina, kad nešildomas namelis per žiemą būtų supelijęs, kiti stebisi, kam tik vasarą naudojamam pastatui išvis prireikė šildymo.
Po ilgų debatų pagaliau susitarta, kad laistymo įrangą nupirks ir už vejos išlyginimą, atsėjimą ir patręšimą sumokės projektą įgyvendinusi įmonė. Vadovautasi Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. Evaldo Klimo pateikta išvada, kad išlyginus veją, atsėjus žolę ir pradėjus ją laistyti, aikštyno danga atsinaujins, o ateinančiais metais bus galima pagerinti ir žolės rūšinę sudėtį.

Blogiau, nei buvo
Tačiau vos tik UAB „Jurbarko komunalininkas“ darbuotojai į stadioną atsivarė žemės dirbimo techniką ir pradėjo lyginti veją, vėl kilo skandalas. Sporto klubo „Vulkanas“ prezidentas Gediminas Eiza praėjusią savaitę savivaldybėje pareiškė, jog tai, kas dabar daroma, – betikslis pinigų švaistymas.
Klubo pakviesta agronomė-konsultantė Loreta Aleknevičienė nustatė, kad nei dirvožemis, nei žolė aukšto lygio stadionui netinka, todėl būtina specialia įranga persijoti gruntą, užpilti naują dirvožemio sluoksnį ir pasėti specia­liai stadionams apželdinti skirtą žolę, antraip veja niekada neatitiks saugumo reikalavimų.
Futbolo klubas „Vulkanas“ siekia, kad jų nurodytus darbus savivaldybė pradėtų daryti dar šį rudenį, tuomet pavasarį būtų galima tikėtis gražios vejos. Be to, laukia ir daugiau darbų – teks rekonstruoti stadiono pagalbines patalpas, įrengti teisėjų persirengimo kambarius su dušais. Blogai ir tai, kad atsarginių žaidėjų suoleliai užstoja vaizdą žiūrovams, nėra reikalaujamų 500 sėdimų vietų, tribūnoje neįrengtos darbo vietos žurnalistams, neišplėtota ženklinimo ir nuorodų sistema, nėra penkių stovų vėliavoms.
Tai būtiniausi dalykai, kad komanda jei ne šiemet, tai bent atei­nančiais metais galėtų dalyvauti pirmenybėse.
„Jūsų stadionas turėjo tapti vienu unikaliausių stadionų Lietuvoje – nedaug yra tokių, kurie skirti tik futbolui. Viskas, kas jame buvo numatyta, buvo suprojektuota pagal Lietuvos futbolo federacijos rekomendacijas. Nežinau, kas ir kodėl pakeitė projektą, bet dabar daug reikėtų įdėti, kad stadionas atitiktų bent minimalius reikalavimus“, – susitikęs su Jurbarko r. vadovais sakė Nacionalinės futbolo akademijos direktorius, stadionų saugumo ekspertas Raimondas Statkevičius, prieš metus planavęs, kokias futbolo rungtynes ir kokias futbolininkų stovyklas rengs Jurbarke.
Kad stadione iki rekonstrukcijos augusi žolė buvo dešimt kartų geresnė už pasėtą naują, sutiko ir Jurbarko kūno kultūros ir sporto centro direktorius Antanas Domeika, apgailestavęs, kad projekte numatyta dirbtinės dangos aikštelė, žolės šukavimo įranga ir daugelis dalykų, be kurių futbolininkai negali išsiversti, tapo taupymo aukomis.

Geriausia pamiršti?
Iš kur gauti pinigų rekonstruoto stadiono rekonstrukcijai – dabar jau ne vienintelis ir anaiptol ne pats svarbiausias Jurbarko r. savivaldybės administracijos rūpestis. Nors stadionas valstybinės komisijos jau yra palaimintas naudoti, Europos Sąjungos finansuojamo projekto ataskaitos dar nepatvirtintos, todėl savivaldybė bet kada gali sulaukti kontrolinės patikros. O sutartyje su finansavimą skyrusia organizacija numatyta, kad septynerius metus rekonstruotame stadione jokių didelių pakeitimų nebus daroma.
Atrodytų, kad geriausia išeitis būtų palikti stadioną likimo valiai ir laukti, kol baigsis finansavimo sutartyje numatyti apribojimai.
Tačiau futbolo klubas „Vulkanas“, kartu su savivaldybe įsteigęs viešąją įstaigą „Jurbarko futbolas“, politikus spaudžia greičiau apsispręsti dėl stadiono likimo. Klubo prezidentas G. Eiza prašo stadiono administravimą patikėti „Vulkanui“.
„Ko laukti, jei dar šiemet už 10 tūkst. eurų mes galime turėti gražią veją? Dešimt metų vieninteliai Jurbarke rūpinomės futbolu, nes nė vienai valdžiai jis nerūpėjo. Pasitikėkite mumis, leiskite tapti partneriais ir stadionas atgims“, – tvirtina raštais savivaldybę atakuojantys futbolininkai. Kad be klubo stadione niekas nepadarys tvarkos, įsitikinęs ir Lietuvos futbolo federacijos atstovas R. Statkevičius.
Kam patikėti administruoti rekonstruotą, tačiau niekam netinkantį stadioną, Jurbarko r. savivaldybės taryba dar nesvarstė, tačiau nesunku nuspėti, kad stadionas ir toliau priklausys Kūno kultūros ir sporto klubui. Jei kokius metus kitus jis ir pastovės tuščias, niekam, išskyrus futbolininkus, širdies neskaudės – juk finansavimą rekonstrukcijai skyrę ES fondai nereikalauja jokių stadiono veiklos ataskaitų.

Daiva BARTKIENĖ
Autorės nuotrauka

kaimo_laikrastis Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.