Nauja kaimo mokyklų uždarymo banga – nėra vaikų ir pinigų

Baigiantis vasariui savivaldybės skuba tvirtinti savo biudžetus. Planuodami būsimas išlaidas, rajonų vadovai negali nematyti, kaip kasmet vis labiau brangsta mažų mokyklų išlaikymas, – šiemet paaiškėjo, jog lėšų, kad išgyventų, pritrūks ne tik pagrindinės mokyklos, bet ir kaimo gimnazijos. Kiekvienos savivaldybės po­litikai skirtingai ieško išeičių, tačiau pasirinkimas nedidelis: arba mokyklas jungti, arba uždaryti.

Problemas stumia tolyn Šakių savivaldybės vadovams šie metai prasidėjo galvos skausmu – Paluobių daugiafunkciame cent­re, kur pernai, gelbėjant mokyklą, dar buvo įkurtas ir neįgaliųjų dienos centras, teliko tik 20 vaikų, dauguma jų – ikimokyklinukai. Jungti daugiau kaip dvi klases neleidžiama, o mokykloje teliko po vieną pirmoką ir trečioką bei penki ketvirtokai. Ne geresnė prognozuojama ir ateitis: jei ikimokyklinukų ir nesumažės, tai Rugsėjo 1-ąją mokykloje geriausiu atveju liks penki vaikai. Paluobių mokykloje iki šiol dirba 30 žmonių, įstaigos išlaikymas savivaldybei per metus kainuoja 280 tūkst. eurų. Taigi vieno vaiko išlaikymas Paluobiuose Šakių rajono biudžetui atsieina 13,5 tūkst. eurų – šešis kartus brangiau nei artimiausioje Griškabūdžio gimnazijoje, kur net nereikėtų steigti papildomų klasių. Pernai Paluobių mokykla tapo daugiafunkciu centru – po jos stogu įsikūrė neįgaliųjų dienos centras. Naujam padaliniui įkurti savivaldybė nepagailėjo 15 tūkst. eurų, dar 30 tūkst. eurų atseikėjo darbuotojams išlaikyti. Buvo prognozuojamas didžiulis neįgaliųjų užimtumo poreikis, tačiau traukos centru jis netapo – laiko praleisti į mokyklą ateina vos aštuoni vietiniai gyventojai. Šakių politikai praėjusią savaitę vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje skausmingai svarstė, ką daryti, kad kaimas visiškai neliktų be ugdymo įstaigos. Siekiant nepiktinti kaimo gyventojų, nuspręsta pradinukus perkelti į Griškabūdžio gimnaziją, o daugiafunkcio centro pertvarką atidėti dar metams. Per pastaruosius trejus metus Šakių rajono mokyklos neteko daugiau kaip 600 mokinių, kai kuriose mokyklose jau nėra net po šimtą ugdytinių. Ant plauko kabo Žvirgždaičių progimnazija, šiemet mokanti tik 50 vaikų, vos 75 mokiniai yra Slavikų pagrindinėje mokykloje. Praėjusią savaitę Šakių savivaldybės taryba atsižvelgė į šio kaimo gyventojų prašymus ir nusprendė leisti mokykloje steigti devintą klasę. Jei tikrai visi 12 mokinių pasiliks Slavikuose siekti pagrindinio išsilavinimo, mokyklos pertvarka bus atidėta iki 2020 m. Vien švietimo įstaigų aplinkai išlaikyti šiemet Šakių savivaldybė skyrė trečdalį visų savarankiškoms funkcijoms įgyvendinti rajono biudžete turimų lėšų – 5 mln. 466 tūkst. eurų.

Vienintelė bėda – trūksta vaikų Vasario 22 d. Jurbarko savivaldybės taryba priėmė du mokyklų likimus keičiančius sprendimus. Likviduota Raudonės pagrindinė mokykla, nes apklausus mokinius ir jų tėvus paaiškėjo, kad ateinančiais mokslo metais čia liktų mokytis vos aštuoni mokiniai. Mokyklos išlaikymas kasmet kainuoja apie 300 tūkst. eurų. Rugsėjo 1-ąją Vadžgirio pagrindinė mokykla taps Eržvilko gimnazijos skyriumi. Mokyklos direktorius Sigitas Vaitiekūnas Jurbarko savivaldybės tarybos sprendimą reorganizuoti švietimo įstaigą vadina mokyklos gelbėjimu. „Niekas mokyklų neuždarinėja, atvirkščiai, rajono vadovai kiek įmanydami padeda. Bėdų neturime, tik vaikų nėra. Iš kur jų bus, jei kaime mažėja gyventojų, jauni žmonės išvyksta? Atėjo laikas ir mūsų mokyklai. Kas nenorėjo mokytis jungtinėse klasėse, jau pernai susirado kitas mokyklas – netekome apie 30 vaikų. Liko dar 55. Jokių permainų mokykloje po reorganizacijos jie nepajus – kaip dirbome, taip dirbsime“, – įsitikinęs S. Vaitiekūnas. Šiemet Vadžgirio pa­grin­di­nei mokyklai trūksta 26 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų. Direktorius tikina, kad kai kurios mokyklos jaučia dar didesnį pinigų trūkumą, tačiau jų direktoriai pernelyg nesijaudina.

Negalima leisti vegetuoti Pagramančio mokyklos direktorius Tauragės savivaldybės tarybos nariams šviesiai tiesiai išrėžė: „Arba duokit pinigų, arba uždarykit mokyklą. Jei savivaldybė mato, kad mokykla reikalinga, turi ją finansuoti. Negalima leisti ugdymo įstaigai vegetuoti.“ Tauragės savivaldybės finansininkų skaičiavimais, šiemet rajono mokykloms trūks 52 tūkst. eurų moksleivio krepšelio lėšų. Vienintelė išeitis išlaikyti mokyklų tinklą – perskirstyti 7 proc. valstybės skirto moksleivių krepšelio, nes pinigų šiemet jau trūksta net ir kaimo gimnazijoms. Be papildomo finansavimo dviem mėnesiams reikėtų uždaryti Skaudvilės ir Žygaičių gimnazijas. Beveik tokiam pat laikui finansavimo trūksta ir miesto „Aušros“ gimnazijai. Lomių pagrindinė mokykla neturi finansavimo 2,5 mėnesio, o jau minėta Pagramančio pagrindinė mokykla negalėtų veikti nuo rugpjūčio vidurio. Prieš metus dirbti pradėjusiam Pagramančio mokyklos direktoriui tai jokia naujiena – pinigų kaimo mokyklai trūksta kasmet, todėl švietimo įstaigos administracijai nelieka nieko kito, kaip tik taupyti. Zigmo Mozuraičio nuomone, išeitis galėtų būti etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Tauragėje nustatytas minimalus mokinių skaičius klasėse – vos penki. Pernai norėta jį padidinti bent iki 7, tačiau Švietimo skyriaus specialistai politikus iškart perspėjo, jog dėl to reikėtų uždaryti visas kaimo mokyklas. Dėl tuščių vietų klasėse Tauragės savivaldybė šiemet pasiruošusi mokykloms atseikėti 300 tūkst. eurų – triskart daugiau nei praėjusiais metais.

Nepatrauklios – nereikalingos? Tikru kuriozu galima vadinti Šilalės savivaldybės administracijoje šiuo metu rengiamą sprendimą nuo rugsėjo uždaryti Žadeikių pagrindinę mokyklą. Vos prieš mėnesį savivaldybė dar skelbė konkursą šios mokyklos direktoriui parinkti. Pedagogai juokauja, kad mokykla naikinama dėl to, jog neatsirado kandidatų. Jų pokštai turi pagrindą: rudenį Žadeikių pagrindinė mokykla be direktoriaus liko ketvirtą kartą. Ties savotiška nesvarumo būkle įstaiga atsidūrė 2014 m., kai mirė 25 metus mokyklai paskyręs šviesaus atminimo Bronislovas Aleksandravičius. Tais metais konkursas direktoriaus pareigoms eiti neįvyko, nes nebuvo nė vieno pretendento. 2015 m. balandžio mėnesį pagaliau atsirado direktorė – ja tapo savivaldybės administracijos darbuotoja Renata Rimkuvienė, tačiau, vos apšilusi kojas, ji tuoj pat pakėlė sparnus: prieš pat mokslo metų pradžią pasiprašė atleidžiama, nes laimėjo Pajūralio pagrindinės mokyklos direktoriaus konkursą. Paskutinėmis 2015-ųjų gruodžio dienomis Žadeikių mokiniams bei mokytojams buvo pristatytas naujas vadovas – iki tol Upynos Stasio Girėno mokyklos direktoriaus pavaduotoju dirbęs Nerijus Jocys. Jis irgi tedirbo pusmetį – laimėjęs konkursą, naujųjų mokslo metų išvakarėse išvyko dirbti Skaudvilės gimnazijos direktoriumi. Nė metų mokyklai nevadovavo ir rietaviškė Inga Litvinienė. Visiems jiems buvo akivaizdu, kad perspektyvos labai miglotos pirmiausia dėl mokinių mažėjimo. Šiais mokslo metais Žadeikių pagrindinėje mokykloje tesimoko vos šešios dešimtys vaikų. Nors yra būriukas ikimokyklinukų, priešmokyklinėje klasėje nėra nė vieno vaiko, taigi Rugsėjo 1-ąją tikriausiai nebus nė vieno pirmoko. Pirmos klasė nepavyko suformuoti ir šį rugsėjį. Mokykloje jungiamos beveik visos klasės, tik devintokai ir dešimtokai mokosi atskirai. Vien šiais mokslo metais dėl to mokykla jau neteko trijų mokinių. „Būkim biedni, bet teisingi ir aiškiai pasakykime: gyvenimas veda prie to, kad liks tik didžiosios kaimo mokyklos“, – tiesos į vatą nevynioja Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas. Švietimo ir mokslo mi­nisterijos duomenimis, jau 2016–2017 mokslo metais kaimo mokyklose mokėsi mažiau nei penktadalis visų Lietuvos vaikų – dauguma kaimo vaikų buvo priversti išvažiuoti mokytis į miestus. Daugiausia mokyklų Lietuvoje uždaryta 2000–2006 m.: per tą laiką jų sumažėjo nuo 1 568 iki 507. 2016 m. kaime veikė 47 pradinės, 2 progimnazijos, 277 pagrindinės, 126 gimnazijos ir 6 vidurinės mokyklos. Vieša paslaptis, kad, uždarius mokyklą, pradeda nykti ir kaimas – jauni žmonės supranta, kad mieste ir jiems, ir jų vaikams gyventi bus lengviau. Ar valstybė dar turi kokių priemonių kaimo mokykloms gelbėti?

Daug kas priklauso nuo savivaldybių

Eugenijus JOVAIŠA Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys

Mokyklų nykimo procesus galėtų sustabdyti Švietimo ir mokslo ministerijos rengiama mokytojų etatinio apmokėjimo sistema ir mokinio krepšelį pakeisiantis klasės krepšelis. Permainos jau derinamos su pedagogų profsąjungomis, o pavasarį apie jas turėtų išgirsti ir visuomenė. Bet mes tik galime teikti rekomendacijas, nurodyti bendruosius principus, o mokyklos Lietuvoje priklauso savivaldybėms. Nemanau, kad gerai, kai visi vaikai suvaromi į vieną didelę gimnaziją. Mūsų principinė nuostata – leisti mokytis pradinukams arti namų, kad jų niekur nereikėtų vežioti. Mažiems vaikams lengviau atvežti mokytoją. Tačiau kai klausiu savivaldybėse, ar daug yra likusių pradinių kaimo mokyklų, merai teigia, kad tokių jau beveik nėra. Mano nuomone, kai kurios savivaldybės be didelės būtinybės, o paprasčiausiai pritrūkus jautrumo paskuba uždaryti kaimo mokyklas, nors turi visas galimybes padėti joms išgyventi. Šiemet savivaldybių biudžetai gaus gerokai daugiau pinigų. Kas trukdo prisidėti prie švietimo įstaigų išlaikymo? Mano galva, tai geriausia investicija į savo krašto, čia gyvenančių žmonių ateitį. Nemažai tėvų patys atsiima savo vaikus iš kaimo mokyklų ir išveža mokytis į miestą. Tai žmonės, kurie supranta kokybiško išsilavinimo svarbą ir rūpinasi savo vaikų ateitimi.

Daiva BARTKIENĖ ŪP korespondentė