Naujiena daržui – auksaspalviai burokėliai

Geltonieji (dar vadinami auksaspalviais) burokėliai Lietuvoje populiarėja greičiau, nei tikėtasi. Šią naujovę išbandė ir marijampoliečiai ūkininkai Rita ir Rimantas Radžiūnai, tokius burokėlius auginantys penktus metus. 

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

 

Marijampoliečių atradimas

Savo 10 ha ūkyje Rūdos kaime (Gižų seniūnija, Vilkaviškio r.) Radžiūnai nebijo eksperimentuoti, randa vietos įvairioms daržovėms, tačiau kai kurių ilgainiui ir atsisakyti tenka. Nors nuo seno augina raudonuosius burokėlius, nesėkmingai yra bandę užsiauginti ir baltųjų: kiek beaiškino pirkėjams, šiems jie priminė runkelius, ir tiek, tad tokių daugiau nesėja.

Geltonieji burokėliai yra tie, kurių paklausa – nuolat auganti. Auksaspalviai šakniavaisiai (ypač akinančio ryškumo minkštimas) iš tolo traukia akį, o saldus, švelnus skonis sugundo iškart prapjovus burokėlį. Tad jie kuo puikiausiai tinka salotoms ir žali. Burokėliams įprastas skonis, suprantama, taip pat nedingęs.

R. Radžiūnienė žino, kad geltonųjų burokėlių košelę mamos mielai verda kūdikiams. O ji pati savo šeimai iš šių daržovių ruošia traškų garnyrą, papjausčiusi šiaudeliais ir pakepinusi 4–5 minutes keptuvėje. Gardžios ir burokėlių sultys, sumaišytos su obuolių sultimis.

Geltonieji  burokėliai, skirtingai nuo raudonųjų, nekeičia gaminamo produkto spalvos. Jie puikiai tinka konservuoti, sriuboms, salotoms ir daugeliui kitų patiekalų gaminti.

‘Boldor’ – nauja vidutinio ankstyvumo geltonųjų burokėlių veislė, kurią pasirinkę auginti Radžiūnai. Šakniavaisiai apvalūs ir gana nedideli, lygesni ir vienodesni nei raudonųjų burokėlių, odelė glotnesnė. Augalai gyvybingi ir vešlūs, lapija tvirta. Didelis privalumas – atsparumas ligoms. Vegetacija trunka 105 dienas, skaičiuojant nuo sudygimo.

Ar sunku auginti geltonuosius burokėlius? „Galima sakyti, kad šių burokėlių auginimas niekuo nesiskiria nuo raudonųjų, – atsakė R. Radžiūnienė. – Tik svarbu, kad nesusidarytų ertmių šakniavaisio viduje, tad tenka skirti daugiau magnio. Mineralinėmis trąšomis paprastai tręšiame pavasarį. Praėjusiais metais ypač tiko pirktinės ežero dumblo trąšos.“

Išskirtinė daržovių kokybė Radžiūnams yra prioritetas, tad niekada burokėlių nepurškia chemikalais nuo ligų. O per vasaros kaitrą burokėliai įstengė užaugti ir be laistymo sistemų.

Visą straipsnį skaitykite žurnale “Rasos” nr. 21