Nepralenkiamas užgavenių kaukiu meistras

Šiaulietis Saulius Tamulis spėja, kad jis Lietuvoje labiausiai pamišęs dėl Užgavėnių. Šios šventės nekantraudamas laukia, linksmai švenčia ir jai ruošiasi ištisus metus: padaro apie penkiasdešimt Žemaitijoje lyčynomis vadinamų senovinių kaukių ir su persirengėliais išsiruošia linksmai pašėlioti. „Vien šypsena žiemos neišvarysi. Kad ji paliktų mūsų kiemus, reikia gerokai patrepsėti ir iš širdies pasistengti“, – sako tautodailininkas.

Visiems reikalingas ir įdomus
Tą dieną, kai lankėmės, S. Tamulis beveik baigė drožti dvi kaukes, netrukus jas padės ant sofos šalia keturiasdešimties kitų savo kūrinių. Mostelėjęs jų pusėn, atvirauja tai mažoji dalis.
Iš viso savo rankomis padarytų kaukių menininkas turi bemaž 400. Dalis iškeliavo į parodas Panevėžyje, Kelmėje, Klaipėdoje, Trakuose, dar kelios dešimtys – į Vokietiją. Buvo planuota parodą surengti Ukrainoje, bet dėl organizacinių nesklandumų nepavyko. Vokietijoje pasiekė kalbos, esą svajojama kaukes parodyti Austrijoje. Sauliaus darbais domimasi ir JAV. Amerikos lietuvių bendruomenės laikraštis „Draugas“ publikuos straipsnį apie Lietuvoje švenčiamas Užgavėnes ir nenuilstantį kaukių meistrą iš Šiaulių.
„Nors esu mažo ūgio, bet didelių užmojų. Prieš Užgavėnes visi mane drasko į visas puses. Mokyklose vaikus mokau drožti kaukes ir pasakoju apie senąsias tradicijas, dalyvauju parodose ir, žinoma, pats ruošiuosi žiemos išvarymo šventei“, – greitakalbe beria tautodailininkas.

Šiaulių persirengėliai – išskirtiniai
Prieš pat Užgavėnes darbo kambaryje sunku rasti tuščią vietą. Čia surikiuotos kaukės, senoviniai kailiniai, šimtasiūlės, nudriskusios ir perkrypusios kepurės, kiti apdarai, reikalingi persirengėliams.
Saulius daug metų dalyvavo folkloro ansamblio „Auda“ veikloje, jam iširus įsiliejo į „Margulio“ ansamblį. Kiekvienais metais visiems jo nariams padaro kaukių ir visa daininga, šokti mėgstanti kompanija išvažiuoja į Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse vyti žiemos. „Taip metai iš metų. Kolektyvo nariams patariu, kaip apsirengti, tampu Užgavėnių dizaineriu, apdaliju kaukėmis ir išdundame švęsti“, – pasakoja S. Tamulis.
Šiauliečius persirengėlius daug kas yra įsidėmėję, nes jie kaskart atvažiuoja pasipuošę vis naujomis kaukėmis ir išmoningai įsikūnija į Užgavėnių personažus. Visuomet stengiasi, kad jų būtų kuo daugiau. Ilgai nesvarsčius tampama velniu, ragana, žydu, čigonu, Lašininiu, Kanapiniu, tarp jų visuomet būna gervė, nes ji bene geriausiai moka prišaukti pavasarį. Po šventės į namus visi grįžta be galo laimingi, puikiai nusiteikę, nepaprastai linksmi, o kai kada ir nubruzdintomis kaktomis ar nosimis. Šokant, dūkstant, „šoka“ ir kaukė ant veido, net ir mažiausias jos nelygumas gali nugrandyti odą. Iš širdies linksminantis, žinoma, nepatogumų nejaučiama arba į juos numojama ranka. Pasekmės pamatomos tik kitą dieną – nurimus šventei.

Medieną laisto kaip gėles
Žodžio kišenėje neieškantis ir dainuoti mėgstantis tautodailininkas per sezoną išdrožia apie penkiasdešimt kaukių, dažniausiai iš liepos, kai kada iš juodalksnio. Medienos parūpina draugai. Vos tik nupjauna medį, trinkomis nešini skuba pas darbštų ir kūrybingą bičiulį.
Saulius mėgsta dirbti su šlapia mediena, nes ji mielesnė rankoms – kur kas lengviau skaptuoti, be to, skleidžia malonų aromatą. Norėdamas, kad trinkos balkone ir rūsyje nesudžiūtų, nuolatos laisto lyg kruopščiai prižiūrimus augalus. „Kai nebūnu namuose, žmonos prašau palaistyti mano „gėlytes“. Nesipriešina, laisto“, – juokiasi kaukių meistras.
Iš vidutinio dydžio puskaladės sukuria dvi kaukes. Nors jų turi begalę, visos skirtingos. Nerasi nė vienos identiškos, panašios viena į kitą. Jei mato, kad dvi kaukės išeina vienodos, Saulius vienai priklijuoja ūsus, barzdą ir vaizdas kaipmat pasikeičia. Retsykiais iškyla kitas nepatogumas – pritrūksta medienos. Tuomet daro mažas suvenyrines kaukes, skirtas kabinti ant sienos.
Kaukių mimikas, išraiškas diktuoja tos dienos nuotaika ir fantazija. Saulius ją turi beribę, todėl drąsiai medyje išlieja visus savo sumanymus.
Užgavėnių kaukes tautodailininkas drožia daugiau nei 20 metų. Saulius Tamulis – vienintelis Šiaulių menininkas, jas kuriantis pagal senovines tradicijas. „Darau tik iš natūralių medžiagų: įvairių spalvų avikailio, medžio plaušo, linų, odos, – vardija kaukių meistras. – Autentika man labai svarbi. Retai naudoju net klijus. Ūsus, kaip seniau, pritvirtinu vinutėmis, pririšu.“
Po linksmiausios žiemos šventės Saulius pradeda ruoštis kitoms Užgavėnėms. Turguje pas sendaikčių pardavėjus ieško linų, karvių, ožkų ragų, miške grybaudamas dairosi žvėrių dantų. Tik turėdamas pakankamai medžiagos, medienos gali imtis drožybos. Kaukes paprastai daryti pradeda rudenį, vasarą sukuria vos vieną kitą, nes didžiąją laiko dalį skiria dar vienam savo pomėgiui – žvejybai.
Tautodailininkas nesigina: Užgavėnės jam pati gražiausia, laukiamiausia šventė. Ją pamėgo vaikystėje, susižavėjęs į namus atėjusiais persirengėliais. Nors jie vaikui atrodė baisūs, neišsigando. Atvirkščiai, susižavėjo ir tas įspūdis lydi visą gyvenimą.
Kaukių meistras apgailestauja, kad per Užgavėnes nebūna namuose ir negali priimti užsukančių persirengėlių. Su jais patinka bendrauti, juos pavaišinti savo keptais blynais, saldainiais.
„Keliskart neišvažiavau į Rumšiškes, – prisimena nenuilstantis Užgavėnių šventėjas. – Labai nustebino vaikai. Kai kurie jų, tėvelių, mokytojų pamokyti, padainavo lietuvių liaudies dainų, pagrojo dūdele, pažėrė linksmų posakių ir juokų. Gera žinoti, kad Užgavėnių tradicijos dar gyvos ir ilgai gyvuos.“

NUGALĖJO UŽSISPYRIMAS

  • Medinės kaukės Sauliui Tamuliui daug metų atrodė nepasiekiama svajonė. Kiekvieną dieną po 3–4 kartus pasiimdavo albumą „Užgavėnės Kurtuvėnuose“ ir žavėdavosi senųjų meistrų darbais. Galiausiai ir pats ryžosi pabandyti drožti. Pavyko. Sėkmė įkvėpė ir skatino toliau dirbti. „Iki šiol stebiuosi, ką gali padaryti žmogaus noras ir užsispyrimas“, – sako dabar jau nepralenkiamas kaukių meistras.
  • Prieš kelerius metus Lietuvos liaudies ir buities muziejuje Sauliaus kaukių parodoje apsilankė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tautodailininkas šalies vadovei padovanojo kaukę. Ji atsiuntė padėką už tradicijų puoselėjimą.
  • Tautodailininkas išbandė visokias technikas: papjė mašė, lipdė ir iš folijos, ir kartono.
  • S. Tamulio kaukės skina laurus Rumšiškėse, Plateliuose vykstančiose parodose.
  • S. Tamulis ne tik drožia kaukes, bet ir domisi senaisiais papročiais, lietuvių tradicijomis, yra surinkęs nemažai medžiagos apie linksmiausią žiemos šventę. Prieš trejus metus išleido knygą „Šalta žiema, bėk iš kiemo“.

Jurga  Sajenkienė

Sauliaus Tamulio asmeninės nuotraukos

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.