Obuolinės – šventė ne vien anykštėnams

Obuolinių akcentas buvo obuolių pyragų dėlionė Anykščių miesto parke.

Kiekvienas šalies rajonas turi savų, tik jam būdingų derliaus šventės tradicijų. Kai kurie kraštai ją švenčia siaurame žemdirbių rate. Tik ne Anykščiai! Čia Obuolinėmis vadinama derliaus šventė yra visuotinė – ji privilioja kartu švęsti ir žemdirbius, ir miestiečius, ir anykštėnus, ir svečius iš gretimų ar tolimų kraštų. Taip buvo ir šiemet. Juolab kad Anykščiai neseniai įgijo naują traukos centrą – Medžių lajų taką, viliojantį gausius lankytojų būrius iš visų šalies kampelių. Tokie svečiai praėjusį šeštadienį irgi papildė Obuolinių dalyvių gretas.
Bet svarbiausias dėmesys Obuolinėse, be abejo, teko ūkininkams. Šių metų geriausieji buvo ypatingai pagerbti. Pagarba parodyta ir puoselėjantiesiems savo sodybas, laikantiesiems etnografinių tradicijų.

Metas pasidžiaugti vieni kitais
„Ruduo – metas, kai ūkininko gyvenime pamažu ima nuslūgti įtampa dėl nepadarytų darbų, kai po truputį nurimstame ir pereiname į žiemos laiką, kai vėl lauksime pavasario ir su naujomis jėgomis kibsime į darbus“, – Anykščių miesto kultūros centre vykusioje oficia­liojoje Obuolinių dalyje sakė Žilvinas Augustinavičius – rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Ūkininkų sąjunga ir Anykš­čių r. savivaldybė buvo tradicinės derliaus šventės organizatoriai, sukvietę ūkininkus bei kitus rajono gyventojus aptarti dar ne visai baigtų praėjusios vasaros ir rudens darbų, pabendrauti su kolegomis, prisiminti, kas buvo smagaus ar ne visai pavyko, pasidžiaugti darbo rezultatais, pasidalyti ateities planais.
„Derlius šiemet ypač geras, – kreipdamasis į šventės dalyvius pasidžiaugė Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. – Tiesa, dar ne visas nuimtas. Meteorologinės sąlygos palankios, bet negali būti gero derliaus be nuoširdaus jūsų darbo, be atsidavimo žemei, tarpusavio supratimo. Mes būsime turtingesni ne vien materialinėmis vertybėmis, jei vieni kitais pasidžiaugsime, pasilinksminsime.“
Rajono vadovas neužmiršo paminėti ir skaudžiai ūkininkus plakančios rykštės – vilkų, draskančių gyvulius net kiemuose. Vilkų gaują rajone meras pažadėjo sumažinti.
Anot Ž. Augustinavičiaus, trum­pėjant dienoms, ūkininkai norom nenorom turi trumpinti ir savo darbo dieną. Nors ši vasara žemdirbiams ir nebuvo visai sėkminga, labai dosni, Ž. Augustinavičius paragino per daug jos nepeikti. „Nevykim Dievo į medį, – sakė jis. – Netoli nuo Lietuvos yra kraštų, labai nukentėjusių nuo sausros, ir ten dabar ūkininkai savo gyvuliams baigia sušerti pašarus, paruoštus žiemai. Tai gal ir ne taip blogai pas mus Lietuvoj.“

Apdovanojo geriausiuosius
Šiemet tradiciškai Anykščių rajono ūkininkų sąjunga or­ga­nizavo geriausio ūkio konkursą.
„Metų ūkis 2015“ rajone nu­galėtoju pripažintas Gintaro Šinkūno ūkis Kunigiškių kaime, Svėdasų seniūnijoje. Antroji vieta atiteko Jono Aleknavičiaus ūkiui Kavarsko seniūnijoje, o trečioji – Vaidos Bartulienės ūkiui Troškūnų seniūnijoje.
Ūkio laureato šeimininkas ir prizininkai apdovanoti specialiai šių metų konkursui sukurtais originaliais prizais – stilizuotomis obuolio statulėlėmis iš stiklo ir bronzos (jų autorė – tautodailininkė Jurgita Bugailiškienė) bei Anykščių mero ir ūkininkų sąjungos pirmininko pasirašytais sertifikatais, apjuosti austinėmis tautinėmis juostomis. Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės patarėjas Saulius Jakimavičius šių metų Anykščių geriausiesiems įteikė ir ministrės pasirašytus padėkos raštus su palinkėjimu visiems ūkininkams: „Stiprybės! Jūsų darbas sunkus, bet labai reikalingas.“
Be konkurso laureatų ir prizininkų, Obuolinėse nebuvo pamiršti ir kiti puikūs ūkininkai, tapę įvairių nominacijų laimėtojais: Edmundas Turskis, Mindaugas Kavoliūnas, Dalia Aurylienė, Algirdas Medeika, Nerijus ir Lina Bieliūnai, Ramūnas Noreika, Antanas Daugutis, Aušrius Žąsinas, Alvydas Jurkėnas, Rolandas Pajarskas, Vaidas Arlauskas, Raimundas ir Rita Labonai. Šiems ūkininkams teko savivaldybės dovanos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos padėkos raštai, šventės rėmėjų dovanos.
Obuolinės informacinis rėmėjas „Ūkininko patarėjas“ trims ūkininkams – A. Daugučiui, A. Medeikai ir E. Turskiui padovanojo savo leidinių prenumeratą.
Nors ir negalėjo varžytis geriausiojo metų ūkio konkurse, Ž. Augustinavičiaus vadovaujamą komisiją į savo valdas įsileido ir žemės ūkio bendrovės. Už įvairius nuopelnus tris iš jų – „Sodžius“, „Agrowil Nausodė“ ir „Elma“ – derliaus šventės proga specialiais prizais apdovanojo savivaldybė bei šventės rėmėjai.

Gera sodyba – graži sodyba
Pasinaudojusi proga, kad 2015-ieji paskelbti Etnografinių regionų metais, Anykščių rajono savivaldybė šiemet rinko etnografiškiausią šio krašto sodybą.
Pasak Sauliaus Rasalo, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo ir konkurso komisijos pirmininko, visas nominantes apžiūrėti buvę daug darbo, bet komisija likusi labai griežta. S. Rasalas patikino, jog komisija nesistengė surasti dūminę krosnį, sodybą be elektros ar šeimininką, gulintį šalia vištų. „Gera sodyba yra graži sodyba, – sakė jis. – Tikimės, kad paskatinome žmones pasidomėti, kas yra etnografiška, kas yra mūsų paveldas, kaip derėtų tvarkytis.“
„Gražiausia etnografinė sodyba 2015“ konkurso laureatėmis išrinktos 5 sodybos: Jono Biliūno Niūronių kaime, Daivos ir Valdo Baltakių Pirmaliūno kaime, Alfonso ir Audronės Matijošių Gečionių kaime, Stanislavos Bilevičienės Zabelynės kaime ir Marytės Gilvydienės Traupio miestelyje.
Konkurso laureatams buvo įteikti tautodailininkės J. Bugailiškienės sukurti prizai su tautinių juostų raštų motyvais ir bilietai į Kauno valstybinio dramos teatro spektaklį, sukurtą pagal Vaižganto kūrybą. Tuo spektakliu bus pradedamas Anykščiuose vyksiantis teatrų festivalis „Pakeleivingi“.
Dėmesio bei paminėjimo sulaukė ir dar dvylikos sodybų šeimininkai, išsaugoję kokį vieną etnografinį elementą, pavyzdžiui, seną sodą, lauko rūsius ar žiogrių tvorą.

Obuolių pyragai saulės ratu
O prasidėjo Obuolinės Anykščių miesto parke. Čia nuo ryto šurmuliavo derliaus ir amatų mugė. Rudens gėrybių, tautodailininkų sukurtų grožybių bei amatininkų dirbinių įsigyti atvykusiuosius pasitiko išradingos krašto bendruomenių, seniūnijų bei ugdymo įstaigų floristinės kompozicijos. Parke koncertavo Anykščių kultūros centro mėgėjų meno kolektyvai, vyko įvairios pramogos, konkursai, varžytuvės.
Išskirtiniu šių metų šventės akcentu tapo iki šiol neregėta akcija – bendrystei sujungti Anykščių krašto kepėjai bei kulinarai, namų šeimininkės, bendruomenės, pavieniai kepėjai ant ratu sustatytų stalų sukūrė įspūdingą obuolių pyragų dėlionę. Suskaičiavome apie pusantro šimto išradingai papuoštų kepinių. Šeimininkės savo pyragų receptais dalijosi su šventės dalyviais. Taip pat didžiuliame puode buvo ruošiamas karštas obuolių gėrimas, spaudžiamos obuolių sultys.
Ar renginio svečiams ir dalyviams pavyko paragauti skanėstų iš obuolių? Žinoma! Vėliau, kai buvo apdovanoti geriausieji, pagerbti svarbiausieji, baigiantis suplanuotiems renginiams miesto parke, visi buvo pakviesti prisiminti senąsias derliaus pabaigtuvių tradicijas – kartu vaišintis.
Vakare Vyskupo skvere buvo prisimintos archajinės Rudens lygiadienio tradicijos: iš žvakelių ir dirbtuvėlėse pasigamintų žibintų kuriami baltiškieji ornamentai, vyko apeiginis derliaus laiminimas, dainuojamos sutartinės, vakarojama, ant Šventosios upės kranto sudegintas apeiginis šiaudinis ožys.

Daiva SKIRKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.