Batalijos dėl BŽŪP biudžeto – jau netrukus

Derybos dėl būsimo ES žemės ūkio biudžeto 2028–2034 m. įžengia į lemiamą etapą. Šį ketvirtadienį ir penktadienį (spalio 15 ir 16 d.) ES vyriausybių vadovai specialiame aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje derėsis dėl 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (DFP), įskaitant ir bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP).

Naujas ES Tarybai pirmininkaujančios Airijos pasiūlymas suteikia ūkininkams vilties. Kaip skelbia portalas RTE.ie, pristatydamas Airijos pirmininkavimo biudžeto projektą, Europos reikalų ministras Thomas Byrne'as pasiūlymą pavadino kompromisu, kuriuo pripažįstamos konkuruojančios valstybių narių pozicijos.

Airiai nenori toliau mažinti žemės ūkio biudžeto lėšų. Vietoj to, jie siekia, kad Briuselis dar labiau sumažintų gynybos, kosmoso ir mokslinių tyrimų finansavimą – 66,6 mlrd. eurų. Taip pat siūloma sutaupyti 33,1 mlrd. eurų išorės pagalbai ir 9,2 mlrd. eurų administravimui, skelbia portalas „Agrarheute“.

Vokiečių valdžia nori taupyti

Dabar prognozuojama, kad DFP 2025 m. kainomis sudarys tik 1 622 mlrd. eurų. Tai būtų 141 mlrd. EUR arba 8 proc. mažiau nei siūlė Europos Komisija (EK). Dabartinėmis kainomis sumažinimas siekia 159 mlrd. EUR. Kaip ir Komisijos pasiūlyme, BŽŪP paramai numatyta mažiausiai 293,7 mlrd. eurų, o tai reiškia maždaug 20 proc. sumažinimą.

Tačiau kelios šalys dar reikalauja tolesnio taupymo žemės ūkio sektoriuje. Pranešama, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas atmeta Airijos pasiūlymą. Švedija ir Austrija išreiškė panašias nuomones. Jos kritikuoja Airijos pirmininkavimą ES už tai, kad ši nori sumažinti išlaidas gynybai, be kita ko, o ne sanglaudai ir žemės ūkiui.

F. Merzas dabar reikalauja, kad Komisija sutaupytų bent 400 mlrd. eurų iš siūlomo 2 trilijonų eurų ES biudžeto. Tai ūkininkams užkrautų kur kas didesnę naštą nei Airijos pasiūlymas. Tačiau Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) mano, kad Airijos pasiūlymas nėra pakankamai platus. DBV prezidentas Joachimas Rukwiedas jį laiko „nuviliančiu“.

ES Tarybai pirmininkaujanti Airija siekia iki metų pabaigos pasiekti kompromisą dėl daugiametės finansinės programos. Briuselio sluoksniuose šis tikslas laikomas itin ambicingu.

Airių pasiūlymai

Pagal Airijos pasiūlymą, proporcingai mažinamos plotu pagrįstos pajamų paramos išmokos (DABIS) valstybėse narėse vidutiniškai siektų nuo 90 iki 240 eurų už hektarą. Dar neaišku, ar tiesioginių išmokų ribojimas ir mažinimas bus savanoriški ir ar riba bus 300 000 eurų. Europos Komisija siūlė, kad iki 2025 m. mažinimas prasidėtų nuo 20 000 eurų vienam ūkiui per metus, o riba – nuo ​​100 000 eurų.

Tačiau bet kokiu atveju žemės ūkio rezervui bus skirta mažiau lėšų. Numatoma, kad žemės ūkio rinkų apsaugos tinklas dabartinėmis kainomis sumažės iki 4,4 mlrd. eurų, palyginti su 6,3 mlrd. eurų. Likusiame Nacionalinio ir regioninio partnerystės fondo (NRP) biudžete žuvininkystės lėšos turėtų beveik padvigubėti iki beveik 4 mlrd. eurų. Airiai planuoja šiek tiek padidinti sanglaudos lėšas – 7,8 mlrd. eurų. Tačiau jie ketina sumažinti krizių valdymo ir ES agentūrų Europolo bei „Frontex“ finansavimą.

Vokiečių ūkininkai – prieš karpymus

Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) kritikuoja Airijos pasiūlymą dėl specialaus žemės ūkio fondo, aiškiai užtikrinto antrojo ramsčio ir patikimos apsaugos nuo infliacijos trūkumo. DBV teigia, kad 2028–2034 m. finansavimo laikotarpiu pirmajam ir antrajam ramsčiams reikalingas atskiras ir tikslinis BŽŪP biudžetas, kurio suma visoje ES siektų mažiausiai 500 mlrd. eurų. J. Rukwiedas taip pat mano, kad didelis paskelbtų papildomų žemės ūkio krizės lėšų panaikinimas yra „nepriimtinas“.

„Kiekvienas, kas maisto saugumą, konkurencingumą ir stiprias kaimo vietoves skelbia Europos prioritetais, taip pat turi sukurti būtinas finansines ir politines sąlygas“, – teigė ūkininkų asociacijos prezidentas. Asociacijos teigimu, pasiūlymai dėl mažesnių tiesioginių išmokų už plotą, privalomo mažėjimo ir viršutinės ribos yra nepriimtini Vokietijos ūkininkams. J. Rukwiedas taip pat kritikuoja Tarybos dokumentą dėl patikimo europinio pagrindo pirmiesiems hektarams subsidijuoti nebuvimo.

Vokietijos ūkininkų asociacijos prezidentas reikalauja, kad ES valstybės narės ES viršūnių susitikime pasisakytų už stiprią ir nepriklausomą bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP).

Ūkininkų asociacijos reikalavimai sulaukia ES piliečių palaikymo. Maždaug pusė (48 proc.) mano, kad per ateinančius dešimt metų būtina padidinti ES žemės ūkio biudžetą, o trečdalis (33 proc.) pritaria tam, kad lėšos nebūtų toliau mažinamos, rodo neseniai atlikta „Eurobarometro“ apklausa. 70 proc. iš 24 546 apklaustų ES piliečių yra įsitikinę, kad žemės ūkio politika naudinga visiems ES piliečiams. 82 proc. mano, kad BŽŪP užtikrina aprūpinimą maistu.

„Copa-Cogeca“ pozicija

Kaip rašo portalas „Agriland“, Europos ūkininkų lobistų grupės „Copa-Cogeca“ paskelbtame pareiškime teigiama, kad, deryboms įžengus į lemiamą etapą, naujausia derybų schema nesiūlo „jokių patikimų apsaugos priemonių, kurios išsaugotų istorinę BŽŪP struktūrą, autonomiją ir bendrą charakterį“.

Lobistų grupė teigė, kad žemės ūkio modelis visoje Europoje silpnėja dėl bendro politinio klimato, geopolitinių ir ekonominių sukrėtimų spaudimo: „Padidėjusių iššūkių ir netikrumo laikais taip pat apgailestaujame dėl žemės ūkiui skirtų sumų sumažinimo. Siūlomoje derybų schemoje taip pat praleista galimybė rezervuoti papildomas sumas, kurios galėtų būti skirtos žemės ūkiui, remiantis Europos Komisijos pirmininkės pateikta iniciatyva. Be privalomų apsaugos priemonių šios papildomos sumos liktų valstybių narių nuožiūra, be jokios garantijos, kad jos bus skirtos žemės ūkiui ir taip prisidės prie BŽŪP stiprinimo.“

Pareiškime priduriama, kad siūlomi sumažinimai „susilpnins Europos žemės ūkį, suskaidys vieną iš labiausiai simbolinių ir integruotų ES bendrosios politikos krypčių, pakenks bendrajai rinkai ir prieštaraus ES sutarčių dvasiai“.

„BŽŪP silpninimas tik paskatintų maisto infliaciją ir dar labiau padidintų spaudimą Europos vartotojams“, – teigiama ūkininkus atstovaujančios organizacijos pareiškime.

Parengė Ričardas Čekutis