Pamoka eurobiurokratams: „Nedalykite perlų kiaulėms!”

„Ūkininko patarėjas“ apgynė visuomenės interesą nuo Gariūnų berniukų ir mergaičių

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
„ŪP“ korespondentas

Dar 2012 m. pradžioje „lietuviškų vaisių ir daržovių ekspertė“ Roberta Vaičiulienė bandė prisigretinti prie ES agrarinių fondų, bet mūsų ūkininkai  iškart atspėjo  Gariūnų  verslo parko  plėtros direktorės kėslus.   2012 m. vasario 4 d. „Ūkininko patarėjo“ faksimilė

Dar 2012 m. pradžioje „lietuviškų vaisių ir daržovių ekspertė“ Roberta Vaičiulienė bandė prisigretinti prie ES agrarinių fondų, bet mūsų ūkininkai iškart atspėjo Gariūnų verslo parko plėtros direktorės kėslus.
2012 m. vasario 4 d. „Ūkininko patarėjo“ faksimilė

Statistiniais duomenimis, žemdirbyste verčiasi vos 3 proc. Europos Sąjungos gyventojų. O ES žemės ūkio politikai finansuoti iš Bendrijos biudžeto kasmet skiriama 58 mlrd. eurų! Nenuostabu, kad tokie milžiniški pinigai lengvo pelno mėgėjus traukia kaip magnetas. Neteisėtai siekdami ES lėšų, jie nesibodi net apsimesti „jaunaisiais ūkininkais“. Arba įkurti „lietuviškus vaisius ir daržoves propaguojančias“ įmones, kaip padarė iš Gariūnų molio nudrėbta asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“. Žemdirbių organizacijos tokiems tariamiems „agroverslininkams“ iškart parodo duris, o Lietuvos valdininkai ir eurobiurokratai neretai pasiduoda gariūniškiems kerams.
„Ūkininko patarėjas“ net ir teisme įrodė, kad tik pakvipus ES pinigams žaibiškai susikūręs „Baltijos ūkis ir verslas“, besigiriantis, neva „vienija smulkius ir stambius Lietuvos ūkininkus, kooperatyvus, prekyvietes, žemdirbių organizacijas“, tačiau savo tinklalapyje nesugebantis nurodyti nė vieno „nario“, nors ir iškaulijęs iš Europos Komisijos šimtus tūkstančių eurų, negalėjo lietuviškų morkų, kopūstų, obuolių reklamuoti ES vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, nes neturėjo nei patyrusių agrorinkodaros specialistų, nei autoriteto Lietuvos kaime, o tik įtakingus užtarėjus Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūroje, Žemės ūkio ministerijoje, kurie šiose valstybės įstaigose jau nebedirba – susivyniojo meškeres po „Ūkininko patarėjo“ publikacijų.
Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad „Baltijos ūkis ir verslas“ bandė užgniaužti „Ūkininko patarėjo“ žurnalistinį tyrimą. Lobistinės Gariūnų organizacijos ieškinys atmestas.

3 tūkst. eurų už Gariūnų garbę

Kauno apylinkės teismas liepos 11 d. baigė nagrinėti asocia­cijos „Baltijos ūkis ir verslas“ direktorės Robertos Trimokaitės civilinį ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Ūkininko patarėjas“.
Ieškovės advokatas Darius Pinkevičius bandė įtikinti teismą, kad 2015 m. sausio 15 d. „Ūkininko patarėjuje“ išspausdintas straipsnis „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“ (paantraštė „Europos Komisijos skiriamus milijonus lietuviškiems vaisiams ir daržovėms populiarinti susižeria „gariūnų mergaitės“), padaugintas 17 tūkst. 500 egzempliorių tiražu ir įkeltas į laikraščio internetinę svetainę neva apjuodino R. Trimokaitės dalykinę reputaciją, kurią „Baltijos ūkis ir verslas“ įvertino trimis tūkstančiais eurų (priedo dar bylinėjimosi išlaidos).
Bandė sumenkinti ikiteisminį tyrimą Teisininkas D. Pinkevičius baisėjosi straipsnio teiginiu, kad buvusi „džiunglių kapitalizmo tvirtove“ vadinamos Gariūnų turgavietės plėtros direktorė
R. Trimokaitė (tada dar Vaičiulienė, mergautinę pavardę susigrąžino pradėjusi bylinėtis su „Ūkininko patarėju“) plovė europinius pinigus: „Ši žinia (faktas), pateikta laikraščio „Ūkininko patarėjas“ pirmajame puslapyje, pačioje matomiausioje vietoje, žalą mano klientės reputacijai dar sustiprino“. Advokatas dažnai tarsi Bib­liją citavo Lietuvos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, nuolat minėjo nekaltumo prezumpcijos taisyklę, graudeno teismą, kad R. Trimokaitė-Vaičiulienė po „Ūkininko patarėjo“ straipsnio „turėjo aiškintis už Europos Komisijos paramą Lietuvoje atsakingai įstaigai – Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai“. Advokatas D. Pinkevičius bandė sumenkinti „Ūkininko patarėjo“ žurnalistinio tyrimo paskatintą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų domėjimąsi „Baltijos ūkio ir verslo“ kontora.
Gavo daug, nuveikė mažai
Tik Kauno apylinkės teismui (bet ne „Ūkininko patarėjui“) R. Trimokaitė-Vaičiulienė ir jos atstovas D. Pinkevičius pateikė savo audringos veiklos populiarinant vegetarišką maistą Lietuvoje įrodymus: metinės ataskaitos kopiją, viešų degustacijų, pramoginių renginių, kuriuose „Baltijos ūkis ir verslas“ tariamai dalyvavo, sąrašą, taip pat gudrų planą, kaip įpratinti Lietuvos visuomenę bent penkis kartus per dieną valgyti Europos Sąjungoje užaugintus vaisius ir daržoves, agituojant per radiją, televiziją, spaudą, internetą, apklausiant visuomenę. Tačiau nepriklausomi liudininkai nurodė tik vieną kartą matę R. Vaičiulienę 2014 m. Vilniaus parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ surengtoje tarptautinėje Baltijos maisto ir gėrimų mugėje (BAF). Mažoka už tokią dosnią (1,4 mln. eurų) Europos Komisijos paramą!

Paslaptingas ekspertas

Algimanto SNARSKIO piešinys

Algimanto SNARSKIO piešinys

O svarbiausią švietalą „Baltijos ūkis ir verslas“ pasiliko pabaigai, desertui. Parodė teismui susirašinėjimą su paslaptingu ponu Hansu Erwinu (nei jo tautybės, nei pavardės (Erwinas – antrasis vardas) ieškovai nenurodė). Ponas Hansas Erwinas raštu į padanges iškėlė R. Vaičiulienės „Five a day“ – „Penkis kartus per dieną“ programą. Bet šio pono niekas nematė ir nepažįsta. Kaip 7-osios kupė keleivio misterio Hario (Harris) iš detektyvinio romano „Žmogžudystė Rytų eksprese“. Jo vardu buvo nupirktas bilietas, bet ponas Haris taip ir nepasirodė. Ta kupė atiteko belgų sekliui Erkiuliui Puaro (Hercule Poirot), vėliau išaiškinusiam painų grupinį nusikaltimą traukinyje, važiavusiame iš Stambulo į Paryžių.

Atsitvėrė tylos siena

„Ūkininko patarėjo“ advokatė Giedrė Subačiūtė-Dulinskienė sutriuškino skystą oponentų skundą. Anot G. Subačiūtės-Dulinskienės, asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ nežinoma Lietuvos agroverslininkams, nepriklauso pagrindinei mūsų šalies žemdirbių jungtinei organizacijai – Žemės ūkio rūmams, kurie pateikė tai liudijančią pažymą.
Iki pasirodant straipsniui „Ne tau, Martynai, mėlynas dangus!“ „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Irma Dubovičienė ir buvusi redakcijos sekretorė-referentė Lina Aleksejūnaitė ne kartą prašė R. Vaičiulienės atsakyti į laikraščio klausimus, paaiškinti, kaip „Baltijos ūkis ir verslas“ naudoja europines lėšas, papasakoti apie projektą, pačią asociaciją, jos vadovus, darbuotojus. R. Vaičiulienė atsitvėrė nuo „Ūkininko patarėjo“ tylos siena. O „ŪP“ įrodė teismui, kad, rinkdama medžiagą straipsniui, redakcija laikėsi Žurnalistų etikos kodekso – suteikė asociacijai „Baltijos ūkis ir verslas“ teisę pasisakyti.

Veiklos imitacija

Su asociacija „Baltijos ūkis ir verslas“ bendravusios organizacijos – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos daržovių augintojų asociacija – paaiškino teismui, kad nežino, kaip įgyvendinamas projektas, o „Baltijos ūkis ir verslas“ nuo jų nusišalino.
„Ūkininko patarėjas“ pateikė teismui Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo Edmundo Jonylos kreipimąsi į generalinį prokurorą dėl galbūt nusikalstamos „Baltijos ūkio ir verslo“ veiklos.
Lietuvos daržovių augintojų asociacija patvirtino, kad R. Vaičiulienė vedžiojo už nosies daržininkus, žadėdama Gariūnuose įsteigti lietuviškų vaisių ir daržovių skyrių. Daržininkų nuomone, „Baltijos ūkis ir verslas“ tik imitavo veiklą.

Skrupulingai išnagrinėta svarbi tema

R. Vaičiulienės įstaiga įširdo ne tik ant „Ūkininko patarėjo“. Taip pat susipyko su Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, kai ši po „ŪP“ straipsnio pareikalavo sugrąžinti 258 tūkst. 533 Eur 47 euro centus galbūt iššvaistytų ES lėšų. Šią bylą tebenagrinėja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Kauno apylinkės teismas, įvertinęs visus bylos dokumentus, nusprendė, kad „Ūkininko patarėjas“, skrupulingai laikydamasis žurnalistinės etikos, remdamasis faktais, objektyviai išnagrinėjo labai svarbią visuomenei temą – ar skaidriai išleidžiami Lietuvos pažangai skirti dideli Europos Sąjungos pinigai. „Baltijos ūkio ir verslo“ ieškinys atmestas. Nieko nepešusi skandalingoji asociacija turės atlyginti „Ūkininko patarėjui“ gynybos išlaidas (700 Eur) ir sumokėti valstybei už bylinėjimąsi 3,44 Eur. Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui.

Ūkininkai protingesni už valdininkus

Ši byla – skaudi pamoka valdininkams ir eurobiurokratams. Didžiausi ES korupcijos skandalai kyla dėl iššvaistytų Bendrijos žemės ūkiui skiriamų lėšų. Kiekvienais metais skelbiami ilgiausi sąrašai, kurios ES šalys turi grąžinti Europos Komisijos suteiktą, bet skirstytojų, tarpininkų išvogtą paramą Bendrijos kaimams ir regionams. Šio „juodojo reitingo“ čempionė Graikija, įpratusi piktnaudžiauti ES dosnumu, tapo Europos Sąjungos korupcijos ir išlaidavimo simboliu.
2012 m. vasario 2 d. R. Vaičiulienė netikėtai pasirodė Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdyje (niekas iš „Ūkininko patarėjo“ klausinėtų ŽŪR vadovų neprisiminė, kas ją kvietė) ir pasiūlė žemdirbiams prekiauti „išskirtinai lietuviška produkcija“ Gariūnų verslo parko komercinio pastato antrajame aukšte. Rūmų pirmininkas A. Stančikas tada abejojo, ar lietuviškų daržovių ir skilandžių nenustelbs lenkiški gaminiai. Prezidiumas iškart parodė viešniai iš sostinės duris.
O valdiškos institucijos pasitiko R. Vaičiulienę tarsi kokią Ukrainos didvyrę, iš Rusijos kalėjimo paleistą karo lakūnę Nadiją Savčenko. Kol „Ūkininko patarėjas“ parašė, kad karalienė nuoga. Priedo labai godi.
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros bei Žemės ūkio ministerijos valdininkams vertėtų prisiminti Jėzaus Kristaus žodžius iš Evangelijos pagal Matą: „Neduokite, kas šventa, šunims ir nebarstykite savo perlų kiaulėms, kad kartais jų nesutryptų ir apsigręžusios jūsų pačių nesudraskytų.“