Pluoštinės kanapės: niša rinkoje yra, tereikia užimti

Baltijos pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktorius Edgaras Babanovas ir jo bendraminčiai pluoštines kanapes sugrąžino į Lietuvos laukus.

Kovojusieji už pluoštinių kanapių sugrąžinimą į Lietuvos laukus laimėjo. Žemdirbiai, įtikėję nemažėjančiu žaliavos poreikiu pasaulyje, pernai pluoštui skirtomis kanapėmis apsėjo 308 ha, o sėklai – 755 ha. (2013 m. pusiau legaliai kanapės augo 280 ha.) Daugelis ūkininkų pluoštines kanapes augino pirmą kartą, tad dabar gali įvertinti produkcijos savikainą, pelną ir išskirtiniais reikalavimais visoje ES pasižymėjusį tautinį Pluoštinių kanapių įstatymą.

Reikalavimuose pokyčių nedaug
Pluoštinių kanapių išskirtinumą patvirtina ypatingi reikalavimai augintojams: teko pildyti įsigytos sėklos, pasėlių plotų ir derliaus bei analogišką tiekiamų pluoštinių kanapių produktų registracijos žurnalus. Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT) žemdirbiai privalėjo informuoti apie augalų žydėjimą, pateikti prašymą, kad VAT iš kiekvieno deklaruoto pluoštinių kanapių lauko paimtų mėginius, o Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorija nustatytų tetrahidrokanabinolio (THC) kiekius. Už šias paslaugas augintojai atseikėjo kontrolieriams nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Be to, nė kiek ne mažesnį dėmesį valstybės institucijų prievaizdai skyrė sėklų sandėliams ir pluoštinių kanapių šiaudams, kurie per žiemą klojėjosi ant laukų. Kaip ir buvo tikėtasi, minėtų darbų kontrolei iš šalies biudžeto atseikėta šimtatūkstantinė suma.
Pasak ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės Virginijos Vingrienės, reglamentai tikrai buvo griežtoki, per daug tirta mėginių ir per didelė finansinė našta gulė ūkininkams ant pečių.
Dabar parengtas įstatymo pakeitimo projektas: mėginiai tetrahidrokanabinolio kiekiui nustatyti bus imami tik iš sėjomaininių laukų, atsisakyta sėkloms realizuoti papildomų pažymų, patvirtinančių, kad THC kiekis neviršija leistinos 0,2 proc. normos.
Pernykščiai tyrimai įrodė, kad 167 mėginiuose nerasta viršyto THC kiekio ir visos pluoštinių kanapių veislės tinka auginti Lietuvoje. Be to, pluoštines kanapes bus galima sėti soduose ir daržuose fitosanitariniais tikslais. „Tačiau tyrimų kainos nesikeis, tiesioginių išmokų skyrimas nepakitęs, – vardijo būsimus reglamento pakitimus V. Vingrienė. – Žadama mažinti ir informavimo VAT srautą, bet kol įsigalios įstatymas, teks laikytis buvusių reikalavimų.“

Entuziastų mažės?
Baltijos pluoštinių kanapių augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktorius Edgaras Babanovas patvirtina, kad per 40 asociacijos narių pluoštines kanapes augina ir tradiciniuose, ir ekologiniuose ūkiuose. Šiuo verslu galėtų užsiimti smulkesni šeimos ūkiai – augintų 1-2 ha kanapių. „Sunku buvo pluoštines kanapes pirmus metus auginusiesiems, nes ūkininkai jas sutapatina su javais, neskuba ir uždelsia pjūtį. Didžiausia problema – nemokėjimas tinkamai sureguliuoti kombaino, kad lengvi kanapių grūdai neatsidurtų ant dirvos ir kad jų nesutraiškytų. Ilgi kanapių šiaudai ant dirvos turi sugulti į pradalges, – pasakoja E. Babanovas. – Kokybiškam sėklų derliui reikia skubiai atlikti pirminį valymą ir per 6 val. jas pradėti džiovinti.“ Pasak asociacijos vadovo, pavėlavus pjūtį, stiebai medėja, sėklos apkarsta ir tokio derliaus niekas nenori pirkti. Geriau, kai kanapių sėklas du kartus valo (spaudžiant aliejų į jį patenka dulkių) ir kalibruoja į 2-3 frakcijas. Pagal sutartis asociacijos vadovas superka kanapių sėklų ir šiaudų derlių: pastarųjų supirkimo kaina, nelygu atstumai, yra 70–100 Eur/t. Už kokybiškas sėklas mokama 1-1,5 Eur/kg.
Kiek bus augintojų šiemet, BPKAPA vadovas nespėlioja, nes ne vienam gausios patikros atrodė beprasmės ir išlaidos šiems reikalavimams per didelės. „Iš tikrųjų Europoje ir pasaulyje didesnis dėmesys skiriamas ekologiškai produkcijai. O žemės ūkio ministrė teigia, kad šiems augalams skirti ekologines išmokas netikslinga, nes produkcija eksportuojama“, – nusivylęs oficialiu požiūriu E. Babanovas. Tačiau ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vyriausiosios specialistės V. Vingrienės teigimu, kanapės į augalų sąrašą, kuriems skirta ekologinė išmoka, neįtrauktos todėl, kad tokį sprendimą priėmė EK: nėra duomenų, kiek skiriasi produkcijos savikaina bei pajamos ekologiniuose ir tradiciniuose ūkiuose. Pasak specialistės, augintojai nori įstatyminių pataisų, mato verslo perspektyvas ir tikėtina, kad pluoštinėmis kanapėmis šiemet bus apsėta iki 3 tūkst. ha. Juolab kad didėja kanapių šiaudų poreikis: aprangai, spaliams, izoliacinei medžiagai, biokurui. Ir kas labai svarbu žemdirbiams – pluoštinės kanapės atitinka žalinimo reikalavimus ir pagerina dirvų derlingumą. Būtent šia kryptimi LAMMC Upytės bandymų stotyje atliekami tyrimai.

Mokomės iš savų klaidų
Pirmus metus kanapių 22 ha pluoštui ir sėklai auginęs UAB „Šeimos šaknis“ atstovas Valdemaras Pinskis (Akmenės r.) sakė, kad auginant ir nuimant derlių iššūkių pakako. „Teorinės informacijos daug, tačiau patirtis įgyjama dirbant: situaciją vertinti ir priimti sprendimus reikia nedelsiant, – pasakojo V. Pinskis. – Kanapės augo skirtingo derlingumo laukuose, tad rūgštaus ir menkai derlingo 16 ha ploto sėklų derlius prilygo 6 ha derlingų dirvų derliui. Atitinkamo dydžio buvo ir kanapių stiebai: nederlingoje dirvoje jie siekė apie pusantro metro, derlingoje – iki 4 m.“ Pasak „Ūkininko patarėjo“ pašnekovo, kanapes augino ekologiškai, nors ūkis šia kryptimi nesertifikuotas. Pernai jam kanapės buvo nuostolingos, nes ūkininkas padarė technologinių klaidų, bet šiemet vis tiek jas augins didesniame plote. Mat pernykščio sėklų derliaus kokybė gera, o išspaustas aliejus skanus ir kokybiškas. Šiuo metu bendrovėje „Šeimos šaknis“ planuojama įrengti nedidelių pajėgumų kanapių aliejaus spaudyklą.
Kęstutis Zinkevičius (Kauno r.) pluoštines kanapes pernai augino pirmą kartą ir šiemet žada jų plotą didinti iki 10 ha. „Gautas sėklų derlius atitiko lūkesčius, o šiaudų bei sėklų nauda akivaizdi, tad ir paklausa didės, – dalijasi mintimis K. Zinkevičius. – Išspaudę sėklas gavome kokybiško aliejaus, kurio paklausa šiuo metu didžiulė. Pernykščius kanapių šiaudus teks užarti, tačiau būsimo derliaus šiaudams ieškosime rinkos.“ Pasak augintojo, kanapių produkcijos panaudojimo galimybės šalyje neištirtos ir ateityje tikrai jų reikės: maistui, medicinai, statybiniams tikslams. Tačiau joms auginti sąlygos, palyginti su kitais augalais, yra labai skirtingos. Teko prisitaikyti prie absurdiškų ir žemdirbiui brangių patikrų, reikalavimų, popierizmo… O juk perkame iš ES sertifikuotą, žinomų veislių sėklą.

Laisva niša rinkoje
BPKAPA direktoriaus E. Babanovo ir ŽŪM vyriausiosios specialistės V. Vingrienės teigimu, šiemet augintojams įsigyti sertifikuotų kanapių sėklų bus lengviau. Jų iš ES įveža pati asociacija, prekiauja UAB „Agrolitpa“, 17 ha plote pluoštines kanapes sėklai augino Saulius Daniulis (Ukmergės r.).
UAB „Agrolitpa“ direktorius Virginijus Kliučininkas šiemet su augintojais sudaro sutartis: parduoda sertifikuotas sėklas ir supirks ekologiškai augintų kanapių sėklų derlių. Pasak direktoriaus, veislių `USO 31` (5,87 Eur/kg ir PVM) ir `Fenola` (9,90 Eur/kg ir PVM) sėklos importuojamos iš ES. Abi šios veislės žemdirbiams jau žinomos. Būsimą derlių žadama supirkti po 1,42 Eur/kg ir PVM. Vienas iš svarbiausių kokybinių reikalavimų – 9 proc. drėgmė. Išvalyti sėklas galima bendrovėje.
„Kiekviena niša žemės ūkio verslui turi būti išnaudojama maksimaliai ir manau, kad šiemet kanapių plotas padidės iki 2,5 tūkst. ha. ES šalyse jų auginama iki 16 tūkst. ha, vien tik prancūzai prikulia iki 5 tūkst. t kanapių sėklų, – dalijasi žiniomis V. Kliučininkas. – Perdirbimo pramonei žaliavos reikia nuolat, tad ir tradiciniams, ir ekologiniams ūkiams teks lenktyniauti su prancūzais. Kinai šiems augalams daug dėmesio neskiria, nebent nedideliais kiekiais pluoštinių kanapių sėklų derlius bus importuojamas iš kitų Azijos šalių. Pasaulyje populiarėja perdirbtų ekologiškų kanapių produkcija, tad atsiradusią nišą rinkoje per kelerius metus galėtume užimti.“
Pasak S. Daniulio, sudaryta sutartis su UAB „Agro pro“ sėklinėms pluoštinėms kanapėms auginti (17 ha). Pernykščiai metai tikrai buvo sudėtingi, nes kanapių sėklininkystei nėra jokių technologijų, reikėjo pačiam eksperimentuoti ir auginant, ir nuimant, ir sertifikuojant sėklų derlių. Išvalytų ir sertifikuotų `Fenola` veislės sėklų gauta apie 1,8 t/ha. „Tam galima ryžtis tik iš entuziazmo, turint vilčių, kad šalyje užauginta ir paruošta sertifikuota sėkla bus pigesnė nei importuota iš ES, – teigia S. Daniulis. – Turiu minčių ir apie kanapių šiaudų paskirtį. Pusvelčiui parduoti neapsimoka – didesnė nauda dirvai ir ūkiui bus užarus jų stiebus.“

Vanda BARONYTĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.