Prasti besibaigiantys metai žada dar didesnius vargus kitąmet

Vasarą burokėliai atrodė gražiai, jiems nieko netrūko.

Anomalija. Taip šiųmetį burokėlių dorojimo metą apibūdino „Suvalkijos daržovių“ kooperatyvo vadovas Martynas Laukaitis. Šiemet burokėlių ne tik mažiau, bet ir baiminamasi, ar jie sėk­mingai sulauks pavasario ar bent antrosios žiemos pusės. Tačiau jau dabar aišku, kad mūsų rinkai kitąmet burokėlių nepakaks, o patiems augintojams gali būti striuka dėl eksporto sutarčių.

Laukai primena poligoną
Rudenį pilantys lietūs daržininkams ne naujiena, tačiau, kad burokėlius tektų imti gruodį – neregėtas reiškinys. Po pirmojo gruodo kombainai klimpo laukuose, tačiau labiausiai užsispyrę ūkininkai dalį likusio derliaus parsigabeno, o nuimti likučius – jau palaidojo visas viltis.
„Gruodžio pirmą savaitę dar buvo imamas derlius, dalis jo taip ir liks. Burokėliai atrodo prastai, labai daug žemių parvažiuoja į sandėlius. Situacija tikrai sudėtinga. Laukai atrodo tragiškai, praktiškai kaip poligonas, nesuvokiame, kaip kitais metais taip išklampotas dirvas reikės tvarkyti. Išaugo derliaus savikaina, patirti dideli nuostoliai. Maža to, neaišku, kaip derlius toliau laikysis. Trumpai tariant, šie metai labai prasti“, – apgailestauja M. Laukaitis.
Pašnekovas apibendrina, kad apie 20 proc. burokėlių Lietuvoje liks nenuimta. Šalies mastu nukasta 15–20 proc. mažiau burokėlių nei įprastais metais. Jo teigimu, anksčiau derliaus nenuimdavo tik pavieniai ūkininkai, susidūrę su techniniais gedimais, tačiau šie metai išskirtiniai tuo, kad bene kiekviename ūkyje skaičiuojami praradimai. „Mano ūkyje iš 200 ha burokėlių nenuimta liko 5 ha, bulvių – apie 30 proc.“, – nuostolius skaičiuoja ir pats M. Laukaitis.

Burokėlių pritrūks
Kad ir kiek, kad ir koks derlius būtų, „Suvalkijos daržovės“ jau rūpinasi jo realizavimu. Apie 30 proc. jo paklius į Lietuvos rinką, likusi dalis – į Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Latviją, Estiją, Daniją, Jungtinę Karalystę ir kitas užsienio rinkas. Aktyviausia burokėlių realizacija prasideda sausį, pardavimas ima mažėti gegužę atsiradus gausiam kiekiui šviežių daržovių.
Pašnekovas pastebi, kad dėl savaime aiškių priežasčių šiemet ūkininkai nuėmė ir kiek prastesnės kokybės derlių. „Aišku, kažkiek kokybės parametrai nukentėjo, tačiau tikimės, kad modernūs sandėliai padės išsaugoti geros prekinės išvaizdos burokėlius. Tačiau mūsų rinkai burokėlių greičiausiai trūks, bulvių – tikrai pristigsime. Kas jau nuėmė burokėlius, tas nuėmė. Tie, kurie dar bandys juos kasti, tai tebus bergždžias reikalas“, – įsitikinęs M. Laukaitis.
Jam pritaria ir Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė. Pasak jos, jei šalies augintojai užsienio partneriams nesugebės pateikti reikiamo kiekio burokėlių, šie gali pradėti jų dairytis kitose rinkose, o tai ypač nenaudinga ir taip sunkiai į užsienio rinkas kelią besiskinantiems šalies daržininkams. „Visų sutarčių išpildyti nepavyks, todėl tai gali atsiliepti kitų metų eksportui. Klientai gali pradėti ieškoti tiekėjų kitose šalyse, pavyzdžiui, Ukrainoje ar Baltarusijoje“, – prognozuoja Z. Cironkienė ir priduria, kad lietuviški burokėliai pasiekia Italiją, Ispaniją, Vokietiją, Latviją, Estiją bei kitas šalis.
LDAA direktorė pastebėjo, kad tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose burokėlių paklausa auga. Ar tai reiškia, kad dėl būtinybės išpildyti sutartis su užsienio supirkėjais ant mūsų turgų ir prekybos centrų prekystalių gali pristigti lietuviškų burokėlių? Z. Cironkienė atvira: greičiausiai taip ir bus, mat eksporto sutartys itin svarbios daržovių augintojams, apie pusė išauginto burokėlių derliaus pastaraisiais metais yra eksportuojama.

Bijo, kad derlius supus
Šakių r. ūkininkas Linas Pukelis, paklaustas apie šiųmetį burokėlių derlių, jo per daug nekeiksnoja – derlingumas 50–60 t/ha, tačiau jis abejoja, ar sėkmingai derlius peržiemos. „Auginau 21 ha burokėlių, pagrindinį, 16 ha, lauką nuėmiau dar rugsėjį. Buvo itin šlapia, laukai išklampoti. Maža to, net nežinau, ar jie per žiemą išsilaikys… – apmaudauja jis. – Burokėlius kasėme anksti neturėdami galimybės juos iškart sandėliuoti, nes tuo pačiu metu ėmiau ir bulves. Su bulvėmis labai užsižaidžiau, todėl burokėlius supyliau į didelę krūvą gale lauko. Tačiau tame kaupe burokai pradėjo kaisti. Juos sandėlin parsivežiau tik lapkritį, todėl lieka neaišku, ar jie išstovės, nes kai kurios „galvos“ buvo labai sušutusios. Dabar jie ventiliuojami sandėlyje, stebiu temperatūrą, tačiau neaišku, ar jie sudžius, ar pūdys kitus burokėlius.“
Šiemet ūkininkas pirmą kartą sėkmę bandė su cukriniais runkeliais. Tačiau eksperimentas, deja, nepavyko. „Cukrinių runkelių derlingumas, juos pridavus į Marijampolės cukraus fabriką, vos 25 t/ha. Fabrike mums 30 proc. atvežto kiekio nuskaičiavo, nes runkeliai buvo labai purvini. Cukringumas irgi žemas – 16,2. Manau, auginant cukrinius runkelius mažiausiai reikia gauti 60 t/ha, kad jie atsipirktų“, – tvirtina jis.
Šiųmečių gamtos stichijų pamokytas L. Pukelis, vaizdžiai tariant, nuo cukrinių runkelių jau atsižegnojo, jų plotą paskirs burokėliams. „Jau ketverius metus esu kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ narys. Praėjusią savaitę vykusiame susirinkime buvo išsakytas pageidavimas auginti daugiau burokėlių. Kitąmet cukrinių runkelių lauką apsėsiu burokėliais“, – planais dalijasi žemdirbys.

Moka brangiau dėl spalvos
Kėdainių krašto ūkininkas Nikolaj Žuk sako šiemet burokėlius pasėjęs aukštesniuose laukuose, todėl didelio vargo dėl jų kasimo nebuvo. „Spalio pradžioje dangus buvo kiek prašvitęs, todėl puolėme kasti burokus. Nors darbai sunkiai ėjo priekin, per tris dienas beveik nuvalėme lauką. Didesnę dalį nuėmėme, tačiau pora arų daržovių liko laukuose“, – teigia 2 ha burokėlių auginęs daržininkas.
Jis burokėlius realizuoja jau nuo liepos, didesnę dalį parduoda UAB „Kėdainių konservų fabrikas“. Tačiau kol kas realizacijos ūkininkas neskubina, derlių laiko sandėlyje laukdamas aukštesnių supirkimo kainų. „Kėdainių konservų fabrikui“ mano užauginti burokėliai labai tinka dėl išskirtinės spalvos. Pernai jie siūlė daug didesnę kainą tam, kad būtent jie gautų mano burokėlius. Jiems reikėjo labai tamsios spalvos, todėl aš parenku specialią japonišką sėklą. Turime specialią auginimo technologiją, tačiau jų derlingumas kiek menkesnis nei įprastų burokėlių. Kadangi šiemet dalis derliaus liko laukuose, jų, skaičiuojant preliminariai, derlingumas siekė 40 t/ha“, – dėsto N. Žuk.

Monika KAZLAUSKAITĖ
ŪP korespondentė