Prekyba mėsa kontroliuojama kaip prekyba ginklais

Turgavietės dabar dėl karantino gerokai nukraujavusios, į jas sugrįžo dar ne visi prekeiviai bei pirkėjai. Tačiau šis segmentas susiduria ir su kitais iššūkiais. Jau trečius metus po didinamuoju stiklu: šios kadencijos Vyriausybė yra įsipareigojusi iš šešėlinės ekonomikos ištraukti milijonus, o prekyba mėsa ir mėsos gaminiais tapo vienu iš prioritetinių taikinių. Sugriežtinta ne tik prekiautojų kontrolė, bet ir apskaitos reikalavimai, o nuo Naujųjų metų rengiamasi įvesti elektroninį apskaitos žurnalą. Jis bus privalus prekiaujant ne tik turgavietėse, bet ir visose viešosiose vietose.

Ministro įsakymą atsisakė vykdyti

Nuo kovo 2-osios įsigaliojo žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti nauji prekybos žemės ūkio ir maisto prekybos turgavietėse reikalavimai. Atrodo, kad naujoji tvarka, kuri yra laikina (pereinamajam šių metų laikotarpiui), yra aiškesnė ir paprastesnė, nes vietoj ankstesnių trijų apskaitos žurnalų prekeiviai turi pildyti vieną.

Tokia pareiga numatyta asmenims, turgavietėje prekiaujantiems mėsa (taip pat ūkininkams) ir mėsos produktais, obuoliais, braškėmis, bulvėmis, pomidorais, agurkais.

Tačiau dviejų didžiausių Vilniaus turgaviečių ir Druskininkų turgavietės prekeiviai atsisakė vykdyti ministro įsakymą. Sostinės turgaus prekeiviai surinko parašus ir kreipėsi į valdžią su prašymu supaprastinti tvarką.

Primesti papildomi darbai

Smulkieji prekybininkai skundžiasi, kad jiems primesta papildoma administracinė našta ir darbai, reikalaujantys daug laiko ir jėgų.

Apskaitos žurnalą reikia pildyti prieš prekybą ir ją užbaigus, pagal kiekvieną atskirą produktą. Didžiųjų turgaviečių prekeivio pasiūlą gali sudaryti 50 ar net 150 skirtingų pavadinimų produktų (asortimento gausa susidaro ir iš tos pačios rūšies produkto – pavyzdžiui, vištienos šlaunelės ir sparneliai yra skirtingi produktai). Prie apskaitos žurnalo pildymo tenka sugaišti kelias papildomas valandas per dieną. Mat reikia darbuotis ne tik rašikliu – be kita ko, perskaičiuoti kainas atsižvelgiant į pridėtinės vertės mokestį. Taip pat tai ir nemenka fizinė „mankšta“, nes į žurnalą turi būti įrašomas kiek­vieno produkto svoris. Taigi ryte ir vakare produktus tenka perkilnoti. Vitrinoje šviežios mėsos gali būti apie 200 kg, o rūkytų gaminių – keturis kartus tiek. Ką jau kalbėti apie prekybos kioskus, kur prekiaujama bulvėmis ar obuoliais.

Prieš naujovę protestuojančiųjų pasipiktinimą taip pat kelia tai, kad pildyti apskaitos žurnalą yra įpareigoti ir prekiaujantieji lauko sąlygomis – tai esąs neteisingas ir žeminantis reikalavimas.

Nuo popierinio žurnalo pildymo prievolės nėra atleisti netgi tie, kurie buhalterinę apskaitą tvarko per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) valdomą Išmaniąją mokesčių administravimo sistemą. Smulkios įmonės detaliai ir skaidriai apskaitai vesti samdo buhalterius. Sunku suvokti logiką ir prasmę, kodėl reikalaujama pildyti, be to, ir popierinį žurnalą, dubliuoti tą pačią informaciją.

Žlugdančios priemonės

Asociacija „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija beldžiasi į valdžios kabinetus tvirtindami, kad nustatyti reikalavimai buvo įvesti su jų atstovais tvarkos tinkamai nesuderinus, o dabartinės turgavietėms taikomos priemonės diskriminuoja ir žlugdo smulkųjį verslą. Klausia, kodėl prekiautojams skirtingose erdvėse taikomi skirtingi standartai. Piktinasi dėl turgui metamo įtarimo šešėlio esą čia slepiami mokesčiai. Tai didelė žala turgaviečių ir čia duonai užsidirbančių žmonių reputacijai. Šešėliniai milijonai slypi tikrai ne turgavietėse, tvirtina jų atstovai.

Turgaviečių bei smulkiųjų verslininkų interesų gynėjai prašo stabdyti žemės ūkio ministro įsakymą, grįžti
prie svarstymo darbo grupėje.

Šį reikalą svarstęs Seimo Kaimo reikalų komitetas sutaria, kad prekyba turi būti skaidrinama, tačiau pripažįsta, kad turgaus prekeivių pasipiktinimas dėl administracinės naštos didinimo yra pagrįstas. Pasiūlė Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) stabdyti ministro įsakymą ir naujai sėsti prie derybų stalo. Žmonės išsikalbėjo apie problemas, tačiau nuo to ne kažkas pasikeitė.

ŽŪM mandagiai atsako, kad stabdyti tvarką yra ne jos valioje – prekybos turgavietėje taisyklės pakeistos Vyriausybės pavedimu, o Seimo komitetas pagal galiojančius teisės aktus ministerijai skirti įpareigojimų negali. Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai sankcijų turgaus prekeiviams dėl apskaitos žurnalų nepildymo kol kas netaikė.

Apynasrio atsisakyta nebus

Valdžia neketina atsisakyti apynasrio prekeiviams žemės ūkio ir maisto produktais. Produktus kilnoti, sverti, detaliai deklaruoti visą asortimentą ir jo judėjimą reikės ir ateityje. Tik ne popieriniame, o elektroniniame žurnale. Nuo Naujųjų metų, kaip numatyta Vyriausybės, turi būti įdiegta centralizuotos turgaviečių apskaitos informacinė sistema, tačiau ją kurti atsisakyta.

Nuspręsta nuo 2021 m. sausio 1-osios turgavietėje parduodamų žemės ūkio ir maisto produktų (mėsos ir mėsos produktų, paukštienos ir paukštienos produktų, obuolių, braškių, bulvių, pomidorų, agurkų) kiekio ir gautų pajamų apskaita turės vykti per Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos nuotolinių apskaitos paslaugų smulkiajam verslui posistemį.

ŽŪM parengė naujos redakcijos prekybos taisykles

Ministerija neatmeta, kad administracinė našta prekeiviams gali padidėti. Tačiau ši aplinkybė nebuvo vertinta, nes… „kol kas nėra aišku, kaip duomenys bus suvedami į Išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) nuotolinių apskaitos paslaugų smulkiajam verslui posistemį“, teigia jos atstovai. Taigi įves tvarką, o paskui žiūrės – kas bus.

Nesunku numanyti, kad bus daug chaoso ir nepasitenkinimo. Prekiautojams teks skubiai mokytis skaitmeninio raštingumo arba samdyti tam reikalui žmones, o to neišgalintiesiems paprasčiausiai teks trauktis.

Nuostata galios ne tik turgavietėms

Nuostata dėl prekybos nuotolinės apskaitos, tiksliau įpareigojimo pildyti Turgavietės elektroninį žurnalą, pagal pasiūlytą taisyklių projektą galios ne tik turgavietėms, bet ir kur kas daugiau erdvių, kuriose vyksta viešoji prekyba.

Pagal ŽŪM suformuluotą apibrėžimą, prekybai žemės ūkio ir maisto produktais skirta viešoji vieta – tai savivaldybės nustatyta arba privataus asmens skirta ir su teritorine VMVT suderinta teritorija prekybai žemės ūkio ir maisto produktais nuo laikinųjų prekybos įrenginių, iš automobilių, specializuotų automobilių ar priekabų, laivų.

Kurs stulbinamo skaidrumo modelį

Turgavietės elektroninis žurnalas pagal sumanymą turi atspindėti visą kasdienę turgavietės bei viešosios prekybos vietos veiklą, toli gražu ne tik gautas pajamas.

Reikės deklaruoti visą produktų asortimentą, kiekį, vertę eurais (suma nebus privaloma, kai prekiaujama savo ūkyje išauginta ir pagaminta produkcija), lydimojo dokumento seriją bei numerį, produkto kilmės šalį, tiekėją. Taip pat teks pateikti išsamią informaciją apie nurašytų produktų asortimentą bei kiekį, juolab – parduotų produktų pavadinimus, kiekį ir gautas pajamas, o galiausiai nurodyti, kokie produktai ir koks jų kiekis buvo paliktas saugoti turgavietėje ar viešojoje prekybos vietoje.

Nuotolinis žurnalas turės būti pildomas kelis kartus per dieną: pirmieji įrašai – prieš prekybos pradžią; paskui – apie papildomai atsivežamus žemės ūkio ir maisto produktus, vos tik jie pristatomi; o pasibaigus prekybai teks padirbėti teikiant išsamią deklaracija apie dienos rezultatus.

Pasak taisyklių projekto kūrėjų, už duomenų pateikimą bus atsakingas pats prekeivis, o atsiradus nenugalimos jėgos aplinkybėms, apie tai reikės informuoti VMI elektroniniu paštu.

Nenugalimos jėgos aplinkybės gali būti neretos, turint omenyje interneto ryšio trikdžius, išmaniųjų sistemų strigimus.

Tačiau įdiegus moderniąją apskaitos sistemą lietuviški turgūs taps skaidresni už bet kurios Vakarų Europos šalių turgus. Kitas klausimas, ką iš to laimėsime.

Ką iš to laimėsime

Valdžia rimtai užsimojo prieš prekybą mėsa ir mėsos produktais turgavietėse bei viešose vietoje. Ji, matyt, gresia valstybės saugumui, nes bus kontroliuojama kone kaip ginklų prekyba. Visa laimė, kad dar nenumatyta pareiga asmenims, perkantiems šiose vietose produktus, pateikti savo asmens duomenis ir pasirašyti specialiame žurnale.

O rimtai kalbant, siūlomas apskaitos reglamentavimas tiesia kelią tam, kad Lietuvoje prekyba mėsa ir mėsos produktais liktų tik parduotuvėse ir prekybos centruose.

Siūlomas reglamentavimas stebina ir Lietuvos laisvosios rinkos institutą. Valdžios užmojis didinti administracinę naštą yra grindžiamas noru kovoti su šešėline ekonomika, tačiau realus efektas šiuo atveju yra abejotinas, nes prekiaujantys nelegaliai ir dabar nepildė apskaitos žurnalų, lygiai taip pat galės nepildyti ir elektroninio.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė