Rožes ruošiame žiemai

Atrodo, ką tik mūsų sodai skendėjo žieduose, o šiandien jau laikas pakalbėti, kaip rožes paruošti žiemoti. Jei norime, kad rožės kitą vasarą mus džiugintų savo žiedais, pasirūpinkime sėkmingu žiemojimu. Tai priklausys nuo rožės veislės atsparumo šalčiui, oro sąlygų ir, žinoma, dengimo būdo. Be to, sveiki krūmai su gerai išsivysčiusiomis šakomis žiemoja lengviau negu silpni ir ligoti – imunitetą turi ir augalai. Taigi sudėliokime akcentus.

Pradėjome jau vasarą
Žiemos poilsiui rožes pradėjome ruošti jau vasaros antrąją pusę. Liepos pabaigoje jau nebetręšėme azoto trąšomis, o rugpjūtį arba rugsėjo pradžioje kaip tik tręšėme kalio ir fosforo trąšomis. Ir tai tarsi įžanga, vedanti rožių žiemojimo link. Apie tai kas mėnesį rašėme rožyno darbų kalendoriuje.
Kasmet iškyla vis tų pačių klausimų: kaip ir kokiu būdu uždengti rožes, pasigirsta net prieštaringų nuomonių. Iš tiesų visiškai nesvarbu, kaip ir kuo mes dengsime rožes, svarbiausia, kad praėjus žiemai mūsų lauktų kuo mažesni praradimai.
Dažnai kiekvienas rožininkas būna išbandęs daugybę būdų, kaip dengti rožes prieš žiemą. Ne išimtis ir aš. Krūmo apačią pyliau durpėmis, o statų krūmą surišau ir apvyniojau agroplėvele, dengiau eglišakėmis ir, deja, šie būdai mano sode nepasiteisino. Mat sulytos durpės virsta ledo luitu ir tai, kas likę virš jų, visada nušąla. Stati krūmai, apvynioti agroplėvele, taip pat prastai žiemodavo, pasisekdavo tik tuo atveju, jei pasitaikydavo šilta žiema ir nebūdavo didelių šalčių, bet to tikėtis niekada nereikia.

Dabar visas moderniąsias rožes prilenkiu kuo arčiau žemės ir dengiu keliais sluoksniais agrodangos. Rožes dengti pradedu ruoštis lapkričio mėnesį, nelygu oro sąlygos. Štai kokia mano darbų eiga:

1. Rudenį rožių negeniu, tik nukerpu išlūžusias šakas ir nuskinu nužydėjusius, nušalusius žiedus. Jei dar likę gražių žiedų, juos nukerpu labai trumpai ir pamerkiu į vazą.
2. Nuo krūmo apačios nukerpu lapus. Būtent nukerpu, o ne nudreskiu, kad nežaločiau rožės šakų. Dreskiant lapus galima lengvai pažeisti, įplėšti šakas, o pažeista vieta jau bus jautri, imli ligoms ir šalčiui.
3. Dengiu ir lenkiu nelietingą dieną ir esant teigiamai temperatūrai, prieš tai rožės krūmą ir žemę aplink nupurškiu vario preparatais.
4. Imu po vieną šaką į saują ir lenkiu prie žemės vieną po kitos visas krūmo šakas. Jas rišu ir tvirtinu pasigamintais lankais. Tai reikia daryti atsargiai ir jaučiant šakų lenkimo kampą. Nereikia lenkti smarkiai ir stipriai priploti rožės prie žemės. Lenkiama tiek, kiek leidžia rožė, o tai labai priklauso nuo veislės. Lanksčias ir plonomis šakomis rožes prilenkti labai lengva, o su storomis šakomis reikia elgtis labai atsargiai, nes šakų negalima nė kiek įlaužti.
5. Taigi rožes lenkiu ir tvirtinu, kaip jau minėjau, esant teigiamai temperatūrai, ir palieku kitam dengimo etapui, kuris ateis paspaudus šaltukui ir nusistovėjus –5–10 °C temperatūrai. Kartais taip būna tik prieš Kalėdas.
6. Aukščiausią krūmo dalį dengiu storiau, su daugiau sluoksnių agrodangos, ant jos dar galima užmesti ir eglišakių. Nepamirškime, kad miške ar parke negalima niokoti kitų augalų, tarp jų ir eglių, netgi dėl savo numylėtinių rožių. Dengiant aukščiausios vietos rišti dažniausiai nereikia – labai gerai prilaiko rožių spygliai.
7. Uždengusi pavienes rožes, jų grupę bendrai dengiu kelių sluoksnių (dažniausiai dviejų) agrodangos. Dangos kraštus prispaudžiu turimais akmenimis ar kitais sunkiais daiktais.
8. Laipiojančiąsias ir vijoklines rožes nuimu nuo atramų, nukarpau lapus ir nuleidžiu ant žemės. Tvirtinu jas, kaip ir minėta anksčiau, prie žemės ir dengiu agrodanga, tik dar storiau ir gausiau.
Štai ir uždengėme rožyną. Suprantu, kad tai atrodo labai sudėtinga, ypač kai darganoti orai, bet ko tik nepadarysi dėl grožio ir meilės rožėms.

Kelios svarbios taisyklės
Geriau peržiemos sveika rožė, o jeigu augalas išsekęs, ligotas ar silpnomis šaknimis, aišku, kad jis prasčiau atlaikys žiemą.
Rožei bus sunku ištverti mūsų žiemas, jei ji neteisingai pasodinta, t.y. jos poskiepis iškilęs virš žemės, sodinant šaknys užsilenkusios į viršų, pažeistos šaknys arba stiebai.
Jei pasodinome rožių, neskirtų mūsų klimato zonai, nuostoliai irgi prognozuojami.
Rožėms labai kenkia dideli temperatūrų skirtumai, kai dienos saulėtos ir šiltokos, o naktys šaltos. Tuomet trūkinėja rožių kamienai.
Rinkimės pralaidžias orui ir šviesias dangas, nes tamsios saulėtomis dienomis labai įkaista, po tokiomis susidaro labai dideli temperatūrų skirtumai.
Labai gerai, kai apdengtas rožes užkloja sniegas, – tokiame patale joms lengva laukti pavasario.
Nėra vieno pačio geriausio dengimo būdo, kuris tenkintų visus. Žiemojimo sėkmė labai priklauso nuo vietos, kurioje auga mūsų rožė. Jei arčiau namo ir užuovėjoje, rožei žiema bus lengvesnė, jei atviroje vietoje – teks dengti šilčiau. Be to, priedangai reikės tvirtos atramos, būtina kruopščiai pririšti, kad vėjas ir sniegas neišlaužytų krūmo. Mes visi jau žinome, kas paprastai vyksta mūsų kieme, kokiame sklypo šone būna stipresnė šalna ar daugiau sniego, tad ir nepanikuokime, o vadovaukimės nuojauta ir protu. Mūsų tikslas – pasirūpinti savo mylimais augalais, kad jie kuo lengviau ištvertų žiemą, kad pavasarį būtų kuo mažiau praradimų, o vasarą vėl džiugintų nuostabiais žiedais. Iki pavasario!

Rožių kolekcininkė

Nijolė KARPAVIČIENĖ
Autorės nuotrauka

rasos Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.