Rudenį bus ką skaičiuoti (nuotraukų galerija)

Ne tik Kauno rajono, bet ir daugelis šalies paukščių augintojų puikiai žino kelią į Irenos ir Laimučio Ragulskių sodybą Vigių kaime (Vandžiogalos sen.). Šie ūkininkai jau beveik du dešimtmečius, be kitos veiklos, užsiima ir įvairiausių paukščių kiaušinių perinimu inkubatoriuose.

Žąsys ir antys – Kalėdų stalui
Pasak šeimininkų, jų ūkis vystomas keliomis kryptimis. „Jeigu norėtume imtis tik vienos ūkininkavimo šakos, pavyzdžiui, augalininkystės, žemės mažoka, todėl ir užsiimame paukštininkyste, tai yra ne tik auginame, bet ir inkubatoriuose periname kiaušinius. Tuo užsiimame daugiausia pavasarį ir vasarą. Užaugintus savus paukščius rudenį ir žiemą parduodame mėsai. Po truputį vystome ir kaimo turizmą. Žodžiu, ūkis daugiašakis, tačiau pagrindinė veikla – paukštininkystė“, – trumpai ūkį pristatė Irena ir Laimutis Ragulskiai.
Laimučio teigimu, jie laiko apie keturiasdešimt žąsų ir apie penkiolika ančių, nedidelį vištų būrelį. „Darbymetis inkubatoriuje, t. y. perinimo sezonas prasideda kovą ir tęsiasi iki liepos pabaigos. Tuo metu teikiame ne tik inkubavimo paslaugą, bet ir savų paukščių kiaušinius periname bei dalį jauniklių parduodame. Pačių užaugintas žąsis ir antis realizuojame artėjant Kalėdoms. Paukščius auginame natūraliomis sąlygomis, tad jų kaina nėra maža, bet paukštieną parduodame šviežią, jos nešaldome“, – sakė L. Ragulskis.
Pasak I. Ragulskienės, pirkėjų skaičius per daug metų nusistovėjo, nors šiuo metu vyrauja tendencija, kad žmonės visgi labiau žiūrį į kainą nei į kokybę. „Mes paukštienos kainų nekeičiame jau daug metų, jos nei didėja, nei mažėja. Žinoma, kiekvienas laisvas rinktis, bet esminis skonio skirtumas tarp mūsų galima sakyti ekologiškai augintų paukščių mėsos ir pigios lenkiškos paukštienos yra didelis. Tad pirkėjai pataupę kartą kitą, grįžta pas mus“, – šypsosi I. Ragulskienė.

Prilygsta natūraliam paukščio lizdui
Anot L. Ragulskio, šiuo metu veikia šeši italų gamybos inkubatoriai, kuriuose per metus išperinama nuo 50 tūkst. iki 70 tūkst. kiaušinių. Galima priimti kiaušinių dar daugiau. Inkubatorių technologinės funkcijos prilygsta natūraliam paukščio lizdui, nes paties perėjimo proceso pakeisti neįmanoma.
Žmonės kiaušinius inkubatoriuose perina gal kokį šimtmetį, o gamtoje šis procesas vyksta tūkstantmečius. Kiekvienos rūšies paukščiai peri truputį skirtingomis sąlygomis, tad inkubatoriuose šis procesas turi būti taip pat atitinkamai valdomas. Pavyzdžiui, žąsų kiaušiniai perinami kitaip nei kitų sparnuočių, nors temperatūra reikalinga tokia pati – 37,5 oC. Bet žąsys gamtoje pirmąją perėjimo pusę kiaušinius šildo nuolat, o antrojoje, matyt, atsibosta ir jos pasitraukia tam tikram laikui palesti ar pasimankštinti. Per tą laiką dėtis truputį atšąla, tad ir inkubatoriuose turi būti sudaromos tokios pačios sąlygos. Jeigu tai neįvyks, sėkmingo žąsiukų ritimosi nesulauksime. Inkubatoriuose palaikoma ne tik reikalinga šiluma ir drėgmė, kiaušiniai pajudinami, pavartomi, kas taip pat labai būtina. Jeigu perinimo metu kas nors vyksta ne taip, įsijungia inkubatoriaus signalizacija. Nors atrodytų, sudėjai kiaušinius į jį ir tik lauk, kol išsiris paukščiukai, tačiau šis darbas reikalauja nuolatinio stebėjimo ir dėmesio.
Inkubatoriams naudojamos elektros sąnaudos nėra labai didelės, nes šildyti perinamus kiaušinius labiau reikia pirmąją pusę, antrąją temperatūra tik palaikoma, o pačioje pabaigoje kiaušinius reikia vėsinti, ypač jeigu inkubatoriuje jų yra daug. Galimiems elektros tiekimo pertrūkiams esame pasirengę, turime galingą elektros generatorių“, – pasakojo L. Ragulskis.
Pasak Irenos, kiekvienos rūšies paukščių kiaušiniai perinami skirtingą dienų skaičių. „Priėmusi iš karto paskaičiuoju, kada išsiris, ir tą dieną žmonės atvažiuoja pasiimti. Sezono metu per savaitę į mus kreipiasi apie keturiasdešimt žmonių“, – sakė ūkininkė.
Kiaušinius perinti Ragulskiai priima įvairiais kiekiais. „Būna, atveža tris ar penkis, o kai kada ir vieną kiaušinį, pavyzdžiui, povo. Priimame perinti ir vieną, – pasakojo I. Ragulskienė. – Bet paukščių auginimu rimčiau užsiimantys ūkininkai atveža ir keletą tūkstančių kiaušinių.“

O kur kalakutės?
Nuolat besišypsanti šeimininkė prisiminė ir linksmų nutikimų: „Yra buvę, kad iš atvežtų perinti perlinių vištų kiaušinukų išsirito dekoratyviniai viščiukai, bet dažnai taip nenutinka. O sykį atvažiavo šeima su nedideliu berniuku, atvežė kiaušinius perinti. Vaikas ir klausia: „Teta, o kur tos kalakutės?“ Jis, pasirodo, žinojo, kad kalakutės yra geriausios perekšlės ir galvojo, kad jų čia daug. Teko truputį nuvilti berniuką, kad kalakutės neturime nė vienos“, – pasakojo I. Ragulskienė.
Savo auginamus paukščius I. ir L. Ragulskiai lesina ir pirktais kombinuotaisiais lesalais, ir savo ūkyje užaugintais grūdais, tam užsėja apie šešis hektarus žemės. „Žmonėms, kurie atsiimdami paukščiukus klausia, kuo lesinti, rekomenduojame rinktis specialius kombinuotuosius lesalus. Galima viščiukus lesinti ir senoviškai: kiaušiniais, varške ir panašiai, bet šie produktai greitai genda ir paukščiukai nuo jų suserga“, – tvirtino ūkininkė.
Į klausimą, ar galima pagal kiaušinio formą numatyti, kas išsiris – patelė ar patinėlis, Irena atsakė, jog tvirtai pasakyti negali: „Vieni žmonės tvirtina, kad iš bukesnio ritasi vištaitės, kiti – priešingai. Svarbiau yra perinti atrinkti kuo sveikesnius kiaušinius, t. y. lygiu, be defektų lukštu ir būtinai švarius. O patirtis rodo, kad dažniausiai tiek vištyčių, tiek gaidžiukų ritasi po lygiai.“

Kiemą puoš povai
Ragulskių inkubatoriuose pe­rinimo įkainiai – nuo 15 iki 90 euro centų už vieną kiaušinį, nelygu paukščio rūšis. Ūkininkai priima nuo dažniausiai įprastų: vištų, žąsų, ančių kiaušinių, iki stručių, karvelių ir kanarėlių. Pasak L. Ragulskio, šiuo metu populiarėja fazanų auginimas medžioklei, tad pastarųjų kiaušinių taip pat atvežama nemažai.
„Jau esame sutarę su vienu ūkininkų nuo Pakruojo gegužės mėnesį išperinti arti 3 tūkst. fazaniukų. Kiaušinius jis perka Lenkijoje, perina pas mus, o vėliau augina pats“, – sakė L. Ragulskis, dalį savo laisvalaikio taip pat skiriantis medžioklei, tad ir savo ūkyje užsiauginantis fazanų būrį. O I. Ragulskienė pridūrė, jog jos svajonė – po kiemą vaikštantys povai. „Laikėme juos anksčiau, bet patinas buvo nesugyvenamo charakterio, puldavo anūkus, tad teko atsisakyti. Bet gal tik toks netikęs „egzemp­liorius“ pasitaikė, todėl ateityje tikrai norėčiau jais vėl grožėtis“, – sakė I. Ragulskienė.

Elena RINKEVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

„Vištinių paukščių kiaušiniai dedami į vieną inkubatorių“, – aiškino Laimutis Ragulskis.

Laimučio ir Irenos Ragulskių sodyba puikiai žinoma daugeliui paukščių augintojų ir kaimo turizmo mėgėjų.

Perykloje ritasi ančiukai.

Irenos Ragulskienės teigimu, žąsų kiaušinius perinti bene sudėtingiausia, nes juos reikia ne tik nuolat šildyti, bet ir laiku atvėsinti, kad sąlygos būtų kuo artimesnės natūralioms.

Audra Jankauskienė (kairėje) iš Kėdainių rajono, atvežusi perinti kiaušinius, įsigijo ir vienadienių rudųjų mėsinių viščiukų.