Salotinių daržovių ūkyje pats pavasario darbymetis

Vaido Nagreckio specializuotame salotinių daržovių ūkyje, įsikūrusiame Raseinių r. Plikių kaime, dabar pats pavasario darbymetis. Ruošiama dirva, kasdien pasodinama tūkstančiai dar­žovių daigų. Ūkio šeimininko teigimu, jau gegužės viduryje jų bus galima rasti prekybos centruose.

Per vasarą – trys derliai
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narys V. Nagreckis jo valdose apsilankiusiam „Ūkininko patarėjo“ korespondentui teigė, kad daržoves pradėti sodinti planuota kaip ir pernai, nuo kovo 26-osios. Bet tuo metu dar pašalas nebuvo išėjęs, todėl jų daigai iš Vokietijos atvežti tik kovo 29-ąją. Per Velykas stipriai prilijo, todėl darbų pradžią teko nukelti iki balandžio 4-osios.
„Triūsėme taip sparčiai, kad per pirmąją savaitę padarėme dviejų savaičių darbą, – pasakojo ūkio šeimininkas. – Pirmiausia bus pasodinti keturiolikos rūšių salotų daigai, sėjami špinatai ir krapai. Užaugintas daržoves realizuojame Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Mūsų šalyje jas perka prekybos tinklai „Iki“, „Lidl“, daržovių perdirbimo įmonė Babtuose „Salpronė“ ir „Augma“, realizuojanti jas Rusijoje, Baltarusijoje, tiekianti restoranams. Jeigu oras bus geras, nuo gegužės 10 dienos jau turėtume pradėti nuimti salotų derlių.“
Kitos daržovės, pvz., lapkotiniai salierai, bus pradėti sėti šios savaitės pabaigoje, o realizacijai jų stiebai tiks jau birželio antroje pusėje.
V. Nagreckis vylėsi, kad šiemet vasara bus geresnė. Pernai nuimtas visas derlius, bet svoris nebuvo toks, kokio laukta. Daržovėms teko per daug drėgmės. „Sakoma, kad sausra yra pusė bado, o liūtis – visas badas, – teigė daržininkas. – Praėjusiais metais stipriai skendo visos daržovės. Per visą sezoną tik kokias dvi savaites veikė visos laistyklės. Geriau sausra – galima patiems palaistyti, pareguliuoti, kiek vandens reikia.“
V. Nagreckio ūkyje šiemet daržovės augs 35 ha plote, jos bus sodinamos tris kartus ir derlius nuimamas taip pat tris kartus. Iš viso susidarys daugiau nei 100 ha daržovių laukas.

Trūksta darbo rankų
Ūkio vadybininkas Edgaras Šidiškis nelinksmai kalbėjo apie samdomus darbininkus, jų būna apie penkiasdešimt. Vietinių žmonių, gyvenančių Plikių kaime, nepakanka, todėl dalį jų tenka atsivežti iš aplinkinių
seniūnijų, net 35 km spinduliu.
„Būna, kad po atlyginimų nuvažiuojame jų parsivežti dvidešimt, o atvažiuoja tik dešimt. Visiems aišku, kokia priežastis. Seniau ir pietus nemokamus duodavome, bet atsitinka taip, kad kuo esi geresnis, tuo išeina blogiau. Pradeda nepatikti, pvz., žemaičių blynai: padažas ne toks arba dar kas nors negerai. Atvežame pietus pusvalandžiu anksčiau – blogai, pusvalandžiu vėliau – vėl blogai. O kai po žiemos išleidžia visus pinigus, vėl ateina, prašo priimti į darbą. Bet po pirmos arba antros algos vėl prasideda – nori eina, nori neina į darbą“, – pasakojo E. Šidiškis.
V. Nagreckis pasidžiaugė tik tuo, kad tokių darbininkų nėra labai daug. „Ateityje bus dar didesnė bėda, jei neleis emigrantų iš trečiųjų šalių įdarbinti, – svarstė ūkio šeimininkas. – Turbūt visi daržoves auginantys ūkininkai susiduria su šia problema. Mat reikia daug rankų darbo, dar nėra tokių mašinų, kurios nuskintų daržoves. Skandinavijoje jau bandyta sukurti tokias mašinas, bet jos dirbtine ranka pjauna kiek­vieną stiebą, todėl dalį daržovių tenka išmesti. Vizualiai geriau matyti, ar salota gera, ar dar reikia palaukti, kol ji paaugs. O mašinos viską iš eilės nurėžia. Jeigu ir atsirastų išmaniosios technikos, kaina būtų tokia, kad neapsimokėtų jos pirkti.“
E. Šidiškis pastebėjo ir tokią Lietuvos ūkininkams aktualią problemą: „Anglai atsiveža darbuotojų iš mūsų šalies, danai – iš Lietuvos, Rumunijos, Lenkijos, lenkai – iš Ukrainos. Pažįstami baltarusiai prašo mūsų priimti juos į darbą, žada atvažiuoti autobusais, norinčiųjų ten labai daug. Mūsų Žemės ūkio ministerija jau domisi, koks būtų užsieniečių darbininkų poreikis, atrodo, kad kažkoks judėjimas pagaliau vyksta. Bet neaišku, kada jie gaus leidimus čia dirbti. Kol kas tik specialistus – statybininkus, vairuotojus – galima atsivežti į Lietuvą, o paprastų darbininkų neva čia, vietoje, yra pakankamai, daugybė užsiregistravusiųjų darbo biržoje. O kai iš biržos atsiunčia, žmogus iškart paprašo pasirašyti, kad čia nenori dirbti. Arba ateina darbo prašyti jau apsvaigęs, sako šiandien negėręs, bet vos pastovi ant kojų. Tokia realybė.“

Patirties parsivežė iš užsienio
V. Nagreckis ne veltui minėjo Skandinavijos šalis. Mat 14 metų yra praleidęs emigracijoje, Danijoje. Ten, salotinių daržovių ūkyje, praėjęs visą karjeros grandinę nuo darbininko iki ūkio vadovo, grįžo į Lietuvą ir jau šeštą sezoną sėkmingai augina salotines daržoves atvirame grunte.
Dabar ir V. Nagreckio ūkyje įdiegti pažangūs daržovių laistymo, auginimo, derliaus nuėmimo, prekinio paruošimo technologiniai sprendimai. Čia galima pamatyti Lietuvos daržininkystės pasiekimus, sužinoti problemas ir grėsmes.
V. Nagreckio daržovių ūkis yra kitoks nei į jį panašūs Lietuvoje, nes jame dominuoja salotos.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas