Salvina Taukinaitienė: „Lietuviškas svetingumas yra mūsų protokolas“

Kaip sukurti įspūdingą spektaklį, kai tavo scena yra aikštė ar oro uosto nusileidimo takas, o aktoriai – kariškiai? Kaip į jį įkomponuoti vėliavos pakėlimą, iškilmingą rikiuotę ir patrankų salves? O kur dar griežtos karinio ceremonialo, protokolo taisyklės. Šią sudėtingą užduotį beveik kasdien įveikti tenka Salvinai Taukinaitienei, Krašto apsaugos ministerijos Protokolo skyriaus vedėjai. Ji – viena iš nedaugelio krašto apsaugos sistemoje dirbančių moterų, kuriai tam tikromis aplinkybėmis paklūsta vyrai, pradedant eiliniais kariais, baigiant krašto apsaugos ministru ar valstybės vadovais.

Pasilieka už kadro
„Visos vėliavų pakėlimo ceremonijos, šventės, kuriose dalyvauja kariai, yra mano rankų palytėtos“, – šypsodamasi prisipažįsta S. Taukinaitienė. Tačiau kai paprašau renginių nuotraukų, kuriose matytųsi ir jų organizatorė, pasirodo, kad tokių beveik nėra. Ir neturi būti, nes geras protokolo specialistas į kadrą paprastai nepakliūva. Stovi kur nors atokiau stebėdamas, ar viskas vyksta pagal planą.
Nemažai laiko užima vizitų, inauguracijų, valstybės švenčių, laidotuvių bei kitų renginių planavimas ir scenarijų rašymas, tenka derinti kiekvieną smulkmeną, numatyti mažiausią detalę. Kita darbo dalis – dalyvavimas renginiuose, kariuomenės ar ministerijos vadovybės vizituose. Ir visai nesvarbu, šiokiadienis ar savaitgalis. Net per gimtadienį, kuris buvo sekmadienį, Protokolo skyriaus vadovei teko vykti į minėjimą. Darbo valandos taip pat sąlyginis dalykas, nei ji pati, nei jos vadovaujami darbuotojai jų neskaičiuoja.
Privaloma ir nepriekaištinga išvaizda, atitinkanti etiketo, protokolo reikalavimus. Tačiau akivaizdu, kad ir juos galima pritaikyti kūrybiškai. Vilkėdama mėlyną klasikinį kostiumėlį S. Taukinaitienė atrodo nepaprastai elegantiška ir stilinga, nes švarkelio kirpimas ypatingas, o subtilus aksesuaras – šilkinė skarelė užrišta netradiciškai.

Vidinės kultūros dalis
Meniška prigimtis padeda kūrybiškai pažvelgti ir į karinį protokolą. Tad kai paklausiu, ar Salvina, buvusi „Lietuvos“ ansamblio šokėja, Vilniaus universiteto ansamblio šokių grupės vadovė, nesijaučia per daug suvaržyta, ji tik nusijuokusi paaiškina: „Ne, nes esu menininkė, o protokolas tam tikra prasme yra kūryba. Protokolas ir etiketas – tai žmonių sukurtos taisyklės, padedančios bendrauti, vienam kitą suprasti, ypač jei jie iš skirtingų šalių. Šios taisyklės pradėtos kurti karalių bei imperatorių dvaruose dar labai senais laikais. Kai jas išmanai, daug lengviau, kita vertus, nereikia jų per daug sureikšminti.“
Protokolas, etiketas yra vidinės mūsų kultūros, kuri įgyjama šeimoje, dalis, mano pašnekovė. Kultūringas žmogus ir nežinodamas konkrečių elgesio taisyklių labai neapsiriks. Kitas galbūt bus mintinai jas išmokęs, bet per garsiai kalbės ar per ilgai valgys. Ir išlįs yla iš maišo. Dažnai mus gelbsti ir įgimtas lietuviškas santūrumas.
S. Taukinaitienė puikiai jaučiasi dirbdama krašto apsaugos sistemoje, kur dauguma vyrų. „Kai krašto apsaugos ministre tapo Rasa Juknevičienė, daug kas stebėjosi, kaipgi moteris vadovaus kariuomenei? O kodėl negalėtų? Moterys yra išsilavinusios, turi puikią intuiciją, loginį mąstymą, ir gyvenimas rodo, kad tai pasiteisina“, – tvirtina Salvina.
Šiandien, kai vis daugiau jaunų merginų įstoja į Lietuvos karo akademiją, daugėja moterų karininkių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje, tikriausiai jau nebestebintų ir moteris, vadovaujanti karių rikiuotei, svarsto Krašto apsaugos ministerijos Protokolo skyriaus vadovė.

Ne už gražias akis
Ar jai pačiai neteko susidurti su skeptišku kariškių požiūriu dėl to, kad yra moteris? Tiesiogiai ne, bet faktas, kad ilgą laiką teko būti tik už protokolą atsakinga darbuotoja, o skyriui vadovauti Salvinai patikėta tik po 7 darbo metų, kai neatsirado tinkamo kandidato vyro, šį tą pasako.
„Labai džiaugiuosi, kad pagaliau šios pareigos buvo patikėtos man, tai didelis įvertinimas. Krašto apsaugos sistemoje dirbu jau 20 metų, pradėjau nuo kariuomenės, tarnavau „Geležinio Vilko“ motorizuotoje pėstininkų brigadoje, teko vadovauti „Geležinio Vilko“ ramovei“, – prisimena Salvina.
Padirbėjusi ten kurį laiką, buvo pakviesta dirbti į Krašto apsaugos ministeriją. „Tikrai ne už gražias akis, o už gerus darbus mane pastebėjo, – šypsosi S. Taukinaitienė. – Sutikau, nes ši sritis prie širdies. Man svarbi Lietuvos nepriklausomybė. Patvirtinimą, kad mums reikia laisvės, gavau važinėdama po pasaulį su „Lietuvos“ ansambliu.“
Salvinai norėjosi, kad Lietuvą, kur gyvena tiek talentingų žmonių, menininkų, pamatytų visas pasaulis. „Labai palaikiau Lietuvos išsilaisvinimo kelią ir kaip koks kareivis eidavau į visus renginius, mitingus, visada nešdavausi tvirtą skėtį lenkta rankena, jeigu prireiktų apsiginti“, – juokiasi protokolo specialistė.

Atitarnavo kariuomenėje
Kai pasiūlė vadovauti ramovei, Salvina net nežinojo, ką ši įstaiga veikia. Kai išsiaiškino, kad tai kariuomenės padalinio kultūros židinys, sutiko. Jau buvo aplankiusi daugelį pasaulio šalių, įgijusi tarptautinio bendravimo pagrindus, dirbusi dainų šventėse choreografo asistente, tad turėjo šiokios tokios patirties, kaip aikštėje suvaldyti žmonių masę.
Salvina ir šeimoje nuo mažens buvo režisierė, visus į vietas sustatydavo, vaidmenis paskirstydavo ir mamai, ir tėčiui, ir seserims. Režisūra jai buvo nesvetima, menas – taip pat, o dirbti su laisvės gynėjais norėjosi. Ir pačiai teko išbandyti karo tarnybą. Tai buvo privalu norint užimti pasiūlytas pareigas.
S. Taukinaitienė tarnavo „Geležinio vilko“ brigadoje, išmoko rikiuotės, naudotis ginklu, kitų dalykų, kaip ir visi kariai. Vadovaujant ramovei jai ne kartą teko dalyvauti pirmosiose Lietuvoje tarptautinėse karinėse pratybose, kur susipažino su kariniu protokolu.
Čia įgijo pirmuosius praktinius įgūdžius, vėliau jos netiesioginiu mokytoju – mentoriumi tapo pagyvenęs danų pulkininkas. Jis supažindino su pagrindiniais tarptautinės rikiuotės principais, protokolo reikalavimais bei padrąsino. „Jis man pasakė: tu labai gabi, gali dirbti šioje srityje, tobulėti. Tai suteikė jėgų, pasitikėjimo“, – prisimena Salvina.

Ryžosi iššūkiui
Priimdama pasiūlymą dirbti Krašto apsaugos ministerijoje žinojo, kad laukia didelė atsakomybė ir daugybė darbo. Atgavus nepriklausomybę užsienio svečių vizitų buvo gausybė, o dar prasidėjo Lietuvos integracija į NATO, į Europos Sąjungą, bet sutiko priimti iššūkį. Ir nesigaili: darbas jai labai patinka, išgirsta gerų įvertinimų.
Dažnai pasibaigus vizitams sulaukia padėkos laiškų bei žodžių tiek iš ministerijos vadovybės, tiek iš kitų šalių atstovų. Neseniai teko rengti NATO pajėgų štabavietės Lietuvoje atidarymą, kuriame dalyvavo daug aukštų NATO pareigūnų, jie įvertino, kad viskas buvo operatyviai, gražiai, skoningai parengta.
Mažai kas įsivaizduoja, koks tas protokolo specialisto darbas. Tai ne vien organizuoti renginius ir stebėti, kad jie sklandžiai praeitų. Pavyzdžiui, jeigu planuoji svečių iš užsienio vizitą, pradedi nuo sutikimo oro uoste ir baigi išlydėjimu. Tarp jų – vienos ar daugiau dienų vizito programa. Štai, ruošiantis Belgijos ir Liuksemburgo gynybos ministrų bei kariuomenės vadų vizitui per pratybas „Baltijos piranija“, svarstyta net 13 programos variantų. Viskas keičiasi daug kartų, todėl reikia preciziškumo, supratimo, diplomatijos, svarbu apgalvoti kiekvieną smulkmeną.

Ir režisieriai, ir ambasadoriai
Iš tiesų šis darbas panašus į režisieriaus. Pirmiausia rašomas scenarijus remiantis informacija, kas atvyksta, kada, kuriam laikui, kokiu tikslu. Tada numatoma, kokios būtinos vizito dalys, kokie susitikimai turi įvykti, kiek lieka laisvo laiko ir kaip galima per jį supažindinti su Lietuvos kultūra, kur surengti vakarienę.
„Aš ir mano kolegos esame tarsi Lietuvos ambasadoriai, – teigia S. Taukinaitienė. – Mūsų darbas reprezentuoja šalį, jei padarysi klaidą, įspūdis bus sugadintas.“
Kas sunkiausia? Didelė atsakomybė, viskas greitai keičiasi, reikia mokėti suderinti keitimus, priimti iššūkius, kartu išlikti ramiam, išlaikyti šaltą protą.
„Norisi kopti aukštyn. Jei kažkada sulaukei aukšto įvertinimo, lygį norisi išlaikyti, tai nelengva. Mano darbotvarkė labai įtempta, darbo krūvis nemažas, darbo valandų neskaičiuoju. Buvo toks laikotarpis, kai artimieji sakydavo: gal tu ten ministerijoje lovelę pasistatyk“, – šmaikštauja Protokolo skyriaus vedėja.
Jos nuomone, etiketo ir protokolo žinių lietuviams gal šiek tiek ir trūksta, bet tie mūsų valstybės institucijų atstovai, kurie dažnai dalyvauja susitikimuose su užsienio svečiais, tikrai gerai juos išmano. O jeigu kokia viena kita detalė ir neatitinka reikalavimų, nedidelė bėda.

Nereikia perlenkti lazdos
Tarptautinį etiketą ir protokolą Salvina išmano puikiai, antraip negalėtų dirbti. O laisvalaikiu su draugais, artimaisiais stengiasi bendrauti laisvai. Kai jos kartais klausia, kaip reikėtų vienu ar kitu atveju pagal protokolą elgtis, ji atsako, kad geriau elgtis paprastai, niekuomet neperša, primygtinai nesiūlo laikytis taisyklių.
„Esu labai paprastas žmogus, žemaitė iš mažo Sedos miestelio, nesureikšminu etiketo. Viena, kai esi oficialioje aplinkoje, visai kas kita asmeniniame gyvenime“, – dalijasi mintimis.
Protokolo žinovė pastebi kitą tendenciją: etiketas Lietuvoje šiek tiek pervertinamas, jį reikia išmanyti, bet taikyti saikingai. Viena vertus, lietuviai yra santūrūs, kita vertus, svečius stebina vaišingumu, valgiais nukrautais stalais. „Tas lietuviškas širdingumas, svetingumas ir yra mūsų protokolas, jis atperka tai, ko galbūt nežinome iš etiketo srities. Nors kartais tie stalai ir per gausiai būna nukrauti“, – atkreipia dėmesį S. Taukinaitienė.
O kaip ji pati vaišina svečius? „Stalą stengiuosi gražiai paserviruoti, bet ne dėl etiketo – taip šventiškiau. Visada svarbiausi yra prie jo susėdę žmonės, šiltas bendravimas“, – teigia Protokolo skyriaus vedėja.
Šeimininkauti virtuvėje jai patinka. Mėgsta išbandyti įvairių šalių patiekalų receptus, daug jų iš kelionių su „Lietuvos“ ansambliu parsivežė. Kartais smagu prisiminti paprastus naminius valgius. Per savo gimtadienį paruošė kotletukų su bulvių koše ir burokėliais. Svečiai gyrė.
Šiokiadieniais Salvina leidžia sau pailsėti ir nuo klasikinių drabužių, kurie būtini darbe. Pavyzdžiui, apsivelka plazdančią lengvą suknelę, jos Salvinai labai patinka. Arba įlenda į džinsus ir vietoje elegantiško palto užsimeta patogią striukę. „Taip apsirengusios kolegos manęs, ko gero, nepažintų“, – juokiasi protokolo specialistė.
Kai turi laisvo laiko, mėgsta megzti, knygas skaityti ar nueiti į teatrą, koncertą, parodą. Ji nesureikšmina materialių dalykų, gali išleisti nemažai pinigų bilietams ar knygoms, užuot nusipirkusi kailinius ar batus.

Įdomus gyvenimas
Kad ir koks mielas būtų darbas, šeima, giminė, su kuria palaiko artimus ryšius, nelieka užmirštos. S. Taukinaitienės sūnus Linas dailininkas, baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą ir Dailės akademiją. Salvina džiaugiasi turinti daug sūnėnų ir dukterėčių, su jais bendrauja, dažnai rengia savaitgalio šeimyninius pietus savo giminaičiams Vilniuje.
„Turiu kur širdį paguosti ir kur galvą priglausti. Mano šeiminis gyvenimas nesusiklostė, gal aš tą lovelę labiau į darbą nešiau, bet šiaip gyvenu labai įdomiai. Gal ne visada ramiai, bet įdomiai tai tikrai“, – susimąsto pašnekovė.
Su sūnaus tėvu ji nebuvo susituokusi, o su vyru aktoriumi Vytautu Taukinaičiu jau daug metų yra išsiskyrusi. „Auginau sūnų viena, nebuvo lengva, koncertai, gastrolės, kelionės, „Lietuvos“ ansamblis per metus po kelis šimtus koncertų surengdavo. Labai pagelbėjo tėveliai, esu jiems už tai dėkinga“, – aiškina Salvina.
Paklausta, ar dabar jau ramiai miega, juk vis dėlto turi didelę patirtį, juokiasi: „Na, nepasakyčiau, baigiasi koks nors didelis tarptautinis renginys, o aš dar tris mėnesius sapnuoju, kad svečiai neišvyko.“ Kita vertus, didelių pažeidimų, skandalų nepasitaikė, o jei kas nors ne į tą pusę pasisuko ar nuėjo, tik patys specialistai dažnai ir pastebi.
Kuriozų, žinoma, yra buvę. Pavyzdžiui, paleistas ne tos šalies, iš kurios atvyko svečiai, himno įrašas. Tai didelė klaida. Yra pasitaikę atvejų, kai ant stalo buvo padėta ne tos šalies vėliava, nes yra nemažai panašių. „Todėl pagrindinis mūsų darbo principas – devynis kartus pamatuok“, – užbaigia pokalbį S. Taukinaitienė.

Giedrė Budvytienė
Liudo Masio nuotrauka

seimininkePeržiūrėti visą numerį galite ČIA.