Šernų medžiotojų sąskaitose – tušti pažadai

Praėjusiais metais Lietuvoje afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejų laukinėje faunoje užfiksuota daugiau kaip tūkstantyje vietų. Maro užkratas nustatytas 2 245 šernams, iš jų 282 buvo sumedžioti, o 1 963 rasti nugaišę. Siekiant mažinti AKM plitimą, pernai spalio mėnesį buvo gerokai padidintos išmokos už sumedžiotas suaugusių šernų pateles, be to, numatytos išmokos ne tik už rastas šernų gaišenas, bet ir jų tvarkymą. Žadamos sumos buvo nemenkos, tačiau kai kurie medžiotojai tikina, kad jų sąskaitos taip ir liko tuščios – nei už sumedžiotas šernų pateles, nei už rastas bei sutvarkytas gaišenas atlygio nesulaukta.

Strategija prasilenkė su realybe?
Europos Komisija yra patvirtinusi AKM strategiją rytinei Europos Sąjungos (ES) daliai. Siekiant sumažinti AKM viruso išplitimo mastą Lietuvoje bei įgyvendinti šią ES strategiją, taikomą valstybėse, kuriose nustatytas AKM, praėjusiais metais buvo keičiama išmokų mokėjimo už šernų gaišenas ir sumedžiotas šernų pateles tvarka.
Medžiotojams už sumedžiotą 12–24 mėn. šerno patelę anksčiau buvo mokama 50 eurų, o už vyresnę kaip 24 mėn. – 100 eurų. ES AKM strategijoje numatyta, kad siekiant sureguliuoti šernų populiaciją, turi būti sumedžiojama kuo daugiau suaugusių šernų patelių.
Nuo 2017 m. spalio 1 d. iki gruodžio 18 d. už sumedžiotą vyresnę nei 24 mėn. amžiaus patelę išmoka buvo padidinta iki 300 eurų, tačiau už jaunesnes nei 2 metų pateles išmokos panaikintos. Taip pat keitėsi ir išmokų tvarka už šernų gaišenas. Iki šiol 30 eurų išmoka už kiekvieną rastą šerno gaišeną buvo mokama asmenims, pranešusiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) teritoriniams padaliniams apie tikslią gaišenos radimo vietą, tačiau už gaišenų tvarkymą jokių išmokų nebuvo numatyta ir medžiotojai jas tvarkė savo sąskaita.
Stengiantis kiek įmanoma mažinti viruso plitimą aplinkoje, pagal kitą ES AKM strategijoje numatytą priemonę – surasti ir saugiai sunaikinti gaišenas, nuo spalio 1 d. buvo numatytos mokėti ne tik 30 eurų dydžio išmokos už surastas šernų gaišenas, bet ir 20 eurų išmokos medžiotojams už gaišenų sutvarkymą. Jeigu apie rastą šerno gaišeną praneša pats medžioklės ploto naudotojas, už jos sutvarkymą mokama 30 eurų, tad medžiotojai už pranešimą ir sutvarkymą turėjo galimybę gauti 60 eurų.
VMVT duomenimis, Lietuvoje už praėjusiais metais sumedžiotas šernų pateles išmokos siekė daugiau kaip 373 250 eurų, o už gaišenas išmokėta 84 070 eurų. Tačiau medžiotojai tikina, kad ne visos priklausančios išmokos juos pasiekė. Kai kuriais atvejais kilo rimtų abejonių jų paskirstymo skaidrumu.

Praktika nesutapo su teorija
Į „Ūkininko patarėją“ kreipėsi Vilkaviškio krašto medžiotojai, kurie tikino, jog jiems sukėlė abejonių VMVT pateiktos išvados dėl sumedžiotos šernės amžiaus.
„Gruodžio mėnesį mūsų būrelio medžiotojai sumedžiojo didžiulę šernę, kurią trys vyrai vos įkėlė į priekabą. Ji buvo tikrai vyresnė nei dvejų metų. Turime didelę medžiojimo praktiką ir suprantame, kokio amžiaus žvėris. Tačiau nusiuntę į VMVT reikiamus mėginius – atitinkamus gyvūno organus ir dalis, gavome atsakymą, kad šernė neva buvo jaunesnė nei dvejų metų, tad išmoka už ją nepriklauso. Pasidomėję, ar kitiems Lietuvos medžiotojams nepasitaikė panašių atvejų, paaiškėjo, kad ne vieni susidūrė su tokia neteisybe. Negavo išmokų nei už sumedžiotas šernų pateles, nei už rastas bei sutvarkytas gaišenas. Taigi, kilo abejonių, kur ir kam atitenka numatytų išmokų pinigai, ar išties jais nepiktnaudžiaujama, o gal taip mėginama sutaupyti. Medžiotojams pateikus tyrimui atitinkamus gyvūno organus ir žandikaulį, jiems patiems nelieka nieko, kas vėliau galėtų padėti užginčyti VMVT išvadas, tad manipuliuoti išvadomis ir lėšomis paliktos visos galimybės“, – tikino Vilkaviškio krašto medžiotojai.

Visa virtinė reikalavimų
Pagal patvirtintą VMVT tvarką, norintieji gauti išmokas turi pateikti prašymus už praėjusį mėnesį sumedžiotas šernų pateles teritorinėms VMVT iki einamojo mėnesio 15 d. Medžioklės plotų naudotojas turi užtikrinti, kad iš kiekvienos sumedžiotos šerno patelės būtų tinkamai paimti šie mėginiai: kraujo ir prireikus vidaus organų, apatinis žandikaulis ir išoriniai lyties organai su aplinkiniais audiniais. Kraujo mėginiai turi būti paimti į sandarius mėgintuvėlius, organai, apatinis žandikaulis ir išoriniai lyties organai supakuoti atskiruose vienkartiniuose plastikiniuose maišeliuose, siekiant, kad iš jų neišbėgtų kraujas, kiti skysčiai ir nebūtų užteršta aplinka bei išplatinta liga. Medžioklės ploto naudotojas turi užtikrinti, kad prie kiekvienos sumedžiotos šerno patelės mėginių būtų pridedamas užpildytas šernų mėginių paėmimo AKM, amžiui ir lyčiai nustatyti aktas. Mėginiai artimiausią darbo dieną turi būti pristatomi į teritorinę VMVT, kurios kontroliuojamoje teritorijoje yra medžioklės plotas, arba Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI). Jei teritorinės VMVT arba NMVRVI vadovo įgaliotas asmuo nustato, kad pristatyti mėginiai neatitinka tvarkos aprašo, akte nurodo, kad mėginiai nėra tinkami, netinkamumo priežastis ir kad išmokos nebus mokamos, padaro užpildyto akto kopiją, ją patvirtina teritorinės VMVT arba NMVRVI antspaudu ir atiduoda mėginus pristačiusiam asmeniui.

Ne visos išmokos apskaičiuotos
Tyrimams netinkami mėginiai sunaikinami teisės aktų nustatyta tvarka. Jei NMVRVI nustato, kad sumedžiotų šernų patelių amžius neatitinka akte ir prašyme nurodyto jų amžiaus, teritorinė VMVT apie tai raštu informuoja medžioklės plotų naudotoją, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo turi pateikti patikslintą prašymą. Jei per nurodytą terminą medžioklės plotų naudotojas nepatikslina prašymo, jis netenka teisės į išmoką.
VMVT tikina, kad jei viskas, kas priklauso, buvo tinkamai ir laiku pateikta, išmokos buvo apskaičiuotos ir sumokėtos. Tiesa, kol kas dar ne visos, nes nėra iki galo susumuoti gruodžio mėnesio duomenys.
Pasak Šūklių medžiotojų būrelio vadovo Ryčio Legotos, jų būrelio sąskaita kol kas nepasipildė nė vienu euru. R. Legota, atkreipė dėmesį ir į tai, kad ne visai teisingai nustatyta apmokėjimo tvarka už gaišenų radimą ir jų sutvarkymą. „Nuo spalio 1 d. buvo numatytos mokėti 30 eurų dydžio išmokos už surastas šernų gaišenas ir 20 eurų išmokos medžiotojams už gaišenų sutvarkymą. Tačiau gaišenas sutvarkyti reikia daugiau pastangų ir patiriama papildomų išlaidų, tad logika nustatant išmokų dydžius šiuo atveju kiek keistoka“, – svarstė medžiotojų vadovas.

Didelio efekto nepasiekta
Anot R. Legotos, kylančios abejonės dėl išmokų už sumedžiotas šernų pateles skyrimo skaidrumo bei išmokų dydžius už gaišenų radimą ir tvarkymą, medžiotojams gerokai sumažino ūpą ir norą papildomai užsikrauti didžiulę naštą biurokratinių reikalų siekiant gauti išmokas. Medžiotojai tikina, kad jiems nelieka jokių įrodymų, kuriuos galėtų pateikti tokiais atvejais, kai suabejojama veterinarijos tarnybos vertinimais, tad į neteisybę tiesiog numojama ranka ir lėšų nesiimama ieškoti. Tačiau tokie atvejai neskatina imtis prevencinių priemonių užkertant kelią AKM plitimui.
VMVT taip pat pastebėjo, kad didelio efekto padidinus išmokas nepasiekta.
„Preliminariais duomenimis, šiais metais sumedžiotas panašus skaičius vyresnio amžiaus šernų patelių kaip ir praėjusių metų medžioklės sezono metu. Tai rodo, jog padidintos išmokos nedavė laukto efekto, todėl bus svarstomos papildomos šernų populiacijos reguliavimo priemonės“, – teigia VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Milda JONKIENĖ
ŪP korespondentė