Sezoninių darbininkų stygius – uogų augintojų galvos skausmas

Kai prasideda sezonas, ūkininkai per trumpą laiką turi nuskinti tonas uogų. Be sezoninių darbininkų bent kiek didesnis uogynas to padaryti negali. Estijos ūkininkai jau dabar šaukia, kad dėl darbo jėgos trūkumo pražus braškių derlius, jei vyriausybė dėl karantino neleis į šalį atvykti sezoniniams darbininkams iš Ukrainos. Nors sezoninių darbininkų stygių stipriai jaučia ir Lietuvos uogų augintojai, tačiau jie labiau linkę išsiversti be užsieniečių pagalbos – savo jėgomis ir samdydami vietos darbininkus ar moksleivius.

Tikisi moksleivių ir emigrantų pagalbos

Braškių derlius visuose ūkiuose užauga daugmaž vienu metu. Lietuviškomis braškėmis jau kurį laiką prekiaujama turguose, prekybos centruose, tačiau paties sezono įkarščio laukiama po dviejų trijų savaičių. Tad vienu metu stipriai išauga sezoninių darbininkų poreikis.

„Braškes daugiausia augina šeimos ūkiai, turintys po 1–2 ha braškynus. Ūkininkai pagrindinius darbus nudirba patys, o kai ateina laikas skinti uogas, jie dažnai į pagalbą pasitelkia moksleivius, kurie šiemet dėl karantino mokęsi nuotoliniu būdu yra „užsistovėję“.

Ir jau dabar aktyviai skambina, teiraujasi, kada galės pradėti skinti braškes. Kai trūksta darbo jėgos uogoms skinti, moksleiviai smulkiesiems ūkininkams yra nemaža paspirtis“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos braškių augintojų draugijos vadovas, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Moksleivius į talką kasmet kviečia ir vienas didžiausių Lietuvoje braškių augintojų ūkininkas Vladas Guzelis – beveik 10 ha jo braškynas yra Ukmergės rajone.

Ūkininkas sakė, jog sezoninės darbo jėgos labai trūksta, bet niekad nesamdė užsieniečių iš Ukrainos ar kitų šalių, nes sunku organizuoti užsieniečių įdarbinimą, juos reikia apgyvendinti.

„Verčiamės su vietiniais gyventojais, moksleiviais, kuriuos priimame pagal įdarbinimo kvitus. Pernai situacija buvo labai bloga, nes nuo sausros nukentėjo derlius, o likusio negalėjo padėti nuskinti ir moksleiviai – valdžia „pagerino“ mums gyvenimą: vaikams dviem savaitėms pailgino mokslo metus ir taip išėjo, kad birželio pabaigoje baigiasi uogos ir baigiasi mokslo metai. Tai kas gi gali ateiti padėti skinti uogas? Nors visada būna vaikų, kurie nori užsidirbti. Nežinia, kaip bus šiemet. Dėl koronaviruso mokslo metai baigiasi anksčiau, yra ir sugrįžusių emigrantų, gal atsiras norinčių dirbti“, – svarstė V. Guzelis.

Praėjusiais metais trūkstant darbininkų ūkininkas į braškyną kvietė atvykti pirkėjus patiems pasiskinti braškių už mažesnę kainą.

Išsiverčia be užsieniečių

Trūkstant sezoninės darbo jėgos vietoje, ūkininkas V. Guzelis braškėms skinti samdo darbininkus iš artimiausio miesto.

„Mano braškynas yra tik 12 km nuo Ukmergės. Tai nėra labai toli, todėl kasmet uogų skinti ukmergiškiai atvažiuoja ir dviračiais, ir automobiliais. Tikiuosi, kad ir šiemet sulauksiu talkininkų. Žmonės jau dabar domisi, klausia, kada prasidės uogų skynimas“, – tvirtino V. Guzelis.

Sezoninės darbo jėgos stygius – didžiulė problema ir ūkininkei iš Alytaus rajono Mantei Marcinkevičienei, 7 ha plote auginančiai šilauoges. Jai taip pat tenka vežtis darbininkus iš artimiausio miesto, tik bėda, kad iki Alytaus – geras kelio gabalas, per dvidešimt kilometrų, tad parvežti, nuvežti darbininkus – nemažos sąnaudos.

„Dabar uogų dar nėra, šilauogės dar tik žydi. Kai reikės skinti, matysime, kokia bus padėtis. Kol kas samdėme tik vietinę darbo jėgą, bet nebėra žmonių sezoniniams darbams dirbti. Nemažai išvažiavo į užsienį uždarbiauti, o liko daugiausia vadinamieji „bambaliniai“, kurie ne į darbus, o prie parduotuvių nuo pat ryto eina. Parduotuvę tik atidaro, o jie jau ten. Normalių, dirbti norinčių žmonių likę vos vienas kitas“, – pasakojo ūkininkė M. Marcinkevičienė.

Užsieniečių samdyti uogų augintoja neketina, nes dėl to kyla pernelyg daug problemų. „Jei juos samdai dviem trims mėnesiams, turi ir apgyvendinti, ir viskuo pasirūpinti. Lietuviai, kurie važiuoja į užsienį, kad ir braškių skinti, patys ten už viską moka – už gyvenamąją vietą, elektrą, dujas, skalbimo mašiną, o pas mus atvykę užsieniečiai nori, kad už visa tai sumokėtų darbdavys“, – teigė ūkininkė.

Padirbėti uogyne norėtų moksleiviai, bet dažnai jie neįvertina, kad braškių, šilauogių, aviečių ar kitų uogų skynimas nėra lengvas darbas, kaip kartais jiems atrodo. „Vaikai visada nori uogas skinti, nes galvoja, kad tai lengvi pinigai. Ir pas mus dirbo nepilnamečių, bet tik 10 proc. jų yra darbštūs ir iš tikrųjų nori dirbti, o kiti vaikai tiesiog nepajėgia, jiems per sunku“, – tvirtino M. Marcinkevičienė.

People families picking fresh strawberries on organic berry farm in summerNelygiavertė konkurencija

Apie būsimą šilauogių derlių dar ankstoka kalbėti, o štai braškių derlius žada būti geras. „Braškių šiemet turėtų būti daug. Nuo uogų augintojų daug kas priklauso, bet visgi viskas gamtos rankose. Kai gamta ką nors iškrečia, mes būname bejėgiai. Buvo metų, kai braškės jau raudonavo, pradėjome skinti ir staiga – ledų kruša. Nudaužė visas raudonas braškes, liko tik stiebai ir žalios uogos. Tad prognozuoti būsimą derlių visada yra sunku“, – sakė ūkininkas V. Guzelis.

Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas V. Juodsnukis teigė: jei šiemet braškių derlius ir bus geras, tai dar nereiškia, kad uogų augintojai iš to daug uždirbs.

„Jeigu lenkai negalės savo uogų išvežti į Didžiąją Britaniją, Vokietiją ar kitas Europos valstybes, tai baiminamės, kad lenkiškų braškių priveš į Lietuvą tiek, kad mūsų ūkininkai atsidurs nepavydėtinoje padėtyje“, – tvirtino V. Juodsnukis.

Pasak Lietuvos braškių augintojų draugijos vadovo, daugelį uogų derliaus Lietuvos ūkininkai realizuoja vietinėje rinkoje. Augindami ir realizuodami savo derlių ūkininkai turi padengti savo išlaidas ir uždirbti, bet ne visada taip nutinka.

„Graikijoje, Lenkijoje braškynai subsidijuojami, nors apie tai niekas viešai nesigiria. Graikija investuoja apie 2 eurus į kilogramą eksportuoti skirtų braškių, lenkai – apie 1 eurą. Kitaip jų atvežtų braškių kainos nebūtų tokios mažos. Mums nesuvokiama, kaip galima derlių parduoti pigiau už savikainą, bet kai suteikiamos didžiulės subsidijos eksportui ir patiems ūkininkams, matyt, tai įmanoma. Apskritai Lietuvos uogų augintojai yra gana prastoje padėtyje“, – tvirtino V. Juodsnukis.

Braškės reikalauja nemažų investicijų į laistymo sistemas, šioms uogoms auginti sąlygos nepalankios jau trejus metus, todėl didėja braškių savikaina. „Lietuvos valdžia uogų augintojams lėšų neranda. Pernai braškės ir nušalo, ir sausra užklupo, o kompensacijų augintojai negavo jokių. Žadėjo kompensuoti už pastaruosius dvejus metus, tačiau braškių augintojai negavo nė cento, nors nušalo 80 proc. braškių žiedų. O kai žiedai nušąla, uogų tais metais nebus. Tad lėšos investuotos, ir ūkininkai sėdi be pinigų. Valstybė braškynams sugeba išmokėti tokias menkas tiesiogines išmokas, kad jų lygis kaip ir pievų. Šiek tiek gaunama susietosios paramos, tačiau tai labai maža parama. Mus liūdina valdžios požiūris į uogų augintojus. Ji noriai investuoja į mažos pridėtinės vertės augalininkystės produktus, bet jai nerūpi vietinei rinkai labai reikalinga produkcija – braškės, avietės, kitos uogos“, – apgailestavo V. Juodsnukis.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė