Šilauogės: gausus žydėjimas pranašauja puikų derlių

UAB „Jūsų sodui“ direktorius Petras Basalykas jaunystės uogomis nenusivylė.

Pirmoji šilauogių 10 ha plantacija Lietuvoje įveista UAB „Jūsų sodui“ 2003–2004 metais netoli Dargužių Varėnos rajone. Daugelis parduotuvėse vasarą jau kelerius metus mato indeliuose su šios firmos ženklu sufasuotas sodines šilauoges, kurios primena dideles mėlynes. Po šilauogių plantacijos įveisimo prabėgo jau daugiau kaip 10 metų, tad „Jūsų sodui“ direktoriaus Petro Basalyko paprašėme pasidalyti patirtimi, o kartu paklausėme jo nuomonės, ar šių uogų auginimas turi perspektyvų Lietuvoje.

Labai perspektyvūs augalai
Lietuvos vietovėse, kur nederlinguose rūgščiuose dirvožemiuose tradicinė žemdirbystė nėra perspektyvi, šilauogės yra ateities augalas, nes jos produktyvios daugelį metų, išaugina itin vertingas uogas, atsparios ligoms ir kenkėjams, todėl šiuos retus sodo augalus galima auginti ekologiniuose ūkiuose visiškai nenaudojant pesticidų.
„Tik reikia šilauogėms sudaryti tinkamas auginimo sąlygas – gerai paruošti žemę, augalus gausiai ir dažnai laistyti, nepertręšti, naudoti tik rūgščias trąšas, skirtas šilauogėms, nepamiršti palaistyti parūgštintu vandeniu, laiku genėti, 1–3 metus šalinti tik silpnas ar ligotas šakeles ir, žinoma, pasirinkti tinkamas veisles, – atkreipė dėmesį P. Basalykas. – Ir liepos antrąją pusę–rugsėjo mėnesį galėsite mėgautis puikaus skonio uogomis, kurios yra nepaprastai naudingos tiek mažiems, tiek ir garbaus amžiaus žmonėms. Uogos vartojamos šviežios, šaldytos ir perdirbtos.“
Anot P. Basalyko, šilauogės šį pavasarį gausiai žydėjo, tikimasi sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus.
Šiuo metu susidomėjimas sodinėmis šilauogėmis labai padidėjo, steigiamos pirmosios pramoninės jų plantacijos – Dargužiuose įveista mūsų pirmoji 10 ha plantacija. Vėliau Vlado Letuko (5 ha), Onos Sungailienės (3 ha) ir Prano Vėlavičiaus Šilalės r. (1 ha), Vinco Venclausko Vilkaviškio r. (2,2 ha), Giedrės Kairiūkštytės Kaišiadorių r. (1 ha), Dalios ir Jono Vizgaičių Kauno r. (1 ha), Rimo Statkevičiaus Rokiškio r. (0,5 ha).

Kokias veisles rinktis?
Sodinės šilauogės pasodintos augs ir derės mažiausiai 25–30 metų, kartais net 50, todėl, P. Basalyko nuomone, labai svarbu šių uogų augintojui – tiek ūkininkui, tiek mėgėjui, tinkamai pasirinkti veisles. Tai vasaržaliai krūmai stačiais ar kiek išlinkusiais žaliais su gelsvu ar rudu atspalviu ar rudais su rausvu atspalviu stiebais, paviršine šaknų sistema. Suaugusio krūmo šaknys – tai kelios pieštuko storio inkarinės šaknys (pasiekia 60–80 cm gylį), kurios kartu kaupia maisto medžiagas, ir plonos siūliškos siurbiančios šaknys, išsidėsčiusios viršutiniame 10–20 cm sluoksnyje.
„Sodinė šilauogė (Vaccinium x covilleanum Butkus et Pliszka) yra tarprūšinis hibridas, todėl veislių – didžiulė įvairovė, – pastebi „Jūsų sodui“ direktorius P. Basalykas, – tarpusavyje jos skiriasi krūmų aukščiu, forma, atsparumu žiemą, derlingumu, uogų dydžiu, nokimo laiku, spalva, vaškine apnaša, vaiskočio rando dydžiu bei spalva, odelės tvirtumu ir skoniu. Kasmet išvedamos vis naujos jų veislės, kurios gerokai lenkia senąsias ir uogų dydžiu, ir skoniu, ir kitomis savybėmis.“
Nelygu veislė, krūmas gali būti glaustas, su daug tvirtų stačių formuojančių stiebų arba platus, su daugiau įstrižų ir horizontalių ūglių. Pagal krūmo aukštį jos skirstomos į aukštaūges (krūmų aukštis 180–400 cm), pusiau aukštaūges (60–120 cm) ir žemaūges (30–60 cm).
Šilauogių ūgliai skiriasi spalva, tai ypač matyti žiemą. Lapai trumpakočiai žali ir, nelygu veislė, šiek tiek skiriasi nusispalvinimu rudenį. Žiedai dailaus varpelio formos, cilindriški, rutuliški, skiriasi dydžiu, spalva, nuo baltų iki baltai žalsvų ar baltai rausvų, susegti įvairaus dydžio kekėse. Žydėti pradeda gegužės pirmąją pusę ir žydi 3–4 savaites. Pirmiausia pražysta žiedynai krūmo viršūnėje, paskui – apačioje. Kekės išsidėsto ūglio viršūnėje ir, kai noksta uogos, atrodo kaip viena didelė sudėtinė uogų kekė. Pagal uogų nokimo laiką veislės yra labai ankstyvos, ankstyvos, vidutiniškai ankstyvos, vėlyvos ir labai vėlyvos.
Pasak P. Basalyko, labai ankstyvų veislių uogos pradeda nokti liepos viduryje, vėlyviausių skinamos rugsėjį iki pat stipresnių šalnų. Nuo žydėjimo iki pirmojo uogų skynimo vidutiniškai praeina 50–60 dienų. Jos, nelygu veislė, būna apvalios ar kiek suplotos, melsvai juodos, tamsiai mėlynos ar mėlynos, blizgančios arba su įvairaus stiprumo vaškine apnaša, dėl kurios jos atrodo pilkai melsvos, skiriasi skoniu, aromatu ir kitomis savybėmis. Prinokusios uogos būna nuo šviesiai (‘Bluecrop’, ‘Earliblue’) iki tamsiai mėlynos spalvos (‘Weymouth’). Labiausiai vertinamos šviesiai mėlynos uogos su ryškiu vaškiniu apnašu. Uogų dydis labai įvairus: nuo mėlynės iki vyšnios dydžio, nelygu veislė, auginimo sąlygos, genėjimas, o ir pačioje kekėje skiriasi (uogų skersmuo 1,5–2,1 cm). Pirmosios uogos paprastai būna stambiausios, paskutinės – smulkiausios. Uogos kekėse prinoksta ne vienu metu, todėl skinamos kelis kartus.
Uogos skanios, saldžiarūgštės, bet, nelygu veislė, gali būti saldesnės arba rūgštesnės. Uogų skonis truputį primena mėlynes ir vaivorus. Uogų minkštimas žalsvai baltas su smulkiomis rusvomis sėklomis, nenudažantis dantų kaip mėlynės.
„Nors pasaulyje išvesta labai daug šilauogių veislių (daugiau nei 130), pramoninėse plantacijose kultivuojama tik keletas ar keliolika produktyviausiųjų, – sako P. Basalykas. – Nelygu šilauogių auginimo sąlygos ir pasirinktos veislės, skiriasi jų derlingumas – nuo 3,5 iki 12 kg uogų nuo krūmo. Plačiausiai Europoje auginamos ir Lietuvoje tirtos šios veislės: ‘Bluecrop’, ‘Berkeley’, ‘Bluehaven’, ‘Northblue’, ‘Patriot’, ‘Rancocas’, ‘Bluejay’, ‘Reka’, ‘Spartan’, ‘Toro’,‘Sunrise’, ‘Bluecrop’, ‘Bluegold’. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja Naujojoje Zelandijoje išvestos labai produktyvios ankstyvos veislės ‘Reka’, ‘Nui’, ‘Puru’, jos jau auginamos mūsų įveistoje plantacijoje.“
Jei įrengiama sodinių šilauogių plantacija, labai svarbu atkreipti dėmesį į rinkos galimybes ir perspektyvas, būtina numatyti uogų vartojimo paskirtį, ar jos bus tiekiamos šviežios, naudojamos šaldyti ar perdirbti, o gal bus transportuojamos tolimais atstumais. Net ir puikiausiai įrengta plantacija nebus ekonomiškai vertinga, jei neatsižvelgsime į auginamų veislių ypatybes. Pasirenkant veislę pirmiausia dėmesys kreipiamas į jos ūkines ypatybes.
Renkantis veisles, P. Basalyko įsitikinimu, patartina atsižvelgti ir į atskirų mūsų šalies regionų klimatą. Nors Lietuva ir nedidelė, tačiau oro sąlygos visoje teritorijoje kartais skiriasi. Ypač svarbu įvertinti minimalias temperatūras, vėlyvo pavasario ir rugsėjo šalnų stiprumą. Lietuvoje labiausiai tinka auginti ankstyvąsias ar vidutinio vėlyvumo sodinių šilauogių veisles.
Ūkininkai, besiorientuojantys į ankstyvąjį derlių ir tikėdamiesi brangiai parduoti pirmąsias uogas, turėtų rinktis labai ankstyvas ar ankstyvas veisles ‘Reka‘, ‘Puru‘, ‘Duke‘, ‘Sunrise‘, ‘Spartan‘, ‘Bluejay‘.
Lietuvos klimato sąlygomis labai gerai dera, yra atsparios žiemą vidutinio ankstyvumo veislės ‘Patriot‘, ‘Bluehaven‘, ‘Toro‘, ‘Blueray‘, ‘Bluecrop‘. Šiam nokimo periodui veislių pasirinkimas yra didžiausias. Todėl, išsirenkant geriausias, svarbu ne tik jų derlingumas, bet ir uogų savybės: dydis, spalva, vaškinio apnašo intensyvumas, skonis, o taip pat ir atsparumas žiemą. Jei uogos parduodamos vartoti šviežios, pirmenybė teikiama šviesiai mėlynoms su gražiu vaškiniu apnašu. Renkant uogas perdirbti, ši savybė nereikšminga. Stambios uogos greitai nurenkamos, jei jos išsidėsčiusios puriomis kekėmis ir turi ilgesnius kotelius.
Vėlyvajam derliui galima auginti veisles ‘Herbert‘, ‘Coville‘, ‘Jersey‘, ‘Nelson‘.
Tad, norint sėkmingai ūkininkauti, būtina žinoti ir naujienas. Štai visur pasaulyje plantacijose iki šiol vyravo derlinga stambiauogė, tinkanti transportuoti veislė ‘Bluecrop‘. Tačiau šiuo metu ją po truputį keičia daug jaunesnė veislė ‘Toro‘, išvesta JAV. Šios veislės šilauogių uogos ypač stambios, išvaizdžios, aromatingos, puikaus skonio. Jų uogų derlius sunoksta vienodžiau nei ‘Bluecrop‘.
Dar viena amerikietiška veislė ‘Chandler‘, išvesta 1994 m., yra labai tinkama auginti mėgėjiškuose soduose. Ši veislė itin derlinga, išaugina labai stambias (2–3 cm skersmens) šviesiai mėlynas skanias uogas, tačiau nokimo periodas yra labai ištęstas, tęsiasi 4–6 savaites. Auginant šią veislę plantacijose, uogos gali būti ilgai skinamos ir nuolat šviežios tiekiamos parduoti.
Tinkamai parinkus veisles mėgautis skaniomis uogomis galima gana ilgą laiką. Uogų derlius priklauso nuo agrotechnikos, augalo amžiaus ir meteorologinių veiksnių. Pavyzdžiui, gerai derantis ‘Bluecrop’ krūmas sunokina net 10 kg uogų. Labai derlingos veislės ‘Reka’ – 10–12 kg, ‘Duke’ – 7 kg. Todėl mėgėjų sode pakanka kelių šilauogių, nokinančių jaunystės uogas, krūmų.

Licencijuota dauginamoji medžiaga
UAB „Jūsų sodui“ yra įsigijusi Naujosios Zelandijos šilauogių veislės ‘Reka‘ sodinamosios medžiagos dauginimo licenciją, prieš tai suderinus su Vokietijos Dirkingų firma (vienintelė Europoje turinti licenciją dauginti Naujosios Zelandijos šilauogių veisles) ir nuo šio pavasario „Jūsų sodui“ suteikta galimybė dauginti ir parduoti šilauogių veislės ‘Reka‘ sodinamąją medžiagą Europoje. Procedūros šiai licencijai gauti užtruko trejus metus. Visą šį laiką Naujosios Zelandijos specialistai stebėjo šilauogių plantaciją Dargužiuose – auginimą, priežiūrą, veislės tipingumą, derlių.
Šilauogės birželio–liepos mėnesiais dauginamos vasaros žaliaisiais auginiais, o vėlai rudenį arba anksti pavasarį – sumedėjusiais auginiais šiltnamiuose su įrengta dirbtinio rūko sistema.

Auginimas plantacijoje
Apsauga nuo vėjo. Šilauogės – šviesomėgiai augalai, geriausiai auga atvirose, nuo vėjų apsaugotose vietose. Apsauga nuo vėjo būtina, ji sukuria geriausią mikroklimatą, pagreitina dirvos įšilimą. Taip pat ji sušvelnina oro cirkuliaciją, todėl nudžiūvę žiedlapiai greičiau nukrinta ir nesusidaro sąlygos puviniui (Botrytis) plisti. Plantacijose, kurios yra ne tarp miškų, dėl stiprių vėjo gūsių žiedlapiai išdžiūti negali, dėl to augalus pažeidžia puviniai. Pažeistas augalas negali užmegzti vaisių, o esant dar didesniems pažeidimams nukenčia visas augalas.
Apsaugai nuo stiprių vyraujančių vėjų būtinos apsauginės medžių juostos, jos sodinamos 10–15 m atstumu nuo planuojamos sodinti pirmosios šilauogių eilės.
Arčiau uogakrūmių medžių sodinti nepatartina, kad nesudarytų jiems pavėsio ir rytais ant šilauogių kuo trumpiau laikytųsi rasa.
Sodinant didesnes plantacijas, aplinkinės užuovėjinės užtvaros sodinamos dviem eilėmis, tik iš pietų pusės jos gali būti vienaeilės. Apsaugai nuo vėjo labiausiai tinka pušys, eglės, alksniai, tujos, neturintys su uogynu bendrų ligų ir kenkėjų, yra nemedingi.
Negalima sodinti medžių su plačiomis šaknimis (beržų, maumedžių), nes jie gali užgožti šilauoges. Apsauginės juostos puošia kraštovaizdį, sudaro sąlygas veistis paukščiams.
Substrato paruošimas. Rūgščios durpės iš anksto maišomos su pastovėjusiomis spygliuočių pjuvenomis ir smulkintomis žievėmis (1:1). Iškastos tranšėjos ( 0,6 x 0,6 m) užpildomos šiuo paruoštu substratu.
Sodinimas. 2003–2004 metų pavasarį sodino trejų metų amžiaus sodinukus eilėmis, tarp kurių paliko 3,5 m tarpus, o eilėje tarp augalų – 1,2 m atstumus. Viename hektare pasodino 3 tūkst. sodinukų. Pasodinti augalai turi būti gausiai palaistomi. Galima sodinti ir rudenį, prieš žiemos šalčius būtina apmulčiuoti durpėmis ar pjuvenomis, nes jaunų augalų šaknys labai jautrios šalčiui.
Mulčiavimas. Pasodinti sodinukai mulčiuojami pjuvenomis arba smulkinta medžių žieve, kad labai nekistų dirvožemio drėgnumas, temperatūra, rūgštingumas ir neaugtų piktžolės.
Modernus laistymas ir tręšimas. Kadangi šioje Dzūkijos vietovėje vyrauja lengvi priesmėliai, drėgmės nuolat reikia. Šilauogėms laistyti ir tręšti naudojama ekonominė lašelinė sistema, kapiliarai išdėstyti kas 0,5 m. Per valandą išlaša po 1,5–2 l vandens arba silpno trąšų tirpalo.


Nors ir nedidelė šilauogių auginimo Lietuvoje patirtis, bet ir jos pakanka įsitikinti, kad ilgiau trunkanti sausra, ypač pavasarį ar uogų nokimo metu, sutrikdo krūmo augimą, pakenkia derliaus kokybei. Sausrų metu nelaistomoje plantacijoje uogos susmulkėja, praranda prekinę išvaizdą, pasidaro neskanios. Lašelinio laistymo sistema laistomas kiekvienas krūmas atskirai, taip sunaudojama mažiau vandens, o augalų šaknys gauna pakankamai drėgmės. Šilauogių plantaciją laisto tiek, kad žemė būtų drėgna, bet neužmirkusi. Ši laistymo sistema yra patogi ir ekonomiška, todėl vis plačiau naudojama.
Iš viršaus augalus laisto prieš šalnas ir papildomai per didžiąsias sausras, kai laistant šilauoges lašelinio laistymo sistema dirvoje pritrūksta drėgmės.
Kitų metų pavasarį ir vasaros pradžioje šilauogės du kartus tręšiamos amonio sulfato ir kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais. Nuo ankstyvo pavasario per tris kartus apie krūmus išbarstoma iš viso po 30 g/kv. m trąšų. Svarbu šilauogių nepertręšti, nes tuomet augs tik antžeminė dalis ir lapija, o uogų užmegs mažai, o pertręšti krūmai gali nukentėti nuo šalčio.
Apsauga nuo šalnų. Šį pavasarį šalnų netrūko, bet nuo jų pavyko puikiai apsiginti, naudojant viršutinę laistymo sistemą. Temperatūrai artėjant prie minusinės, buvo įjungiamas laistymas visai nakčiai, o išjungiamas tik pradėjus švisti, kai temperatūra pradėdavo kilti. Visoje plantacijoje įrengta viršutinio laistymo 320 purkštukų nuo šalnų. Vienas purkštukas ratu apsisuka per 40 sekundžių, palaistydamas šilauogių plotą iki 15 m spinduliu. Kita eilė purkštukų eina arčiau kaip 15 m, kad laistymo metu persidengtų laistymas ir neliktų sausų vietų. Kita (tranšėja įrengta arčiau) šilauogių eilė sodinta arčiau kaip 15 m.
Šilauogės 2011–2012 metais labai nukentėjo nuo šalnų ir žiemos šalčių. Žiemą vieną parą buvo paspaudęs speigas iki –37 laipsnių šalčio. Du kartus temperatūra buvo nukritusi žemiau 21 OC padalos. Apie dvi savaites laikėsi dideli šalčiai. Krūmai nukentėjo ir nuo pavasario šalnų. Paskui dvejus metus stipriai genėjo, kol atžėlė stiprios šakos. Šiais metais šilauogės gausiai žydi, tikimasi gausaus derliaus.

Viršutinė laistymo sistema gelbsti nuo šalnų.

Kamanės plantacijoje. Norint gauti didesnį uogų derlių, šilauogyne naudojamos kamanės. Nors šilauogių veislės yra savidulkiai augalai, panaudojant kamanes, uogų derlius padidėja, nes išaugina didesnį sėklų kiekį – uogos pasunkėja, pagerėja jų kokybė. Vienam hektarui reikia 5–6 kamanių avilių, o bičių – 2–3 avilių. Šilauogyno bičių medus ilgai būna skystos konsistencijos, lengvai saldžiarūgščio skonio, žalsvo atspalvio, ilgai nesusicukruoja.
Reikia sudaryti sąlygas kamanėms veistis. Jos gali dirbti ir vėsiomis bei lietingomis dienomis. Laukines kamanes privilioja anksti žydinčios gėlės (snieguolės, krokai). Gamtoje kamanėms kenkia laukų graužikai, kurie išardo po žeme esančius jų lizdus. Kad kamanės skristų į plantaciją, pietų kryptimi saulėtoje vietoje reikia padėti nedidelį gėlių vazonėlį, jį užkalti ir pragręžti tik mažą skylutę. Bitėms skristi reikalingas ramus ir šiltas oras.
Tarp šilauogių įmanoma ir savidulka, tam reikalingos kelios įvairios veislės. Tačiau neapdulkintų augalų uogos būna mažos ir stora odele. Dėl mažų uogų galima patirti net 30 proc. nuostolių per metus. Reikia atsižvelgti į tai, kad bitėms kenkia purškiami augalų apsaugos preparatai. Kiekvieno augalų apsaugos preparato naudojimas turi būti suderintas su bitininku.
Genėjimas. Pakirpimas tik pasodinus, kaip kitiems vaismedžiams, šilauogėms nereikalingas. Po dvejų metų galima pašalinti šakas, augančias palei žemę. Tik po ketverių augimo metų galima atliki pirmą nedidelį pašviesinimą. Kad ūgliai būtų tvirti, dalį jų reikia pašalinti, paliekant šakoje tvirčiausius, neinančius į vidų ir nesikryžiuojančius tarpusavyje. Po šeštų augimo metų reikia pakartoti pašviesinimą, taip pat pašalinant senas šakas, kurios duoda mažiausiai derliaus.
Derliaus nuėmimas. Uogos skinamos nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios. Šviežiai vartoti uogos skinamos rankomis. Vienas žmogus per darbo dieną priskina vidutiniškai po 60–70 kg uogų. Uogos renkamos į 0,25–0,5 kg talpos plastikines dėžutes, kurios iškeliauja į prekybos centrus arba ruošiamos eksportui į kitas šalis: Švediją, Suomiją, Latviją ir Estiją.
Šilauogės pradeda derėti jau kitais metais po pasodinimo. Pirmuosius dvejus metus sodinėms šilauogėms patariama neleisti derėti – jei susiformuoja žiedpumpuriai, juos ir žiedus reikia nuskinti.
Penktaisiais ir šeštaisiais metais šilauogių uogakrūmiai užaugina gerą derlių. Nelygu veislės ypatybės, vidutiniškai priskinama po 5–8 t/ha, o kai klimato sąlygos ypač palankios – apie 10 tonų.

Dėmesio!
Norintieji susipažinti su šilauogių auginimu ar patys prisiskinti uogų laukiami antrąją liepos pusę šilauogių plantacijoje Dargužiuose (Varėnos r.). Prasidės šilauogių turizmas.

Rūta ANTANAITIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.