Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Šiltnamio augalų kenkėjai

2019/08/08


Šiltnamiuose augalams labiausiai kenkia erkės, amarai, baltasparniai, tripsai. Gal kiek rečiau pasitaiko ir minamusių. Be tiesioginės žalos, daugelis kenkėjų yra virusinių ligų platintojai. Ir nesvarbu, kokios daržovės auga, šie kenkėjai puikiai apsigyvena ant jų, todėl vadinami visaėdžiais arba polifaginiais.

Dr. Elena SURVILIENĖ 

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija

BALTASPARNIS

 Šiltnaminis baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum) – vos 1,5 mm ilgio vabzdys, turintis dvi poras ryškiai baltų sparnų, kuriuos, esant ramybės būklei, sudeda stogeliu išilgai kūno. Pajudinus baltasparniais apniktą augalą, į orą pakyla pulkas smulkių baltų vabzdžių.

Paprastai žiemoja apvaisintos patelės. Prasidėjus augalų vegetacijai, patelės apatinėje lapo pusėje pradeda dėti kiaušinėlius, kiekviena padeda iki 200 kiaušinėlių. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos būna plokščios, gelsvos, beveik nejudrios. Stipriai prisitvirtinusios apatinėje lapo pusėje čiulpia augalo sultis. Jų kenkimas ir vystymasis priklauso nuo temperatūros: 15 °С temperatūroje vystosi keturias savaites, o aukštesnėje, 21  °С, – tris savaites.

Iš pradžių baltasparnius galima aptikti šilčiausiose šiltnamio vietose, o vėliau jie pasklinda visur. Įdomus faktas: jei kartu auga baklažanai, paprikos, pomidorai, agurkai, baltasparniai pirmiausia apninka baklažanus, po to renkasi paprikas ir pomidorus, o vėliausiai agurkus. Todėl kai kurios daržovės gali signalizuoti, kad šiltnamyje yra kenkėjų.

Baltasparniais apniktų augalų lapai pasidaro lipnūs, pajuosta nuo kenkėjo išskiriamų lipnių išskyrų, kuriose vystosi suodligės sukėlėjai. Styrantys pajuodę lapai negali kvėpuoti, vykdyti fotosintezės, maitinti augalų, todėl tokių augalų derlingumas mažėja.

Profilaktinės ir apsaugos priemonės

Išnaikinti baltasparnius labai sunku, nes jie atsparūs daugumai pesticidų. Tai iš dalies gerai, nes nereikia purkšti chemikalų. Jų vietoje tiktų panaudoti augalinius ekstraktus. Šių galima įsigyti arba pasiruošti patiems.

Visą straipsnį skaitykite žurnale rasos nr. 15

Peržiūrėti numerį galite ČIA.

Dalintis

2024/03/29

„Lifosai“ siekiant atnaujinti gamybą, neatmetama ir konservavimo ar pardavimo galimybė

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ ateities perspektyvos vis dar lieka neaiškios, tačiau realiai neveikianti bendrovė toliau perka kai kurias žaliavas.
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus

Po patirtų traumų ar persirgtų ligų gydymo neretam ligoninės pacientui prireikia ir reabilitologo pagalbos. Prieš penkiolika metų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įsikūrusiame Ambulatorinės reabilitacijos centre kasdien įveikti skau...
2024/03/29

Rajonuose duris atvers NŽT asmenų aptarnavimo kabinetai

Siekiant padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
2024/03/29

Bebrai verčia medžius, bet priemonių jiems suvaldyti nėra

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šiemet gyventojai kaip niekad dažnai piktinasi dėl bebrų daromos žalos – nugriaužiamų medžių bei krūmų, rausiamų urvų, neva darkomo kraštovaizdžio. Skundai plaukia ir iš mi...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...