Šiltnamio efektas – jau ir strategijų kūrėjų galvose

Žemdirbių organizacijų nepasitenkinimas, kilęs dėl Lietuvos priimamų ilgalaikių nacionalinių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaitos valdymo perspektyva, atskleidė šokiruojantį dalyką. Strategijų rašytojai ir žmonės „arčiau žemės“ nesupranta vieni kitų, nors tarpusavyje ir kalba lietuviškai. Kas tai: šiltnamio efektas mūsų galvose ar rezultatas to, kad iki šiol kova su klimato kaita vyko valdininkų kabinetuose?

Strategija jau Briuselyje

Paskutiniame praėjusių metų Vyriausybės pasitarime buvo sklandžiai apsvarstytas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas su priemonėmis, įgyvendinančiomis strategijos tikslus 2021–2030 m. laikotarpiui (NECP), o posėdyje jam buvo pritarta. Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį tądien pavadavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Žemdirbių bendruomenėje girdėti balsų, kad dokumentas Vyriausybės patvirtintas galimai neteisėtai. Pretekstų taip manyti – ne vienas. Viena vertus, svarstymo ir patvirtinimo procedūros atliktos tą pačią dieną. Vyriausybės posėdžio įraše girdėti pastaba, neva dokumentą būtina dar šiandien patvirtinti, nes kita diena paskutinė, kai strategiją reikia pateikti Europos Komisijai, o pastabas (jeigu jų kas turi) paprašyta pateikti… per dvi valandas. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis suabejojo, ar nebus pažeistos visos galimos procedūros, tačiau posėdžio pirmininkui jokių dvejonių nekilo.

Prie tam klausimui skirto dokumentų paketo buvo prisegta suvestinė pasiūlymų, gautų per viešąją konsultaciją, vykusią lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje. Pastabas pateikė Aplinkosaugos koalicija, Biodegalų asociacija, Biojėgainių vystymo klasteris, asociacija „Gyvas miškas“, kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija „Kapvia“, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija, AB „Auga group“ – iš viso 28 fiziniai ir juridiniai asmenys. Skaičius yra juokingas, turint omenyje, kad ilgalaikiai įsipareigojimai palies visus sektorius ir praktiškai kiekvieną gyventoją. Žemdirbių organizacijų atstovai priekaištauja, kad dokumentas tinkamai su jais nebuvo derintas!

Nusižengta Reglamento nuostatoms

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) gruodžio 31-ąją raštu kreipėsi į Ministrą Pirmininką, energetikos ministrą Ž. Vaičiūną, aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką bei žemės ūkio ministrą Andrių Palionį.

Vyriausybės dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad strategija parengta ir patvirtinta nusižengiant 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui, kuriame teigiama, kad socialiniai partneriai turi būti įtraukti į NECP rengimą, su jais turi būti konsultuojamasi. To padaryta nebuvo – žemės ūkio socialiniai partneriai tik iš žiniasklaidos sužinojo, kad Vyriausybė jau pritarė NECP.

LŽŪBA abejoja, ar strateginiam dokumentui buvo pasitelkti žemės ūkio technologijų mokslininkai.

Antai numatoma išplėsti daugiamečių pievų ir ganyklų plotus – kokia to prasmė, jeigu gyvulių skaičius mažėja? Arba kita priemonė šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetamiems kiekiams žemės ūkyje mažinti – išplėsti plotus, kuriuose taikoma neariminė žemdirbystė, nes neariminis žemės dirbimas Lietuvos sąlygomis nėra panacėja, tinka ne visoms dirvoms. Praktikų kritikos neatlaiko ir kai kurios kitos priemonės.

Vyriausybės kancleris A. Stončaitis pavedė atsakingoms ministerijoms „pagal kompetenciją išnagrinėti ir atsakyti“.

Po savaitės atskriejo neguodžiantis žemės ūkio viceministro Egidijaus Viskonto pasirašytas atsakymas. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) socialiniais partneriais iki šiol buvusios žemės ūkio organizacijos linksniuojamos kaip lobistinės organizacijos. Jeigu ne ŽŪM rekvizitai, pamanytum, kad tai Aplinkos ministerijos (AM) raštas.

Neįžvelgė nepasitenkinimo priežasties

Raštas spinduliuoja teiginiu, kad viskas yra padaryta tinkamai, nepasitenkinimui nėra pagrindo. Teigiama, kad formuojant plano priemones, turinčias stiprinti Lietuvos žemės ūkio gebėjimus tvariais metodais plėtoti gamybą ir užtikrinti ŠESD emisijos mažėjimą gamyboje, buvo pasitelktos Lietuvos žemės ūkio mokslo rekomendacijos, ŽŪM specialistų įžvalgos, geroji tarptautinė patirtis (EK rekomendacijos, kitų ES valstybių priemonės ir pan.).

Pabrėžta, kad su žemės ūkio sektoriumi tiesiogiai susijusi palyginti nedidelė plano dalis, o ŠESD mažinimo „priemonių spektras yra optimalus ir jas deramai įgyvendinant Lietuva gali sėkmingai įvykdyti tarptautinį įsipareigojimą sumažinti ŠESD emisijas 9 proc. lyginant su 2005 m.“

Visuomenės įtraukimas iš ministerijų pozicijos buvo nepriekaištingas. Nuo 2018 m. gruodžio vidurio iki 2019 m. gegužės vidurio buvo galima teikti pasiūlymus dėl plano priemonių ir jo turinio per elektroninę platformą. Konsultacijos su visuomene baigėsi gruodžio 4 d. AM surengė Klimato savaitės renginių, į kuriuos „buvo pakviestos žemės ūkio konsultavimo ir lobistinės žemės ūkio organizacijos“. Proga pareikšti savo pastabas taip pat buvo AM ir Vyriausybės kanceliarijos organizuotose diskusijose, lapkričio 9 d. vykusiame plano aptarime. ŽŪM ir AM teikė atsakymus į organizacijų paklausimus raštu…

Progų pareikšti nuomonę, atrodo, buvo daug, tačiau ar informacija buvo siunčiama tiesiogiai socialiniams partneriams? Sprendžiant iš to, kad per Klimato savaitės (lapkričio 22–29 d.) renginį, skirtą iššūkiams žemės ūkiui, susirinko apgailėtinas žmonių skaičius, dauguma ŽŪM socialinių partnerių tokių kvietimų negavo.

Susipainiojo net parlamentarai

Situaciją dėl NECP suskato aiškintis Seimo Kaimo reikalų komitetas. Sutaršė strateginio dokumento rengėjus bei ŽŪM, kad ši neužtikrino bendradarbiavimo. Svarstė, kad dar gali koreguoti dokumentą. Tačiau pasirodo, kad šis traukinys jau nuvažiavo, šaukštai po pietų. Paaiškėjo, kad NECP buvo pristatytas plenariniame Seimo posėdyje, Seimo Aplinkos apsaugos, Europos reikalų komitetuose, Energetikos ir darnios plėtros komisijoje. Proga laiku pareikšti poziciją buvo praleista.

Dabar tenka susitelkti ties susijusiu dokumentu – Seimo nutarimu turi būti patvirtinta Vyriausybės parengta naujos redakcijos Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategija, apimanti trumpalaikius tikslus (iki 2030 m.), vidutinės trukmės tikslus (iki 2040 m.) ir ilgalaikę viziją iki 2050 m. Patvirtinta strategija bus pateikta EK, turi būti pradedama įgyvendinti ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 1-osios, atnaujinama kas dešimtmetį.

Strategijoje įvardyti tie patys ŠESD emisijos mažinimo tikslai. „Strategija kalba apie tikslą, ne konkrečias priemones“, – aiškino aplinkos viceministras Marius Narmontas.

Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančių sektorių grupėje žemės ūkis po transporto įvardijamas kaip antrasis didžiausias ŠESD (pagrindinę dalį sudaro CO2) šaltinis. Nuo 1990-ųjų išmetimų kiekis sumažėjo perpus, dabar siekia apie 4 mln. t ir toliau švelniai mažėja.

Vieni apie ratus, kiti apie batus

AM Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė siūlo nepainioti dokumentų, NECP ir šios strategijos. Pastarasis dokumentas yra nacionalinė vizija, kalba tik apie tris uždavinius. „Dėl tikslo jau negalime diskutuoti – yra direktyvos, reglamentai“, – akcentuoja AM atstovė.

Žemės ūkio sektoriuje, diegiant inovatyvias technologijas ir plėtojant tvarų ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose, tikslas yra iki 2030 m. sumažinti išmetamų ŠESD kiekį mažiausiai 9 proc., palyginti su 2005 m. Keliami trys uždaviniai: užtikrinti taupų, ekonomiškai efektyvų ir aplinkai draugišką trąšų naudojimą augalininkystėje ir ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti sintetinių trąšų naudojimą žemės ūkyje; didinti mėšlo ir srutų tvarkymo efektyvumą, siekiant mažinti išmetamo metano kiekį gyvulininkystėje; įgyvendinti priemones, mažinančias tiesioginį ir netiesioginį azoto junginių išsiskyrimą į aplinką dėl žemės ūkio veiklos.

Strateginiai tikslai aiškūs, tačiau Seimo „agrarininkai“ ir žemdirbiai nori kalbėti apie tai, kodėl jie yra iškelti būtent tokie. Galbūt todėl, kad iki šiol tokio pokalbio nebuvo.

Kyla daug klausimų. Niekas neneigia klimato kaitos fakto. Tačiau stinga paprastų išaiškinimų. Kodėl Lietuvos žemės ūkio sektoriui, kuris nuo 2005 metų dramatiškai susitraukė, yra keliamas tikslas būtent tokiu laipsniu sumažinti CO2 emisijas? Kaip mus galima palyginti su kitomis ES šalimis, pagal kokį rodiklį? Kas laukia ateityje, jeigu atsirastų sąlygų vėl padidinti gyvulių skaičių? Kaip yra skaičiuojami ŠESD išmetimai?

Neatlikti namų darbai?

Klimato kaitos valdymo politikos srityje dirbantiems valdininkams, daug apie tuos reikalus kalbantiems tarpusavyje bei Briuselyje, gali atrodyti, kad žemdirbiai nesupranta dokumentų svarbos, kratosi atsakomybės, ją nori perkelti kitiems sektoriams.

Planai ir strategijos yra adresuojamos pirmiausia Lietuvai, o ne Briuseliui. Tačiau kartais susidaro įspūdis, kad yra priešingai: tai AM ir ŽŪM neatliko namų darbų, iki šiol nedirbo su žemės ūkio asociacijomis dėl klimato kaitos valdymo politikos. O juk kabinetuose senų seniausiai yra renkami duomenys apie ŠESD emisijas, įskaitant ir žemės ūkyje.

AM interneto svetainės gilumoje galima rasti įvairiausios informacijos. Įdomu, kiek paprastų žmonių turi tiek laiko, kad nukeliautų į tuos portalo užkaborius? Ką ten rastų? Ogi pluoštą rimtų ataskaitų, kurios pateikiamos daugiausia… anglų kalba. Faktas netiesiogiai atsako į klausimą, ar Lietuvos žmonėms buvo skirtas šimtus valandų pareikalavęs darbas su įvairiomis ataskaitomis. Jos nebuvo komentuojamos bei aptariamos viešai – kokia pažanga ir kodėl buvo pasiekta pažanga žemės ūkyje, ji vyko savaime (dėl gyvulių skaičiaus mažėjimo) ar sąmoningai to siekiant.

ŠESD apskaitos ataskaitos sudaromos pagal 2006 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės nacionalinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos ataskaitų gaires, kurios išdėstytos keliuose tomuose.

Pagrindinės ŠESD apskaitos ataskaitų sistemoje dalyvaujančios institucijos Lietuvoje yra AM, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba ir nuolatinės ŠESD apskaitos ataskaitos rengimo komisijos nariai. Ši komisija Vyriausybės nutarimu įsteigta 2011 m., ją sudaro mokslo institutų atstovai, atsakingi už atitinkamų sektorių išmetamų ŠESD apskaitą: Fizikos instituto (transportas), Lietuvos energetikos instituto (energetika), Gyvulininkystės instituto (gyvulininkystė), Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (išskyrus miškininkystę), Aplinkos apsaugos politikos centro (atliekų sritis).

Kad ir kaip suksi, iki šiol klimato kaitos valdymas buvo kabinetinis.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė