Skanios Joninės

Biskvitui:

  • 4 kiaušiniai
  • 160 g cukraus
  • 52 g aliejaus
  • 160 g miltų
  • 1 kupinas šaukštas kakavos
  • 1 šaukštelis kepimo miltelių
  • 1 šaukštelis vanilės eterinio aliejaus

Biskvitui sulaistyti:

  • vyšnių kompoto arba sulčių
  • vaisių sirupo
  • vandens

Biskvitui pertepti:

  • 450 g vyšnių arba trešnių be kauliukų
  • 75 ml vyšnių sulčių
  • 1 šaukštas cukraus
  • 1 nubrauktas šaukštas krakmolo
  • 2 šaukštai brendžio ar vyšnių likerio

Kremui:

  • 450 g plakamosios grietinėlės
  • 1 kupinas šaukštas
  • miltelinio cukraus

Šokoladiniam glaistui:

  • 80 ml riebios grietinėlės
  • 100 g šokolado
  • 1 šaukštas sviesto

Tortui papuošti:

  • 2–3 saujos trešnių
  • 2–3 saujos gervuogių

 Kokia gi Joninių naktis be burtų ir norų išsipildymo? Tegu visiems Jonams ir Janinoms paparčio žiedas išburia išsvajotąją laimę, o mes juos pradžiuginkime gardžia dovana – visų vasaros skonių tortu.

Biskvitą geriau išsikepkite iš vakaro. Kiaušinius su cukrumi plakite apie 10 min. Nesustodami plakti labai plona srovele supilkite aliejų ir vanilės eterinį aliejų. Miltus sumaišykite su kakava ir kepimo milteliais, berkite į kiaušinių masę ir atsargiai užmaišykite tešlą. Torto formą išklokite kepimo popieriumi arba ištepkite sviestu, supilkite tešlą ir maždaug pusvalandžiui pašaukite į 180 oC orkaitę. Biskvitą su popieriumi iškelkite ir padėkite ant grotelių atvėsti.
Pertepimo sluoksniui vyšnių sultis supilkite į nedidelį puodą, suberkite cukrų ir užvirinkite. Ugnį sumažinkite. Krakmolą išmaišykite 3 šaukštuose šalto vandens ir maišydami supilkite į vyšnių sultis. Kai vyšnių kisielius sutirštės, nukelkite nuo ugnies ir atvėsinkite. Paskaninkite alkoholiu (galite jo ir nepilti). Galiausiai įmaišykite vyšnių.
Kremui grietinėlę su milteliniu cukrumi išplakite iki purios masės. Į kremą galite įpilti šiek tiek likerio ar brendžio. Biskvitą perpjaukite į 3 dalis. Į tortinę dėkite vieną biskvito lakštą, truputį sulaistykite ir pertepkite vyšnių kisieliumi. Dėkite grietinėlės kremo, išlyginkite, pabarstykite vyšnių ir gervuogių, užklokite kitu biskvito lakštu. Lengvai paspauskite, kad sukibtų visi sluoksniai. Taip sluoksniuokite iki galo.
Tortui papuošti pagaminkite šokoladinį glaistą. Šokoladą ir sviestą ištirpdykite karšto vandens vonelėje. Į šokoladinę masę įmaišykite grietinėlę ir glaistą atvėsinkite. Apipilkite juo tortą, o ant viršaus pridėkite uogų ir bent kelias valandas palaikykite šaldytuve.

Šią šventę įsivaizduoju kaip deserto puotą

Jonas Staselis,
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas

Vardas mane įpareigoja deramai jam atstovauti, kad Jonų bendruomenė nenukentėtų ir vieniems Jonams nebūtų gėda dėl kitų Jonų. Būna metų, kai daug žmonių sveikina, o kartais – nedaug. Kai gerai pagalvoju, tai nesuprantu, kodėl ne Antaninės ar Petrinės yra visos liaudies šventė, o Joninės? Juk tie vardai vienodai reikšmingi. Manau, kad Joninės paskelbtos nedarbo diena dėl žiniasklaidos sukelto ažiotažo, siekiant pritraukti reklamos, o ne Jonus populiarinti. Joninės asocijuojasi su ąžuolų vainiko skoniu, tiksliau – kvapu, nes tikrai ne vienu vainiku buvau papuoštas per vardines. Na, o jei kas nors mano vardo dienos proga pakviestų į skonio šventę, tai rinkčiausi tiramisu, labai mėgstu saldumynus. Šią šventę įsivaizduoju kaip deserto puotą, todėl jei ne tiramisu, tai dar galėtų būti varškės desertas su saldžiomis uogomis.

Šviežios bulvės, daug krapų ir geras sviestas

Janina Ališauskienė,
Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė

Mano tėveliai laukė pirmagimio Jono, o gimiau aš, todėl tėtis sakydavo: „Mano Janušis.“ Esu pavadinta tėvo vardu, anksti jo netekau. Neseniai buvo parodos atidarymas, o jame grojo aštuonerių metų pianistė Janytė. Man buvo keista, maniau, kad dabar vaikams jau neduoda tokių senovinių vardų. Iš tiesų smagu, kad mano vardu vis dar vadina vaikus. Dabar vardadienį švenčiu kelionėse, o kažkada švęsdavau draugų būryje. Visus, kai dar rinkdavomės į tradicines vardynas, vaišindavau patiekalu, kurį prisiminusi ir dabar seilę nuryju – pirmosiomis, būtinai pačių užaugintomis bulvėmis su sviestu, kartais ir rūgpieniu. Kadangi būdavo vyno, tai rūgpienio rečiau… Šviežios bulvės, daug krapų ir geras kaime sumuštas sviestas. Dar agurkai, daržovės, skanu prisiminti…

Man Joninės kvepia braškėmis

Janina Celiešienė, tapytoja, Jonavos Jeronimo Ralio vidurinės mokyklos dailės
ir braižybos mokytoja

Vardą davė tėtis, jam netiko mamos sugalvoti, jis sakė: „Tavo vardadienio niekas nepamirš.“ Tarp mano kartos žmonių tokių vardų nedaug, kai mokiausi mokykloje, buvau vienintelė, nepasakyčiau, kad jį labai mėgau. Gimusi Kaune, Jonavoje atsiradau atsitiktinai, trumpam, o gyvename jau 30 metų. Gražu – Janina gyvena Jonų sostinėje. Sveikintojų neišvengiu nei darbe, nei namie. Jei jau Joninės, tai visa šeima suvažiuoja, net klausimų nekyla, kur švęsti. Einame ir į miestą, nes jis tiesiog verda tą dieną. Man Joninės kvepia braškėmis. Šeimyna reikalauja kepsnių lauke. Paprastai kepame šašlykus, aš pati nesu maisto gamintoja, laiko nelieka. Labiau mėgstu lauke gėles prižiūrėti arba tapyti. Mėgstamiausi patiekalai – viskas, kas nauja, gurmaniška. Dukros, kurių turiu tris, atsiveža skanėstų. Vyriausioji kepa tortus, išbando viską, ką randa įdomesnio internete. Kitai dukrai išeina skanios užtepėlės, netradiciniai sumuštinukai ir užkandžiai. O trečioji dukra į mane, gaminti nemėgsta.

Joninės asocijuojasi su žemuogių skoniu

Jonas Milius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius,
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis veterinarijos inspektorius

Man Jonas – pats gražiausias vardas, ir sūnų Jonu pakrikštijau. O Joninės – dviguba šventė, nes būtent birželio 24-ąją esu gimęs, todėl draugai net neklausę susirenka sveikinti. Gimiau ir ilgai gyvenau Dzūkijoje, ypač patinka tas kraštas, todėl ir draugus priimu ant Ančios ežero kranto. Jų visada būna daug. Kartą sugalvojau pabėgti nuo sveikintojų ir šventimo –
išvažiavau į Prancūziją. Bet išėjo dar blogiau, nes sveikintojų vis tiek neišvengiau, buvau priverstas vietoj vieno rengti 7 susitikimus su draugais. Planas neišdegė, todėl daugiau neeksperimentuoju. Man Joninės asocijuojasi su žemuogių skoniu, o draugus paprastai vaišinu tradiciniais dzūkiškais patiekalais, pavyzdžiui, banda ant kopūstų lapų. Kartais verdame firminį šeimos plovą. Jei miške pavyksta rasti voveraičių, būtinai vaišiname ir jomis.